Arbatos aromatų rūke – kelionė po Kiniją ir save

Arbatos magijos klubo darbuotojai ir nariai neseniai keliavo į Kiniją. Pamatyti, kaip augina arbatą, kaip ją ruošia skirtingose vietovėse, įsigyti kokybiškos įvairių rūšių arbatos ir papildyti savo asmenines bei Arbatos magijos kolekcijas. Ne visi kelionės draugai buvo prisiekę arbatos mylėtojai, todėl lankytasi ir su arbata nesusijusiose istorinėse, žymiose vietose ir objektuose – šventyklose, kalnuose, soduose. Su „Sveiko žmogaus“ skaitytojais įspūdžiais dalijasi viena iš keliavusiųjų, arbatos ceremonijų specialistė Ieva Virbalaitė.
 

Kokias vietas aplankėte? Juk Kinija labai didelė.


Pirmasis punktas buvo Pekinas. Iš jo leidomės į pietus, pakeliui aplankydami miestus ir miestelius, Geltonuosius kalnus. Galutinis kelionės taškas, kuriame praleidome daugiau laiko nei kitur, – Wu Yi kalnai Fudzianio provincijos šiaurėje.
 

Kas iš aplankytų vietų paliko didžiausią įspūdį?


Sudžou sodai. Net ne sodai, o tikri meno kūriniai, kur galima tiesiog sėdėti ir kvėpuoti ta atmosfera. Mums, arbatos mėgėjams, pageidautina – su piala geros arbatos.
Ir, žinoma, kalnai: Geltonieji – statūs, gruoblėti, beveik visąlaik paskendę rūke, gąsdinantys ir kartu žavintys savo bedugnėmis, Wu Yi kalnai – žali, apaugę, slepiantys daug senų arbatos gėrimo tradicijų.
 

Kas labiausiai kelionės metu stebino?


Pirmiausia, tai, ką dauguma vakariečių teoriškai jau žino, – Kinija yra uždara sistema, pasaulis, kuriam nieko nereikia iš išorės. Žinoma, kinai dabar kitokie nei izoliacionizmo politikos laikais, bet vis dėlto psichologinis atstumas tarp jų ir mūsų – didžiulis. Kinijoje vakarietis jaučiasi kaip svetimoje planetoje – nė vienos angliškos etiketės, beveik jokių lotyniškų rašmenų, visur hieroglifai ir nesuprantama kalba. Praktiškai visos prekės ir gamintojų ženklai – vietiniai, kiniški. Tai išskirtinis dalykas.
Kitas psichologinis skirtumas tarp jų ir mūsų – jie kolektyviški, mažiau individualūs. Tai daugelis taip pat jau žino iš įvairių socialinių tyrimų. Tačiau vis tiek nustembi, kai viešbutyje prie švediško stalo pamatai vakariečius, kraunančius maistą į savo lėkštę, o kinus – į didelius bendrus dubenis. Juos jie nešasi prie savo draugų stalo ir tuo maistu dalijasi – kiekvienas dedasi sau tai, ko nori.
Sužavėjo, kad kovo 8 dienos proga moterys Kinijoje nedirba – joms išeiginė. Negana to, darbovietės joms organizuoja iškylas ir pramogas – tą dieną turistiniuose objektuose matėme beveik vien moterų grupes.
 

Ar pasitvirtino mums susiformavęs įvaizdis, kad kinai gyvena skurdžiai?


Taip, dauguma gyvena itin paprastai, mūsų akimis žiūrint – be patogumų. Tačiau jiems tai įprasta. Jie patys paprastesni, ne tokie reiklūs gyvenimo būdui. Stebėjau kinus lėktuvuose, ilgose keliolikos valandų kelionėse traukiniuose. Atrodo, jie gali patogiai miegoti ir valgyti bet kur ir bet kaip. Tai nereiškia, kad kalbu apie nešvarą ir netvarką – tiesiog apie paprastumą. Mūsų poreikiai nepalyginti didesni.
 

Sakoma, kad kinų pragyvenimo lygis kyla. Ar pastebėjote tai?


Be abejo. Nustebino, kad užsieniečių turistų itin mažai, palyginti su kinais, jų tiesiog nesimato. O kinai plūsta didžiuliais srautais. Jų ekonomika pakilo, jie gali keliauti, jie patys perka kiniškus suvenyrus ir niekučius – negalvokite, kad tai tik užsieniečiams! Pasitaikius užsieniečiui, tiesiog atsiranda galimybė tą prekę „prastumti“ daug kartų brangiau.
 

Ar teko derėtis?


O taip. Tačiau iki galo įvaldyti šį meną pritrūko laiko, nes čia negalioja taisyklė „viską dalink iš dešimties“ ar panašiai. Kai kur, kaimuose ar miesteliuose, kainos racionalios, kitur – įžūliai padidintos. Turi maždaug žinoti, ko kuri prekė verta.
Beje, jai kalbėsime apie arbatos pirkimą, Kinijoje net neapsimoka pradėti, jei jos neragauji. Gerose parduotuvėse jums būtinai tai pasiūlys pats pardavėjas. Tai natūralu. O dabar pabandykite įsivaizduoti pardavėjo reakciją, jei mūsų parduotuvėse paprašytumėte paragauti kelių jus dominančių arbatų. O iš tikrųjų arbatos kokybę nustatyti neragavus – daug sunkiau. Ypač jei kalbame apie presuotas arbatas – jas būtina ragauti.
 

Ar padidintos kainos reiškia, kad į užsieniečius kinai žiūri priešiškai?


Sakyčiau, smalsiai. Kai ateini pirkti arbatos, pirmiausia nustemba, po to siūlo tai, prie ko pripratę amerikiečiai ir kiti užsieniečiai – arbatos su jazminais ir kitais aromatais. Jie nepratę matyti vakarietį, nusimanantį apie arbatas.
Kalbant apie priešiškumą, smagus pavyzdys – mūsų išvaizda visada patraukia kinų dėmesį. Baltuosius jie vadina „ilganosiais“, bet tai nėra piktas terminas, tiesiog mūsų nosys, jiems, matyt, pirmiausia krenta į akis.
 

Mūsų skaitytojams visuomet aktualios temos apie sveiką gyvenimo būdą. Kaip gyvena kinai?


Kinų padėtis šiuo atveju specifinė – pagyvenę žmonės, išskyrus buvusius valstybinius tarnautojus, negauna pensijos. Todėl kinas dirbs tol, kol gyvens. Be to, pas juos vykdoma vieno vaiko politika. Nors dabar ir sušvelninta, tačiau daugumoje šeimų pagyvenusius žmones išlaiko vienas vienintelis dirbantis vaikas. Žinant tokią situaciją, nenuostabu, kad kinai stengiasi gyventi kuo sveikiau – maitintis šviežiu maistu su daug žalumynų. Daržovių patiekalų gausa tikrai buvome nustebinti – su mumis keliaujantiems vegetarams, man regis, nebuvo ko skųstis, nebent prieskonių neįprastumu. Pagyvenę žmonės nuolat mankštinasi, juda. Dauguma mūsų matytų žmonių buvo linksmi, netgi naktį dirbantys – be nuovargio veiduose, šypsosi.
 

Keliavote praplėsti profesines žinias. Ar pavyko?


Pavyko. Pamatėme, kad galo nebus – kiek keliausi, tiek sužinosi. Kalbat apie arbatą, kiekviename regione skirtumai – kaip augina, ką augina. Pavyzdžiui, mes keliavome po stipriai fermentuotų Ulongo arbatų vietoves – šiaurės Fudzianį, aplankėme porą žymių žaliosios arbatos miestų – Hangdžou ir Sudžou. Puero mėgėjai keliauja į Junanio provinciją. Taigi sunku tiesiog nuvykti į vieną didžiausių miestų ir prisipirkti įvairių arbatų – kainos bus didesnės, kokybė prastesnė.
 

Ko parvežėte į Arbatos magiją?


Be įspūdžių ir nuotraukų – puikių Ulong arbatos rūšių iš Wu Yi kalnų. Tai jau kai kuriems girdėti pavadinimai: Da Hong Pao (Didysis raudonas chalatas), Šui Sian (Nemirtingasis narcizas) ir kitos.
Supratome, kad norint įsigyti geros arbatos, reikia keliauti ten, iš kur ji kilusi. O geriausia pažindintis ne tik su arbatomis, bet ir su augintojais, gamintojais. Mes taip ir darėme, aplankėme plantacijas ir gamyklas. Dabar vyksta degustacijos, vakarai, kurių metu pristatome, ką „sumedžiojome“, ir dalinamės potyriais.
 

Vadinasi, viskas ne taip paprasta?


Taip, Kinijoje gera arbata sugeba „pasislėpti“. Nepulkite tikėti, kad jums siūlomos brangios arbatžolės bus geros – greičiausiai, bus atvirkščiai. Dažniausiai grįžusius iš Kinijos draugus, rodančius savo įgytą brangų laimikį, tenka nuvilti – juk kinai prekeiviai moka ir mėgsta apgaudinėti. Geriausiu atveju, jie jus nuodugniai išbandys, iš pradžių pateikdami pačias prasčiausias arbatas, ir, tik jums pasipiktinus, ištrauks geresnių. Žinoma, jei mokėsite jas atskirti!
 

Ką patartumėte vykstantiems į Kiniją?


Jei kalbėti apie pirkimą, iš pradžių – pažinti prekę, kurios norite. Neįgudę atskirti kokybės, gero tikriausiai nenusipirksite. Nebent turėsite patyrusį vakarietį gidą (kinas gidas jus taip pat sėkmingai apgaus ir dar pasiims neblogą procentą iš parduotuvės, kurioje apsipirkote). O šiaip, kaip sakė mūsų vadovė, – keliaukite atvira širdimi ir siela.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai