Yra daug diskusijų dėl skyrybų poveikio. Prieš kurį laiką buvo atlikta 92 tyrimų, kuriuose dalyvavo 13000 vaikų nuo ikimokyklinio amžiaus iki jaunuolių, analizė. Bendras rezultatas parodė, kad vis dėlto vaikams iš išsiskyrusių šeimų vidutiniškai šiek tiek blogiau sekasi nei vaikams iš pilnų šeimoms. Šie vaikai turi daugiau sunkumų mokykloje, daugiau elgesio problemų, didesnį neigiamą savęs vertinimą, daugiau problemų su bendraamžiais ir daugiau problemų su savo tėvais.
Tiesa, faktinis skirtumas tarp šių dviejų grupių yra gana nedidelis. Iš tikrųjų abiejų šeimų tipų vaikai yra labiau panašūs nei skirtingi. Vidutinis skirtumas nereiškia, kad visi išsiskyrusių šeimų vaikai gyvena blogiau. Šie rezultatai rodo, kad apskritai dalis vaikų iš išsiskyrusių šeimų turi daugiau problemų nei vaikai, kurie gyvena su abiem tėvais.
Kiti tyrimai siekė išsiaiškinti, kokiu mastu išsiskyrusių šeimų vaikai turėjo daugiau rimtų problemų. Dėl elgesio problemų nurodoma, kad 90 proc. paauglių berniukų ir mergaičių iš pilnų šeimų atitiko įprastinį elgesį ir 10 proc. buvo rimtų problemų, kai reikėjo profesionalų pagalbos. Tarp išsiskyrusių šeimų šis procentas buvo: normalus elgesys 74 proc. berniukų ir 66 proc. mergaičių ir probleminis elgesys 26 proc. berniukų ir 34 proc. mergaičių.
Taigi dauguma vaikų iš išsiskyrusių šeimų neturi rimtų problemų, reikalaujančių profesionalios pagalbos. Kita vertus, didesnei daliai vaikų iš išsiskyrusių šeimų nei iš pilnų rimtų problemų gali kilti. Ir į tai reikia atkreipti dėmesį.
Yra keletas veiksnių, kurie gali prisidėti prie vaikų sunkumų.
• Pirma. Kontakto su vienu iš tėvų praradimas. Po skyrybų, net jei vaikas gali bendrauti su abiem tėvais, tačiau ryšys su vienu iš jų, kuris negyvena kartu, smarkiai susilpnėja.
• Antra. Ekonominis nuostolis. Dar vienas skyrybų rezultatas yra tai, kad paprastai vaikų, gyvenančių su vienu iš tėvų, šeimoje ekonominė padėtis būta prastesnė nei šeimų, kur gyvena abu darbingi tėvai.
• Trečia. Vaikai patiria daugiau streso. Skyrybas dažnai sukelia daug pokyčių vaikų gyvenime, pavyzdžiui, keičiant mokyklą, namus, dažnai kyla bendravimo su draugais problemų ir t.t. Šie pokyčiai sukuria daugiau streso vaikams.
• Ketvirta. Prastesnė tėvų psichologinė būklė. Tėvų psichologinė reabilitacija yra svarbus veiksnys vaikų gerovei.
• Penkta. Mažesnė tėvystės kompetencija. Tai, kas atsitiks vaikams, iš esmės yra susiję su tėvų įgūdžiais ir mokėjimu vaikams padėti. Tėvystės kompetencija po santuokos nutraukimo gali turėti didelę įtaką tam, kaip vaikai elgiasi.
• Šešta. Konfliktai tarp tėvų. Dažni konfliktai tarp buvusių sutuoktinių daro didelį poveikį vaikų gerovei.
Pradėkime iš eilės.
Tėvų praradimas.
Ir motina, ir tėvas – abu yra svarbūs vaikui. Jie suteikia emocinę paramą ir praktinę pagalbą, taip pat tarnauja kaip vaidmenų modeliai jų vaikams. Remiantis tyrimais, negyvenantieji kartu tėvai savo vaikus mato vidutiniškai tik 4 kartus per mėnesį po santuokos nutraukimo, ir apie 20 proc. vaikų neturi nieko bendra su savo tėvais praėjus 2–3 metams po skyrybų. Tiesa, negyvenančios kartu motinos aplanko savo vaikus dažniau ir yra mažiau linkusios nutraukti kontaktą.
Tačiau sąlyčio su kartu negyvenančiais tėvais dydis nėra lemiamas veiksnys, svarbiau yra bendravimo kokybė. Jei bendravimo su išsiskyrusiu tėvu nelydi konfliktai, tai yra viena, tačiau neretai tokie susitikimai sukelia konfliktus, ypač neturtingesnėse šeimose.
Atliekant tyrimą buvo stebima, kokią įtaką daro įvairūs veiksniai. Pasirodė, kad, kai tėvai padėjo daryti namų darbus, rodė šiltus jausmus, vaikams sekėsi geriau. Kitaip tariant, poveikis vaikams priklauso nuo to, kaip išsiskyrę tėvai su jais elgiasi.
Ekonominis nuostolis.
Dėl ribotų ekonominių išteklių vienišų tėvų vaikams gali būti sunkiau. Po skyrybų globojantys tėvai (dažniausiai motinos) paprastai turi mažiau pajamų nei daugelis pilnų šeimų. Yra bendras įsitikinimas, kad nemažai sunkumų, su kuriais susiduria vaikai, yra patirtų ekonominių sunkumų šiose šeimose rezultatas. Apskritai šeimos pajamos yra tiesiogiai susijusios su vaikų gerove, nors tai nėra pagrindinis veiksnys.
Kitaip tariant, vis dar yra kai kurių kitų veiksnių, be pinigų, turinčių įtaką vaikų gerovei. Vienas iš būdų, kaip mažesnės pajamos gali turėti įtakos vaikams, – tai priverstinis gyvenamosios vietos keitimas, dėl ko gali tekti keisti mokyklą, vaikų priežiūrą, draugus ir kt. Trumpai tariant, mažiau pinigų dažnai sukelia daugiau pokyčių, kurie gali sukelti daugiau problemų vaikams.
Vaikai patiria daugiau streso.
Visi aukščiau minėti veiksniai sukelia vaikams stresą. Dažniausiai berniukai iš vienišų tėvų šeimų palieka mokyklą, mergaitės dažniau pastoja ir pan. O dar daugiau streso patiria vaikai, kurių tėvai skiriasi ne pirmą kartą.
Prastesnė tėvų psichologinė būklė.
Tėvų psichologinė reabilitacija yra svarbus veiksnys vaikų gerovei. Buvo daug tyrimų aiškinantis, kaip išsiskyrusių tėvų psichologinė gerovė paveikia vaikų gerovę. Iš 15 tyrimų, kurie nagrinėjant šį ryšį, 13 nustatyta, kad egzistuoja teigiamas ryšys tarp teigiamos tėvų psichikos sveikatos ir vaikų psichikos sveikatos. Tai reiškia, kad vaikams, kurių tėvai yra geriau prisitaikę prie pakitusių sąlygų, geriau nei vaikams, kurių tėvai nėra geros psichologinės būklės. Kai išsiskyrusių tėvų psichologinė būklė gera, tai vaikų psichologinė būklė ir elgesys netgi nesiskiria nuo vaikų, augančių pilnose šeimose.
Tėvystės kompetencija.
Apžvalgų duomenys rodo, kad daugelio tėvų mokėjimas bendrauti su vaikais sumažėjo po santuokos nutraukimo. Taip pat yra patvirtintas ryšys tarp vaikų auklėjimo įgūdžių ir santykių vaikų gerovės, t.y. daugybe mokslinių tyrimų įrodyta, kad tėvystės įgūdžiai ir santykiai tarp tėvų ir vaikų turi didelę įtaką tam, kaip gerai vaikams sekasi, ir jų elgesiui.
Konfliktai tarp tėvų.
Kitas pavojus yra konfliktai tarp tėvų prieš, per ir po santuokos nutraukimo. Vaikams smarkūs konfliktų tarp tėvų daro didelę neigiamą įtaką tiek išsiskyrusiose, tiek ir pilnose šeimose. Vaikai, augantys šeimose su vienu iš tėvų, jei psichologinis klimatas geras ir tėvai nekonfliktuoja tarpusavyje, elgiasi netgi geriau nei tie, kurie auga pilnose šeimose, kuriose tarp tėvų vyksta dažni konfliktai. Taip pat esama įrodymų, kad vaikai susiduria su sunkumais dar prieš santuokos nutraukimą ir kad kai kurios šių problemų yra susijusios su konfliktais prieš santuoką.
Kodėl vaikai ir jaunuoliai, augę išsiskyrusiose šeimose, labiau paveikti streso? Remiantis tyrimų rezultatais galima daryti išvadas, kad vaikai iš išsiskyrusių šeimų nėra absoliučiai blogesnės psichologinės būklės. Tačiau bet kuris, kuris bendrauja su vaiku ar jaunuoliu, augusiais išsiskyrusioje šeimoje, pasakys, kad šie jauni žmonės patiria daug streso dėl to, kad tėvų santuoka iširo. Net jei vaikai per daug nenukenčia dėl to, kad augo su vienu iš tėvų, tačiau lieka skausmingi prisiminimai. Apklausus dvidešimtmečius jaunuolius, pasirodė, kad jie jaučia skausmą ir kančias dėl savo tėvų skyrybų, įvykusių prieš dešimtį metų. Jausmas, kad prarado ryšį, buvo dažniausias atsakymas. Tie, kurių tėvai buvo smarkiai konfliktavo, jaučia dar didesnius praradimus.
Be to, mažiau nei 20 proc. vaikų sakė, kad su tėvais kalbėjosi apie artėjantį santuokos nutraukimą, ir tik 5 proc. tėvai bandė paaiškinti, kodėl nori nutraukti santuoką, ir jiems buvo suteikta galimybė užduoti klausimus. Vaikai dažniau reiškė teigiamas emocijas ir mažiau skausmingus atsiminimus, kai jiems buvo suteikta tam tikra galimybė išsakyti savo nuomonę apie bendravimą su abiem tėvais ir gyvenimo sąlygas po skyrybų.
Ryšio su vienu iš tėvų praradimas, ekonominiai sunkumai, stresas, tėvų psichologinė būklė ir tėvystės kompetencija bei konfliktų pasireiškimas – viskas provokuoja vaikų sunkumus.
Taigi svarbiausias klausimas yra ne tai, ar vaikai iš išsiskyrusių šeimų susiduria su sunkumais, bet kokie ypatingi veiksniai šiuos skirtumus sukelia ir kaip galima šiems vaikams padėti žinant šiuos veiksnius.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę