„Gynybinės medicinos“ eros pabaiga

„Gynybinė medicina“ – tai reiškinys, kai gydytojas, užuot imęsis visų priemonių paciento gerovei užtikrinti, pirmiausia turi galvoti apie tai, kaip apsisaugoti pačiam nuo galimo teisinio persekiojimo už diagnozės ar gydymo klaidas. Gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas sako, kad tokia tvarka pasenusi ir keistina, o gydytojas ir pacientas gali ir turi būti bičiulias kalbant apie pacientui padarytos žalos atlyginimą.
 

Vienas puola – kitas ginasi
Lietuvos gydytojų sąjungos ir Mykolo Romerio universiteto atlikto tyrimo „Gynybinės medicinos reiškinių paplitimas Lietuvoje“ duomenimis, Lietuvoje egzistuojanti žalos sveikatai atlyginimo tvarka – neefektyvi. Pacientai, norėdami apginti savo teises, turi kreiptis į Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo komisiją, vėliau – teismą, kur privalo įrodyti gydytojo kaltę. Todėl nenuostabu, kad gydytojas ir pacientas tampa priešais – vienas puola, o kitas priverstas ginti. Apklausos atskleidė, kad, norėdami apsisaugoti nuo galimų ieškinių, daugiau 86 proc. gydytojų siunčia pacientą pas kitus specialistus, beveik 61 proc. skiria nebūtinus papildomus tyrimus, beveik 67 proc. vengia rizikingų pacientų, t. y. sergančių sudėtinga ar pavojinga liga, 60 proc. – nesiryžta atlikti reikalingas, bet rizikingas procedūras, daugiau kaip 40 proc. išrašo ne tik reikalingus, bet ir reikalaujamus vaistus, nes patiria paciento spaudimą.
Atsakymas kodėl – paprastas. Beveik 70 proc. gydytojų mano, kad net nepagrįsto skundo atveju apsiginti nuo kaltinimo yra labai sunku. O pacientai jaučiasi ne itin saugūs ir patenkinti. Skelbiama, kad dėl atsiradusio konflikto į teismą kreipiasi tik nedidelė dalis ligonių, nors manančiųjų, kad patyrė žalą, yra gerokai daugiau.
2010 m. pacientų ginčus nagrinėjančiai komisijai pateikti 87 skundai, tačiau net 54 iš jų nepatenkinti. Teismas priėmė vos 2 ieškinius iš 14, o draudimo bendrovės, draudžiančios pacientus Privalomuoju įstaigų civilinės atsakomybės draudimu, 18 įvykių iš 31 pripažino nedraudiminiais dėl žalos atlyginimo. 2010 m. pacientams iš viso išmokėta 384 842 Lt.
Tai ko gi imtis, kad gydytojas ir pacientas nebebūtų priešai. Į šiuos klausimus sutiko atsakyti Gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas.
Kaip reikėtų keisti „gynybinės medicinos“ sistemą ir dabar egzistuojančią pacientų patirtos žalos atlyginimo sistemą?
Lietuvos gydytojų sąjunga neefektyvų žalos atlyginimo ieškojimą teismų keliu siūlo keisti į žalos atlyginimo be kaltės modelį. Nieko nauja čia mes nekuriame. Europoje, ypač Skandinavijoje, toks modelis seniai yra. Tik Lietuvoje mes naudojame tą agresyvųjį, beje, tokį, kaip JAV, žalos atlyginimo modelį, kai visi ginčai sprendžiami teismuose.
O žalos atlyginimo be kaltės principas paprastas. Nustatomi tam tikri žalos atlyginimo kriterijai, neatsižvelgiant į žalos atsiradimo aplinkybes. Nesvarbu, ar pacientui žala atsirado dėl gydytojo klaidos, ar dėl paciento organizmo ypatybių, ar kitų objektyvių priežasčių, konkreti komisija nustato žalos dydį ir visais atvejais ją atlygina pacientui.
Tai gali būti konkrečios piniginės išmokos, reikalingų medicinos procedūrų ar paslaugų apmokėjimas, galimi įvairūs keliai. Žinoma, su komisijos žalos atlyginimo dydžiu nesutinkantis pacientas gali vis tiek kreiptis į teismą, ši teisė iš jo neatimama. Tačiau, jei vis dėlto pasirenkamas teisminis kelias, komisijos pasiūlytos žalos atlyginimo pacientas negauna, išskyrus tą, kurią jam galbūt priteis teismas.
Kokia naujosios tvarkos nauda?
Pirmiausia naudą pajus pacientai. Pacientui nebereikės rūpintis savimi, nereikės jausti įtampos ar gadinti nervų, jis žinos, kad bet kuriuo atveju juo bus pasirūpinta, todėl jausis ramiai.
Lygiai taip pat gydytojui nebereikės nerimauti dėl galimų ieškinių, jis galės visas jėgas ir mintis skirti gydymui.


Atsisakius agresyvaus žalos atlyginimo modelio, gydytojas ir pacientas atsiranda toje pačioje barikadų pusėje. Gydytojas padeda pacientui surinkti visus jam reikalingus dokumentus. Taigi mes panaikiname svarbiausią neigiamą veiksnį – priešiškumą tarp gydytojo ir paciento, gydytojui nebėra jokio tikslo užsiimti gynybinę poziciją ir ką nors slėpti, jei jis padarė klaidą ar pasirinko ne visai teisingą gydymo taktiką.
Visos aplinkybės yra pateikiamos oficialiai, ir visi kiti kolegos gydytojai gali analizuoti tą konkretų atvejį, po kurio pacientas patyrė tam tikrą žalą, ir taip ateityje išvengti tokių klaidų, jei pas juos ateitų panašiais simptomais besiskundžiantis pacientas.
Dėl to mes ir sakome, kad įmanoma nustatyti visiems geresnę žalos atlyginimo tvarką. Ir tai, kaip yra dabar, – mūsų netenkina. Mes manome, kad „normaliame“ pasaulyje yra kitaip, todėl mes taip pat turime padaryti viską, kad ir pas mus viskas būtų gerai.
O kokiais pinigais būtų atlyginta pacientų patirta žala?
Tai irgi yra draudimas. Žinoma, jis šiek tiek kitoks nei mūsų įprastas savanoriškas draudimas, specifinis, bet tai taip pat draudimas. Galimi įvairūs modeliai. Kai kuriose šalyse pacientus visais atvejais draudžia valstybė, kai kuriose valstybėse draudimas mišrus – dalį draudimo įmokų padengia valstybė, dalį sumoka gydymo įstaigos. O kai kur tik gydymo įstaiga skiria konkretų procentą draudimo fondams, iš kurių vėliau pacientams kilusi žala padengiama.
Kada žalos atlyginimo be kaltės sistema jau galėtų veikti ir mūsų šalyje?
Galiu pasakyti tik tiek. Prieš beveik ketverius metus mes aktyviai bendravome su Seimo nariais, aiškinome jiems žalos atlyginimo be kaltės sistemos naudą, ir parlamentarai priėmė palankų sprendimą, pritarė žalos pacientams atlyginimo tvarkos keitimui. Tačiau laikas ėjo ir praėjo, o per tą laiką niekas neįvyko. Dabar yra net vyriausybės kanclerio pavedimas Sveikatos ministerijai, kad šį klausimą būtina spręsti. Tačiau kol kas visi reikalai stovi. Tad jei tokiu spartumu mes dirbsime, reikia pagalvoti, kada gali kas nors pasikeisti...
Paciento nepasitikėjimo įtaka gydymui
86,5 proc. gydytojų pranešė, kad paciento nepasitikėjimas jiems trukdo normaliai dirbti. Bendraudami su tokiu pacientu, gydytojai išgyvena neigiamus jausmus:
• 81,8 proc. pajunta irzlumą,
• 68,8 proc. – antipatiją,
• 76,0 proc. – nerimą,
• 85,3 proc. pajunta norą kuo greičiau atsikratyti tokio paciento.
Priežastys, dėl kurių gydytojai suteikia nekokybiškas paslaugas
• 78,7 proc. gydytojų pranešė, kad dažniau ar rečiau nesuteikia kokybiškos sveikatos paslaugos tik todėl, kad tam neturi pakankamai laiko.
• Iš jų 21,2 proc. susiduria su ta problema dažnai,
• 32,5 proc. – gana dažnai.
• 77,8 proc. gydytojų pranešė, kad kokybiškam gydymui užtikrinti jiems reikėtų skirti 1,5–3 kartus daugiau laiko negu gali.
„GYNYBINĖS MEDICINOS REIŠKINIŲ PAPLITIMAS LIETUVOJE“
(Pagrindiniai 2 440 Lietuvos gydytojų tyrimo rezultatai)

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai