Sveikos gyvensenos ugdymas – tarsi karštos bulvės mėtymas

Mūsų vaikai vis dažniau serga ligomis, kurių galima išvengti, ima vartoti narkotikus, rūkyti ar gerti alkoholinius gėrimus. Tokių faktų priremti prie sienos, imame kaltinti pedagogus, gydytojus, o šie savo ruožtu verčia kaltę tėvams – atsakomybę mėtome tarsi karštą bulvę. Tik ar toli ją numesime? Ką daryti, kad vaikai įgytų tinkamos gyvensenos įgūdžių nuo mažens?
 

Ką veikia visuomenės sveikatos biurai?


Pradėję kalbėti apie sveikos gyvensenos ugdymą daugelis prisimena – prieš keletą metų nemažai savivaldybių įsteigti visuomenės sveikatos biurai. Ką jie veikia mūsų vaikų sveikatos labui?
Štai Kauno visuomenės sveikatos biuro specialistai tikina, kad jie vykdo veiklą mokyklinio ugdymo įstaigose. „Didžioji šios veiklos dalis (apie 80 proc.) koordinuojama ir nukreipta į visų amžiaus grupių mokinių sveikatos ugdymą bei sveikatos raštingumą (mokomąjį, kognityvinį), įtraukiant ne tik mokinius, bet ir mokyklos bendruomenę. Tai vykdoma nuolat kaupiant ir atnaujinant metodinę medžiagą (žalingų įpročių prevencija, lytiškumo ugdymas, sveika mityba, asmens higiena ir pan.), kuri skirta tėvams, mokiniams ir mokytojams. Nuolat organizuojamos paskaitos-pamokos visų amžiaus grupių mokiniams, inicijuojami sveikatinimo projektai ugdymo įstaigose, teikiamos individualios konsultacijos mokiniams, tėvams, mokyklos bendruomenei ir t.t.“, – teigia jie.
Neveiklumu šios organizacijos neapkaltinsi, tačiau ar to pakanka?
 

Nėra ugdymo sistemos


Pasak gydytojo psichiatro dr. Aurelijaus Verygos, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) prezidento, sveiko gyvenimo nuostatos vaikui turi būti diegiamos tada, kai jis ima save suvokti. „Mano galva, nuo trejų metų amžiaus vaikui t.y. lankančiam darželį, jau galima formuoti mitybos, fizinio aktyvumo įgūdžius. Tuo amžiaus tarpsniu vaikas imliausias: kas tuo metu jam pasakojama, rodoma, lieka visam gyvenimui“, – pastebi gydytojas, pats auginantis tris – 9-erių, 5-erių ir 3-ejų metų vaikus.
„Sakyti, kad vaikai Lietuvoje nemokomi sveikos gyvensenos, būtų neteisinga. Yra darželių, mokyklų, bendruomenių, kur įgyvendinamos puikios idėjos, puoselėjamos ir propaguojamos sveikos gyvensenos tradicijos. Bėda, kad tai retas reiškinys. Man, gydytojui, skaudu, kad rūpinimasis sveikata yra paverstas pigiu, vos ne bulvariniu dalyku. Man, kaip ir daugeliui tėvų, trūksta laiko ir žinių, kurias galėčiau perteikti savo vaikams – mitybos, higienos žinių rinkimas paliktas kiekvieno mūsų valiai. Be to, ne paslaptis, kad žiniasklaidos priemonėse daug tendencingos informacijos“, – šiandieninę situaciją komentuoja dr. A.Veryga.
NTAKK prezidentas įsitikinęs, kad vaiko gyvenimo būdo formavimu turi rūpintis ne vien tėvai – tai turi būti visų reikalas. „Kaip mokykloje privaloma tvarka yra mokoma matematikos, gimtosios kalbos, taip turėtų būti mokoma ir gyvensenos supratimo. Tačiau vaikus turi mokyti specialistai – pedagogikos ir medicinos mokslus baigę žmonės. Tačiau šiandien manoma, kad apie sveikatą vaikams gali šnekėti kiekvienas to panorėjęs – fizinio lavinimo ar chemijos mokytojui trūksta valandų iki pilno krūvio, tai jam ir leidžiama mokyti vaikus sveikatos... Tai profanacija, ir nereikia vėliau stebėtis, kad mūsų vaikai netinkamai elgiasi ar nėra geros sveikatos“, – žodžio kišenėje neieško pašnekovas. Pasak jo, dabartinės situacijos jokiu būdu negalima pavadinti sveikatos ugdymo sistema. Kol tai netaps valstybės interesu, sunku tikėtis sistemingo darbo.
 

Sveikatos turi mokyti specialistas


Mokyti sveikos gyvensenos mokykloje turėtų tam pasirengęs ir pedagoginį išsilavinimą turintis žmogus. Tokie specialistai nėra parengiami per dieną, ir jų ruošimą valstybė turi planuoti. Dr. A.Verygos žiniomis, Švietimo ir mokslo ministerijoje rengiamas žmogaus saugos ir sveikatos ugdymo projektas. Vilniaus pedagogikos universitetas jau pradėjo rengti sveikatos pedagogus, tačiau, kur ir kaip jie dirbs, šiandien sunku įsivaizduoti – vietos mokyklose jiems kol kas nėra.
Šiandien turime visuomenės sveikatos specialistų, tačiau jie neturi pedagogų statuso ir vaikų negali mokyti. Išeitis – jiems suteikti pedagoginių žinių įvairiuose kursuose. Sveikatos mokyti galėtų ir pedagogai, įgiję tinkamų medicinos žinių. Pasak dr. A.Verygos, toks scenarijus tiktų pereinamajam laikotarpiui, kol būtų paruošti sveikatos ugdymo specialistai universitetuose.
Kita vertus, sveikos gyvensenos ugdymas nėra tik paskaitų skaitymas – reikia ir praktinių užsiėmimų, kurių metu formuojami įgūdžiai. „Teko lankytis Suomijos mokyklose, kur per darbų pamokas vaikai patys gamina maistą. Jie mokomi gaminti sveiką, ir, svarbiausia, skanų maistą. Lietuvoje kol kas galioja nuostata, kad sveikas tolygus neskaniam maistui. Iš tiesų sveikas maistas gali būti labai skanus, tereikia jį reikia mokėti paruošti“, – pastebi pašnekovas.
Gydytojo nuomone, mokyklose netinkamai organizuojamos ir fzinio lavinimo pamokos. „Jei vaikas nubėga 100 metrų, padaro 10 prisitraukimų, o paskui žaidžia krepšinį, – ar tai galime pavadinti sveikos gyvensenos ugdymu? Be to, mano išvardyti dalykai ne kiekvienam vaikui yra tinkami ir gali duoti sveikatos. Kodėl vaikai nemokomi įvairesnių dalykų – jogos pratimų, aerobikos elementų?“ – retoriškai klausia dr. A.Veryga.
Pašnekovas neabejoja, kad sveikatos mokymo specialistų integracija į mokyklas sulauktų nemenko pasipriešinimo. Vaikų negalima daugiau apkrauti, tad mokymo laiką reikėtų atimti iš kitų dalykų. „Kas mokykloje padarys tokį sprendimą, bus vertas didžiulės pagarbos. Kito kelio turbūt ir nėra“, – sako NTAKK prezidentas.
Apie mokyklų nenorą keisti programų turinio kalba ir Kauno visuomenės sveikatos biuro darbuotojai. Pasak jų, sveikatos stiprinimo elementai labai sunkiai integruojami į ugdymo procesą, motyvuojant tuo, kad mokinių dienotvarkė ir taip perkrauta, papildomos pamokos tik apsunkintų mokinius. Gaila, bet tai parodo, kad sveikatos stiprinimas nėra prioritetinė ugdymo proceso sritis.
Visuomenės sveikatos biurai, dr. A.Verygos nuomone, puikiai galėtų prisidėti prie visuotinio, valstybės nubrėžto vaikų sveikos gyvensenos ugdymo. Jie organizuotų įvairius renginius, vasaros stovyklas, vaikus ir jų tėvus burtų į grupes, kuriose būtų toliau formuojami sveikos gyvensenos įgūdžiai. „Be to, yra tėvų, kurie augina dar nei lopšelio, nei darželio nelankantį vaiką – su jais irgi galėtų dirbti visuomenės sveikatos specialistai. Žodžiu, variantų, kaip vaikus ir jų tėvus gali pasiekti sveikatos žinios, yra daug“, – pastebi gydytojas. O gerų darbų užuomazgų išties esama.
 

Populiariausias maistas – sušiai


Žolinčių akademijos prezidentė, sveikos mitybos ir gyvensenos propaguotoja kaunietė Danutė Kunčienė pastaruoju metu vis dažniau kviečiama į mokyklas pabendrauti su 1-4 klasių bei vyresniais mokiniais – ji vaikams pasakoja apie sveiką ir skanų maistą. „Pamokėlės metu vaikų pirmiausia paprašau nupiešti mėgstamą valgį. Pastaruoju metu jie dažniausiai piešia... sušius. Antroje vietoje – picos, trečioje – cepelinai. Gaila, kad tik vienas kitas vaikas piešia košę ar sriubą“, – įspūdžiais dalijasi D.Kunčienė, sumaniusi kalbas apie sveiką gyvenseną paversti praktika.
D.Kunčienė užsiėmimų metu su vaikais „keliauja po vitaminų šalį“ – bando jų mėgstamus patiekalus praturtinti vitaminais, mineralais ir pan. Taip ji vaikus supažindina su sveikesniu maistu, vandens svarba, moko juos produktų valgymo eiliškumo, valgymo kultūros, higienos pagrindų. Tam D.Kunčienė naudoja įvairias vaizdines priemones, perduoda savo patirtį iš vaikystės.
Šios iniciatyvos autorė tikisi, kad mokyklų vadovai, pedagogai labiau susidomės sveikos gyvensenos ugdymu ir teiks tam daugiau dėmesio.
 

Jie dar negimė


Kada turėsime kartą, kuri galės atsispirti narkotikams, išmanys, kas yra skanu ir sveika, gebės atsispirti žalingiems įpročiams?
„Jei valstybė susirūpintų, tai po 5 metų turėtume gyvensenos ugdymo sistemą. Tuomet galėtume tikėtis, kad su šio darbo pradžia gimę vaikai tokie ir būtų“, – sako dr. A.Veryga. Bet gal dabar neįmanoma sukurti tokios sistemos, nes trūksta lėšų? Pasak NTAKK prezidento, papildomų lėšų nereikia – reikia dabar esančius pinigus skirstyti racionaliau. „Paimkime tuos pinigus, kurie išmėtomi vaikams vežioti į menkaverčius filmus apie narkomanijos prevenciją, ir paskirkime sveikos gyvensenos ugdymo stovyklai. Lietuva nėra tokia turtinga šalis, kad per metus finansuotų apie 500 niekinių projektų, – įsitikinęs dr. A.Veryga. – Racionaliam sveikatos ugdymui užtektų ir 20 proc. dabar skiriamos sumos“.
Racionaliu sveikos gyvensenos ugdymu gydytojas vadina metodišką darbą su žmogumi nuo ankstyvos vaikystės iki šis taps suaugusiuoju.
 

***
Suomių patirtis


Jei Suomijoje pastebima, kad vaikas rūko, tai rašomas raštiškas pranešimas jo tėvams, į kurį turi būti atsakyta taip pat raštu. Antrąkart pastebėjus rūkantį tą patį vaiką, jis sulaikomas, kol jo pasiimti atvyks tėvai. Trečiąkart įkliuvus rūkančiam vaikui, kviečiama policija, ir jau pareigūnai nagrinėja vaiko elgesį (tam Suomijos policijoje rengiami specialūs darbuotojai). Šioje šalyje nei mokykla, nei policija, nei šeima nemėto kaltės dėl netinkamo vaiko elgesio tarsi karštos bulvės – tai traktuojama kaip bendras rūpestis vaiku. Kiekvienas suomis suinteresuotas, kad jo vaikas augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai