Psichikos ligonių piešiniai – menas ar diagnozė?

Praėjusio žurnalo „Sveikas žmogus“ numeryje rašėme apie psichikos ligonių meno vertę, apie tai, ar gali psichikos liga pagimdyti kūrėją. Sulaukėme skaitytojų atsiliepimų, kurie prašo tęsti šią temą, daugiau parašyti apie meno gydomąsias galias, apie diagnostinę piešinių vertę. Galbūt piešiniai išties gali padėti nustatyti ligą? Kokie piešimo ypatumai būdingi sergantiesiems psichikos ligomis? Komentuoja Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės skyriaus vedėja gydytoja psichiatrė Danguolė Survilaitė.

Diagnozė pagal piešinius

Aprašyta daug požymių, kuriais pacientų kūryba skiriasi nuo tikrų menininkų, kokie piešimo ypatumai būdingi sergančiajam šizofrenija ar epilepsija, senatvine silpnaprotyste, Alzheimerio liga, priklausomybe nuo alkoholio, narkotikų ir pan. Svarbiausia ypatybė – kad menininkas valdo savo kūrybą, talentą, gali pasirinkti įvairias išraiškos priemones, o pacientą valdo jo keisti išgyvenimai, kurie lemia individualius, tik jam vienam suprantamus simbolius. Menininkas taip kuria todėl, kad taip nori, o psichikos ligonis – todėl, kad kitaip negali.
50-aisiais praeito šimtmečio metais daugelis tyrinėtojų savo dėmesį sutelkė ties sergančiųjų šizofrenija vaizduojamojo meno simptomatologija. Helmutas Renertas (Vokietija) 1962 m. paskelbė šizofrenijai būdingų piešinių požymių katalogą, kuris pasirodė naudingas kaip darbo instrumentas. Kokie gi šie požymiai?
Primityvumas ir vaikiškumas. Sergantieji šizofrenija piešia kaip ikimokyklinio amžiaus vaikai – schemomis. Jiems labiau rūpi vaizduojamųjų išorinių objektų turinys negu jų forma. Jų paveikslai tarsi rentgeno nuotrauka, t.y. vaizduoja tai, ko paprastai nematome, pvz., medžio šaknis, žmogaus vidaus organus ir kt.
Žaidimo tendencijos. Kitas sergančiųjų šizofrenija piešiniams būdingas požymis – žaidimo tendencijų dominavimas (vaikiško pasaulio atspindys, įvairūs žaidimai, paprasčiausi ornamentai).
Simbolių išdėstymas hieroglifų tvarka. Simboliai išdėstomi taip gražiai, kad kyla noras juos iššifruoti. Tačiau padaryti to neįmanoma, nes „simbolių raktą turi tik pats sergantysis ir kitiems jo perduoti negali“.
Be perspektyvos. Perspektyvos nebuvimas ir erdvinių santykių tarp atskirų paveikslo elementų ignoravimas – dar vienas sergančiųjų piešimo ypatumas. Negalima suvokti, ar paveiksle nupiešti daiktai yra arčiau, ar toliau. Dažnai kai kurie paveikslai sudaro įspūdį, lyg būtų nupiešti iš didelio aukščio, arba primena žemėlapius.
Vešli augmenija. Vešliai auganti augmenija – utopiniai augalai, milžiniški lapai, didžiuliai žiedai, egzotiški medžiai.
Groteskiški, komiški. Susidaro įspūdis, kad menininkas nori žiūrovą prajuokinti, tačiau pastarojo juokas neima, nes paveikslas dvelkia niūrumu, šaltumu, priešiškumu, kartais net sukelia pasišlykštėjimą. Paveikslo išraiškos sutirštėjimas – elementų asimetrija, „paveikslai mišrainės“, t.y. į piešinį įterpiami rašybos elementai, įvairūs paaiškinimai, nurodymai, skaičiai, atskiros raidės, svetimų kalbų žodžiai.
Viso ploto išnaudojimas. Paveikslai piešiami iki pat kraštų. Lyg bijodami tuštumos, autoriai stengiasi foną užpildyti ornamentais, spalvomis ar kitokiu būdu.
Figūrų disproporcija. Nenormalios galūnės, per ilgas liemuo, per maža galva, labai ilgas kaklas, didžiuliai lytiniai organai, daug galvų, daug galūnių ir t.t. Dar vienas sergančiųjų meno požymis – veidų išdarkymas: šlykščios grimasos, sustingusios arba išsprogusios akys ir t.t.
Gyvų ir negyvų objektų deriniai. Žmonių ar atskirų jų kūno dalių derinimas su negyvais objektais (pvz., akmenys turi akis, augalai – ausis, įvairūs daiktai – žmonių veidus).
Kartojimai. Detalių pasikartojimas atskirame paveiksle ar paveikslų serijose.
Daugelį H. Renerto išvardytų šizofrenija sergančiųjų menui būdingų požymių galima aptikti ir šiuolaikinio meno muziejuose. Tačiau niekada nesiimu bandyti nustatyti dailininko diagnozės iš jo kūrinio.
Ar galima gydyti menu?
Gydomąja meno galia susidomėjo anglų dailininkas Adrianas Hilas (1895–1977 m.), kuris sirgo tuberkulioze (1938 m.) ir gydėsi sanatorijoje. Jo dėka meno terapija buvo įtraukta į sergančiųjų reabilitacijos užsiėmimus, o meno terapijos terminą jis pradėjo naudoti 1942 m. 1945 m. jis parašė knygą „Menas prieš ligą“.
Šiuo metu meno terapijai priskiriami visi su menu susiję užsiėmimai, vykstantys ligoninėse, psichikos sveikatos centruose ir kitose medicinos įstaigose, nors daugelis specialistų tokį apibūdinimą laiko per plačiu ir netiksliu. Klausimas, ar meno terapija (arba gydymas menu) gali būti laikoma psichoterapijos ar psichosocialinės reabilitacijos rūšimi, kelia daug ginčų tarp psichiatrų ir psichoanalitikų. S.Froido pasekėjai kiekvieną užsiėmimą menu laiko terapija. Jie remiasi S.Froido idėja, kad pirminės mintys ir išgyvenimai, kylantys pasąmonėje, dažniausiai išreiškiami simboliais ir vaizdiniais, o ne žodžiu.
Pats terminas „terapija“ reiškia gydymą, tačiau nėra patikimų įrodymų, kad, taikant tokį metodą, pacientas pasveiksta. Kita vertus, manau, kad meno terapeuto specialybė reikalinga. Parengti specialistai galėtų rasti darbo vietą ne tik psichiatrijos, bet ir kitose įstaigose.

Ar turime specialistų?

Specialistų – meno terapeutų – Lietuvoje niekas nerengia, ir tokios profesijos iki šiol nėra. Yra daug apsišaukėlių: bet koks asmuo, išklausęs keletą užsienio specialistų (ir ne tik specialistų) paskaitų, jau mėgsta save vadinti „meno terapeutu“ ir nori taikyti tokį gydymo metodą bet kaip ir bet kam.
Kartais ir patys pacientai skeptiškai žiūri į meno terapiją. Man labai patinka Rajos Unciker, pacientės iš JAV, pasisakymas apie terapiją apskritai: „Būti psichikos ligoniu – reiškia dalyvauti kvailose grupėse, kurios vadinamos terapija. Muzika – ne muzika, tai – terapija; tinklinis – ne sportas, tai – terapija; siuvimas – terapija; indų plovimas – terapija. Net oras, kuriuo tu kvėpuoji, yra terapija, ir tai vadinama „milieu“ (milieu – pranc. terpė, aplinkos terapija).“ Taikant gydymo metodus, pravartu pasiklausti pačių pacientų, ar jie jų nori.

Menas – priemonė mažinti atskirtį

Apie socialinės psichikos ligonių atskirties svarbą pradėta kalbėti tik XX amžiuje. Stigma lydi psichikos sutrikimus ir visa, kas su jais susiję, – pacientus, kenčiančius nuo ligų, jų gimines, psichiatrijos institucijas, net vietas, kuriose tos institucijos yra (pvz., seniau – Pažaislis, dabar – Švėkšna, Naujoji Vilnia, Vasaros gatvė ir pan.), psichotropinius vaistus, psichiatrijos profesionalus. Todėl vienas svarbiausių šiuolaikinės psichiatrijos bendruomenės uždavinių – psichikos ligonių įvaizdžio gerinimas visuomenėje ir kova su ligonių stigma bei diskriminacija. Ar psichikos ligonių menas padeda mažinti stigmą tarp jų ir visuomenės?
Pacientų kūryba – geriausias būdas mažinti jų stigmą visuomenėje. Klubas „13 ir Ko“ (Respublikinė psichikos sutrikimų patyrusių asmenų ir jų draugų asociacija) buvo pirmoji organizacija Lietuvoje, atkreipusi dėmesį į psichikos ligonių meną, klubas daug dėmesio skyrė psichikos ligonių, turinčių polinkį į meną, ugdymui ir lavinimui, jų kūrybos darbų demonstravimui ir populiarinimui. 1995 m. Lietuvos technikos bibliotekoje buvo surengta pirmoji Lietuvoje psichikos sutrikimus patyrusių asmenų dailės paroda „Sielų pašnekesiai“. Klubas „13 ir Ko“ išleido pirmuosius Lietuvoje leidinius, skirtus psichikos ligonių menui (kalendorius, poezijos rinktinę, atvirukus ir kt.). Nuo įprastinių meno rūšių (tapybos, grafikos, lipdymo, ir kt.) palaipsniui buvo pereita prie medžio ir stiklo darbų. Įvairių naujų meno terapijos metodikų klubo nariai mokėsi dalės pleneruose Lenkijoje.
2005 m. klubas „13 ir Ko“ pradėjo vykdyti tarpdisciplininius meno terapijos projektus kartu su VšĮ „Psichikos sveikatos iniciatyva“ ir Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedra. Bendra trijų institucijų programa buvo pavadinta Meno terapijos laboratorija, joje meno terapija apibrėžta kaip procesas, kuriame bendradarbiauja profesionalus menininkas, sveikatos paslaugų specialistas (gydytojas, psichologas, slaugytojas, socialinis darbuotojas) ir pacientas. Buvo surengti meno terapijos seminarai: „Veltinio simpoziumas“ (2005 m.), „Rūbai į sveikatą“ (2007 m.) ir „Pavasario žiedai“ (2009–2010 m.).

Populiariausi straipsniai

Pilvo apačios skausmas

Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiau
Kai lytinis aktas baigiasi per greitai

Kiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiau
Mėnesinių ciklo sutrikimai. Kada verta susirūpinti?

Kasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiau
Ausies sieros kamštį galite pašalinti patys

Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiau
Ūžimas ausyse: ar verta susirūpinti?

Beveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiau
Ginekologija: klausimai ir atsakymai

Tikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiau
Lytiniai santykiai nėštumo metu

Kiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiau
Vaisingų ir nevaisingų dienų skaičiavimo metodai

Moksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiau
Ginekologė Violeta Jonaitienė: „Už hormoninę spiralę skirčiau Nobelio premiją“

Ginekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiau
Irzlumą, nerimą ar raumenų skausmus sumažins magnis!

Vitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiau
Ką žinome apie kūno temperatūrą?

Žmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiau
Ką gali soda?

Nuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiau
Organizmą reikia valyti. Kaip?

Medicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiau
Ilgalaikė pakilusi temperatūra – organizmo pagalbos šauksmas

Pakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau
Kodavimas nuo alkoholizmo

Ne vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiau
Priklausomumas nuo alkoholio ir jo gydymas

Šiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau