Totorių šeimos gyvenimą pradeda vedybų sutartimi

Totoriai – gilią istoriją turinti tautinė bendrija. Nepaisant to, daugeliui Lietuvos piliečių ji atrodo gana egzotiška, asocijuojasi tik su Keturiasdešimties totorių kaimu ir gardžiu jų tautiniu patiekalu – šimtalapiu. O ką mes žinome apie jų papročius, tradicijas, religines apeigas? Apie tai kalbėjomės su Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininku dr. Adu Jakubausku.

Gerbia Vytauto Didžiojo atminimą

Totorių būriai, kaip sąjungininkai arba samdiniai, dalyvavo lietuvių rengiamuose žygiuose dar Gediminui valdant. Tačiau pirmąją totorių bendruomenę 1397 m. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įkurdino Vytautas Didysis. Didesnės totorių gyvenvietes įkurtos netoli Vilniaus ir Trakų. Tos gyvenvietės buvo išdėstytos dviem pusračiais ir saugojo sostinę iš vakarų bei pietų pusės nuo kryžiuočių. Totoriams sutikus eiti karo tarnybą, jie buvo apdovanoti žemėmis ir bajorų privilegijomis. Galėjo nevaržomai išpažinti savo religiją, statydintis mečetes. Totorių kariai neapvylė Lietuvos valdovų, buvo vertinami už narsą bei ištikimybę.
Sovietmečiu totorių dvasinė kultūra ir religija stipriai apnyko. Iš keturių Lietuvoje buvusių mečečių trys buvo uždarytos, išliko tik viena – Raižiuose. 1988 metais buvo įkurta Lietuvos totorių kultūros draugija, vėliau atkurtas Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras muftijatas, atnaujintos mečetės Raižiuose, Keturiasdešimties totorių kaime, Nemėžyje ir Kaune, į kurias melstis renkasi visi Lietuvoje gyvenantys musulmonai.
Totoriai išsaugojo pagarbą Vytautui Didžiajam, dažnas namuose turi jo portretą, iki Antrojo pasaulinio karo jį buvo galima išvysti kone kiekvienoje šeimoje greta gražiai įrėmintų kaligrafiškų Korano ištraukų.
Lietuvoje gyvena apie 3000 totorių.

Per didžiąsias šventes

Islame didžiosios šventės skaičiuojamos pagal mėnulio kalendorių, todėl kasmet pasislenka 2 savaitėmis atgal. Totoriams ypač svarbios pasninko pabaigos – Ramadan Bairam ir aukojimo – Kurban Bairam šventės.
Per Ramadano mėnesį 30 dienų nuo saulės patekėjimo ir laidos draudžiama valgyti ir gerti, rūkyti. Valgyti galima tik saulei nusileidus. Šias dienas ypatingas dėmesys skiriamas maldoms, Korano skaitymui, gyvenimo apmąstymui, vargšų šelpimui, geriems darbams. Stengiamasi nieko nesmerkti, neapkalbėti. „Islame nėra išpažinties, ilgas pasninkas yra tam, kad žmogus apmąstytų savo gyvenimą, visapusiškai apsivalytų. Kitaip žmogus negali suprasti neturtingųjų, kitų nelaimėlių dalios“, – sako A.Jakubauskas.

Ar šiandien totoriai laikosi Ramadano reikalavimų?

„Kai kurie totoriai laikosi tikro pasninko 30 dienų, kiti – tik modifikuoto: pasninkauja po 3 dienas Ramadano pradžioje, viduryje ir pabaigoje“, – sakė A.Jakubauskas, neslėpdamas, kad pasninkauti gana sunku. Lengviau žiemą, kai šviesus paros laikas tėra 6 valandos.
Pasibaigus pasninkui, ateina dvasinis apsivalymas, ramybė, susikaupimas ir 3 dienų Ramadan Bairam, kai žmonės gausiai vaišinasi tradiciniais totoriškais patiekalais.
„Apsilankę mečetėje totoriai eidavo vieni pas kitus į svečius. Iš vaikystės atsimenu, kai močiutė iškepdavo 7–8 didelius šimtalapius, kelioms dienoms privažiuodavo daugybė svečių – tai buvo tautos bendrumo pojūtis“.

Totoriškos tradicijos ir virtuvė

„Totoriai nevalgė kiaulienos, gyveno blaiviai – nevartojo alkoholio. Dauguma šeimų tebegerbia šią tradiciją. Juolab kad moksliniai tyrimai įrodo, jog kiauliena nėra sveika mėsa, o girtavimo pasekmes matome. Koranas neleidžia vartoti alkoholio. Jeigu prieš Antrąjį pasaulinį karą per šventes 20 vyrų išgerdavo butelį degtinės, tai buvo išimtis. Pasaulietiniame gyvenime tos ribos pradėjo trintis, bet religiniuose ritualuose išlieka. Per gedulingus pietus alkoholis yra draudžiamas“, – sakė A.Jakubauskas.
Pasak jo, totoriški patiekalai ne vegetariški, daugumos pagrindą sudaro mėsa, tik ne kiauliena. Labiausiai žinomi patiekalai, kuriuos totoriai atnešė į Lietuvos kultūrą, yra koldūnai, balandėliai, čeburėkai ir šimtalapis.
„Tikrų koldūnų galima paragauti tik totorių šeimoje – restorane ar parduotuvėse tokių neaptiksi. Totoriai koldūnų neperka, gamina namuose. Svarbiausia – per pusę rankomis pjaustyta jautiena sumaišyta su aviena. Peiliais pjaustyta mėsa nesusimeta į gumulą, labai gražiai pasisklaido. Į totoriškų koldūnų faršą dedama pipirų, druskos, svogūnų, mairūno lapų. Didžiausias koldūnų delikatesas – mėsos sultys juose. Koldūną reikia įsidėti į burną visą, kad neišbėgtų sultys“, – pasakojo A.Jakubauskas.
Totorių dėka Lietuvoje atsirado agurkai ir svogūnai, kilimai. Totoriai mėgo penėti žąsis. Ne tik mėsai, bet ir taukams.

Tradiciniai drabužiai ir mėlynakiai totoriai

Subartonių kaime, Liusės ir Vlado Gaidukevičių sodyboje, veikia totorių muziejus. Jame eksponuojami totorių tautiniai rūbai, rytietiški rakandai, tautodailės dirbiniai, nuotraukos.
Totoriški vyrų vardai – Selimas, Mustafa, Chalilis, Tamerlanas, Osmanas, Jokūbas, moterų – Fatima, Merjema, Rozalija. Tačiau daugelis totorių vaikams suteikia lietuviškus, slaviškus, europietiškus vardus.
Nors totorius dauguma įsivaizduojame tamsius neaukštus siauraakius, jie gali būti nuo blondino iki mongoloidų.
„Volgos totorių neatskirsi nuo vokiečių ar lietuvių – šviesiaplaukiai, mėlynų akių. Tačiau mongoliškas genas atpažįstamas“, – sako A.Jakubauskas, neslėpdamas, kad savo tautiečius lengvai atpažįsta iš išvaizdos. Nemažai totorių 17–19 amžiuje dėl įvairių aplinkybių perėjo į krikščionišką tikėjimą, jų palikuonys kartais net nežino savo kilmės ištakų.

Vedybų sutartis – įprasta

Totorių vestuvės prasideda vedybų sutarties sudarymu.
„Vedybos totoriams – ne sakramentas, o sutartis. Ji islame gyvuoja 1431 metus. Vedybų sutartyje nurodomos sutuoktinių teisės ir pareigos, numatomos garantijos skyrybų atveju, kas bus padaryta, kokia pinigų suma, kompensacija bus skiriama“, – pastebėjo A.Jakubauskas.
Santuoka sudaroma jaunosios tėvų namuose, dalyvaujant mulai, dviem liudytojams ir kviestiniams svečiams. Prie įėjimo į jaunosios namus su duona ir druska jaunąjį ir jo palydą pasitinka artimiausia jaunosios giminaitė. Patalpoje, kur turi vykti vestuvės, stovi išpuoštas mirta ir balta staltiese užtiestas stalas. Ant jo – stiklinė vandens, duona, druska, saldumynai. Už stalo sėdi mula ir liudytojai, priešais juos stovi jaunikis su skrybėle ant galvos, šalia jo – jaunoji su šydu. Jaunieji būtinai pastovėdavo ant išverstų kailinių, būdavo apibarstomi grūdais – taip linkėta turto, gausios šeimos, įvairių gėrybių. Vestuvinių patiekalai nebuvo išskirtiniai.
„Tarybiniais metais mišrios šeimos totorių nestebino, dabar šis procesas dar suintensyvėjo. Tačiau iki 19-ojo amžiaus tokios dažniausiai būdavo didikų šeimos. Mišrios šeimos savo vaikus paprastai užrašydavo kitos tautos atstovais. Dabar dažnai vyksta atvirkštinis procesas – nemažai mišrių šeimų atžalų aktyviai dalyvauja totorių bendruomenėje, ieško savo šaknų”, – pasakojo pašnekovas.

Paminklai be portretų

Amžinojo poilsio totoriai iškeliauja į savo kapines, esančias Raižių kaime, Alytaus r., Nemėžio ir Keturiasdešimt totorių kaimuose Vilniaus r., Vilniuje, Liepkalnio gatvėje, bei Švenčionyse. Anksčiau mirusiuosius laidodavo tą pat dieną, kai žmogus mirdavo. Dabar tradicijos supanašėjo su vietinių gyventojų. Velionis šarvojamas namuose ar bendruomenės namuose, jo kūnas įsupamas į drobulę, laikomas uždengtas tamsiu audeklu. Anksčiau totoriai mirusius laidodavo be karsto, kapo duobę išklodami lentomis, dabar dažnai laidoja karste. Mirusysis būtinai turi būti palaidotas šviesiu paros laiku.
„Už mirusį žmogų įprasta pasimelsti, sukalbėti surą Jasin iš šv. Korano. Lietuvos totoriai tradiciškai melsdavosi daug ilgiau, keletą kartų iš eilės skaitydami Koraną. Tai nebūtina daryti mečetėje (ji skirta gyviesiems), juk malda – dvasinis dalykas“, – sako A.Jakubauskas.
Totorių kapai skiriasi nuo lietuvių. Tradiciškai juos juosia penkios eilės akmenų, o paminklas su maldos įrašu, atsuktas nuo kapo. Ant antkapio iškalama malda, bet ne žmogaus atvaizdas.
Labai išsiskyrė laidotuvių patiekalai. Joms ruošdavo medaus gėrimą – sytą, specialią grietine baltintą sriubą su jautienos kukuliais, ryžių košę su razinomis, virė jautieną, koldūnus, pupeles, ant stalo dėjo chalvos. Buvo ir apeiginiai paplotėliai – žaimos, kurių jaunoji karta jau beveik nežino. Kiekvienam svečiui įduodavo po paplotėlį, kad jį parsinešęs į namus suvalgytų ir pasimelstų velionio intencija.

Maldos metamorfozės

Musulmonams Dievo įsakyta melstis 5 kartus per dieną. Ši tradicija buvo ilgai praktikuota, tačiau per šimtmečius Lietuvoje įgavo kitą išraišką. Nustoję melstis kasdien, totoriai maldos trūkumą atpirkti stengėsi kitaip, mečetėje penktadieniais melsdamiesi 3–4 valandas, tarsi sudėję visas praleistas savaitės maldas į vieną.

Populiariausi straipsniai

Pilvo apačios skausmas

Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiau
Kai lytinis aktas baigiasi per greitai

Kiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiau
Mėnesinių ciklo sutrikimai. Kada verta susirūpinti?

Kasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiau
Ausies sieros kamštį galite pašalinti patys

Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiau
Ūžimas ausyse: ar verta susirūpinti?

Beveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiau
Ginekologija: klausimai ir atsakymai

Tikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiau
Lytiniai santykiai nėštumo metu

Kiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiau
Vaisingų ir nevaisingų dienų skaičiavimo metodai

Moksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiau
Ginekologė Violeta Jonaitienė: „Už hormoninę spiralę skirčiau Nobelio premiją“

Ginekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiau
Irzlumą, nerimą ar raumenų skausmus sumažins magnis!

Vitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiau
Ką žinome apie kūno temperatūrą?

Žmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiau
Ką gali soda?

Nuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiau
Organizmą reikia valyti. Kaip?

Medicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiau
Ilgalaikė pakilusi temperatūra – organizmo pagalbos šauksmas

Pakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau
Kodavimas nuo alkoholizmo

Ne vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiau
Priklausomumas nuo alkoholio ir jo gydymas

Šiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau