Kai sveika mityba virsta manija

Ne kartą esame girdėję, o ir gydytojai teigia, kad mūsų sveikata priklauso nuo mitybos. Pastebėta, kad pastaruoju ypač paplitęs sveikos mitybos kultas, stengiamasi skaityti etiketes, vengti netinkamų priedų ir t.t. Tačiau kartais toks sveikos mitybos vaikymasis nueina per toli ir tampa liga, kuri vadinama ortoreksija. O ją pagydyti nėra taip paprasta.
 

Kenčiantieji nuo valgymo sutrikimų visada sureikšmina maistą. Tačiau didžiausią kultą iš jo daro vadinamieji ortoreksikai. Ortoreksija susergama tada, kai sveikos gyvensenos taisyklių pradedama laikytis tiesiog fanatiškai.
Terminas „ortoreksija“ sudarytas iš graikų kalbos žodžių orthos – „teisingas“, ir orexis – „apetitas“. Tai yra tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis perdėtu domėjimusi sveika mityba. Šį terminą pasiūlė amerikietis gydytojas Stivenas Bretmanas. Jis jaunystėje priklausė komunai, kuri augino ekologiškus produktus, valgė tik šviežius vaisius ir daržoves, kiekvieną kąsnį sukramtydamas 50 kartų. Tačiau ilgainiui tai mediką atskyrė nuo daugelio socialinių susiėjimų, kurių metu būdavo ragaujami ne tokie „teisingi“ patiekalai.
Be to, jis jau nesugebėdavo palaikyti pokalbio, negalvodamas apie valgį. Taigi tai tapo problema. Vėliau S.Bretmanas parašė knygą „Naudingi produktai: kaip nugalėti tinkamos mitybos maniją“.
Vadovaudamasis savo patirtimi, jis teigia, kad, nors sveikai maitindamasis žmogus gali pagerinti savo sveikatą, tačiau būtinas saikas. Kai tai virsta pagrindiniu gyvenimo tikslu, tai jau vertinama kaip perdėtas rūpinimasis maisto kokybe. Toks sveiko maisto kultas net gali sutrikdyti asmeninius santykius ir padaryti tokius žmones socialiai izoliuotus.
Taigi šalia anoreksijos (savanoriško maisto atsisakymo siekiant suliesėti), bulimijos, kuriai būdingi persivalgymo priepuoliai ir po to atsirandantis noras bet kokiais būdais atsikratyti viso suvalgyto maisto, ima plisti dar vienas valgymo sutrikimas – ortoreksija.

 

Kodėl taip nutinka


Priežastys įvairios, tačiau dažniausiai sveikata būna tik pretekstas. Sveikos mitybos fanatikai dažnai būna nerealizavę savęs asmeniniame gyvenime ar profesinėje srityje. Taigi paprastai pagrindinis motyvas – nevisavertiškumo kompleksas.
Tokiems žmonėms yra labai svarbu būti kuo nors geresniems už kitus, jie prikiša kitiems netinkamą gyvenimo būdą ir taip rodo savo pranašumą.
Dalis tokių žmonių mano, kad nėra nusipelnę pačių paprasčiausių gyvenimo malonumų. Taigi tokiu būdu jie save apriboja.


Į ortoreksiją yra linkę tie žmonės, kurie mato ne savo privalumus, o trūkumus.
Taip pat tai gali būti būdinga tiems, kurie vengia spręsti iškylančius sunkumus. Griežtai kontroliuodami mitybą, jie tarsi susikuria iliuziją, kad siekia kažką pakeisti, taip nukreipdami dėmesį nuo realių problemų.
Kita dalis mitybos narkomanų jaučiasi esantys patys protingiausi. Jie įsitikinę, jog, kontroliuodami savo mitybą, taps tobulesni.
Yra žmonių, kurie viską, kad ir ką darytų, stengiasi atlikti tobulai. Tai gali liesti tiek tvarką namie, tiek mitybą. Jie linkę abejoti ir yra perdėtai atsargūs, susirūpinę taisyklėmis, detalėmis, pedantiški, griežtai laikosi socialinių normų, yra perdėtai sąžiningi, skrupulingi, užsispyrę. Jiems būdingas perfekcionizmas, t.y. siekimas kiekvieną darbą padaryti tobulai. Tai – anankastinio (dar vadinamo obsesinio-kompulsinio) tipo asmenybės. Nors tai yra kuklūs žmonės ir nelaiko savęs geresniais už kitus, šioms asmenybėms taip pat gresia patikėti netinkamos mitybos žala ar net susirgti ortoreksija.
 

Kaip atskirti


Pastaruoju metu sveikos mitybos fanatikais susirūpinta visame pasaulyje. Štai švedų Mitybos sutrikimų tarybos įkūrėja Madlena Mesterton pastebėjo, kad per paskutinius penkerius metus dažnai kreipiasi žmonės, kurie perdėtai sportuoja ir sveikai maitinasi.
Ortoreksikai nuolat bijo susirgti arba priaugti svorio. Jų organizmui nuolat trūksta reikalingų medžiagų. Tai ypač atsiliepia širdies darbui, organizme mažėja kalcio kiekis, anksčiau laiko susidėvi sąnariai. Be to, ortoreksija gali peraugti į anoreksiją.
Juk visos mūsų aplinkos: dirvožemio, oro, vandens, užterštumas didėja, skiriasi tik taršos lygis. Tokia informacija ir aplinkoje slypinčios grėsmės suvokimas gali didinti nerimą ir nesaugumo jausmą.
Daugelis amerikiečių taip pat žiūri ką valgo, skaičiuoja kalorijas, maistines medžiagas ir riebalų. Tai beveik tapo nacionaline pramoga.
Bet kas atsitinka, kai žmonės peržengia normalią ribą, ir sveika mityba faktiškai tampa nesveika?
Tokiems žmonėms rūpinimasis sveika mityba perima visą gyvenimą. Jie kaip apsėsti skaičiuoja viską, ką suvalgė, į bet kokį maistą ima žiūrėti įtariai. Jų nuomone, net, pavyzdžiui, iš pažiūros visai nekalta morka gali būti toksiška, nes galbūt augo netinkamame dirvožemyje. Vynuogėse per daug cukraus, o šakniavaisiuose per daug angliavandenių...
Psichologai pataria žmonėms, kurie daugiau kaip tris valandas per dieną galvoja apie sveiką mitybą, kreiptis pagalbos į specialistus – psichologus arba dietologus.
Taigi vertėtų žinoti pagrindinius šio sutrikimo požymius:
• apie mitybą žmogus galvoja daugiau nei 3 valandas per dieną;
• žinojimas, kad valgo sveiką maistą, svarbiau už mėgavimąsi skaniu patiekalu;
• užuot pasirinkęs mėgstamą maistą, jis pasirinks tą, kuris vertingas;
• pasirinkta dieta tokia sudėtinga, kad galima valgyti tik namuose.
 

Kam gresia


Nors labiausiai į savo mitybą dėmesį kreipia paauglės ir joms yra didžiausia rizika tapti mados aukomis, tačiau ekspertai sako, kad vidutinio amžiaus moterims taip pat padidėja mitybos sutrikimų galimybė. Vyresnio amžiaus žmonės susidomi įvairiais alternatyviais gydymo būdais, sveika mityba, žolelėmis ir t.t.
Pasiremiant statistika, galima teigti, kad ortoreksija dažniausiai serga 30–50 metų amžiaus vidutines pajamas turinčios moterys, nelabai mėgstančios savo darbą ir turinčios problemų asmeniniame gyvenime. Vyrams ortoreksija labiau gresia sulaukus viduriniojo amžiaus krizės.
 

Nelengva atpažinti


Yra tik plonytė linija tarp tų, kurie, rūpindamiesi savo sveikata, stengiasi maitintis sveikai, ir tų, kuriems jau galima diagnozuoti ortoreksiją. Nors tikslių skaičių, kiek žmonių kenčia nuo šio sutrikimo, nėra, manoma, kad skaičiai turėtų būti nemaži.
O sąrašas, ką valgyti ir ko vengti, – begalinis. Baimę kelia konservantai, cheminiai maisto priedai, modifikuotas maistas, per riebus maistas, per didelis angliavandenių ar baltymų kiekis ir taip toliau.
Beje, kai kada šį sutrikimą sunku aptikti ir dėl religinių ar kultūrinių mitybos apribojimų. Štai Indijoje labai paplitęs grynai vegetariškas maistas, kai kurios bendruomenės vengia svogūnų ir česnakų, kiti nevalgo gyvūninės kilmės produktų, kiaušinių ar tam tikrų daržovių.
Taigi, norint išgydyti šį sutrikimą, svarbu laiku jį atpažinti. Be to, tokie žmonės yra įsitikinę, kad ne tik elgiasi teisingai, bet taip rūpinasi savo sveikata, todėl sunku juos įtikinti, kad taip kelia sau grėsmę.
O ir gydymas gali užtrukti nuo aštuonių iki dešimties mėnesių, kai kuriais atvejais ir ilgiau. Gydymas panašus, kaip ir kitų valgymo sutrikimų, nes ortoreksija nėra išskiriama kaip atskiras psichikos sutrikimas.
Tiesa, ortoreksija nėra įtraukta į ligų klasifikacijas. Kai kurių specialistų nuomone, tai yra gerai žinomų valgymo sutrikimų nervinės anoreksijos ar nervinės bulimijos forma.
Dalis specialistų teigia, kad ortoreksija yra tik populiarus naujadaras, neturintis kliniškai pagrįsto pagrindo. Yra manančių, kad ortoreksija yra susijusi su taisyklingos mitybos mada. Tačiau bet kokiu atveju, jos plitimas akivaizdžiai pastebimas, o pasekmės dažniausiai priešingos nei tikimasi.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai