Ugdykime vaiko norą žaisti

Žaidimų svarba didžiulė, nes vaikai žaisdami įgyja naujų sugebėjimų, įgūdžių, vertybių, naujos patirties, ugdoma motorika, kalba, vaizduotė, lavinami protiniai sugebėjimai, įsisąmoninamos elgesio normos, taisyklės, vertybės. Dažnai teigiama, kad žaidžiama visą gyvenimą – nuo kūdikystės iki senatvės, tačiau daugiausia žaidžia 2–6 metų vaikai. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai laisvalaikį leidžia žaisdami kortomis, šaškėmis, šachmatais, ypač pamėgti tampa stalo žaidimai. Dažnai žaidimų reikšmė sumenkinama ir vaiko žaidimas laikomas tik pramoga. Psichologai pabrėžia, kad žaidimas palaiko daug įvairiausių vaiko veiklos sričių, reiškiasi įvairiomis situacijomis, ir žaidimo svarba vaiko raidai neabejojama. Žaidžiant atsiskleidžia pažintiniai procesai, sprendžiamas konfliktas tarp vaiko savito pasaulio suvokimo ir realaus pasaulio, formuojasi vaiko vertybių sistema, bendravimo įgūdžiai su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. Patyrimas, įgytas žaidžiant, padeda vaikui įgyti daug naujų įgūdžių, lavinti socialinius sugebėjimus ir išmėginti save įvairiuose vaidmenyse.
 

Žaidimų sudėtingumas priklauso nuo vaiko amžiaus


Terminas „žaidimų metai“ pabrėžia didžiulę žaidimų reikšmę vaiko ugdymui, tobulėjimui ir mokymuisi. „Žaidimų vaikyste“ apibūdinamas vaiko amžius nuo 2–6 metų, nes daugiausia žaidžia būtent tokio amžiaus vaikai.
Skirtingo amžiaus vaikai žaidžia skirtingai. Paprastai 2 metų vaikas būna žaidimo stebėtojas (iki 3 metų vaikui žaidimo draugai dar nelabai svarbūs), o jau 3 metų vaikas pradeda žaisti su kitais vaikais, bendrauti tarpusavyje. Vaikas iki 3 metų gali turėti menamą žaidimų draugą, lyg antrąjį aš: su juo bendrauja, jam perkelia savo džiaugsmus ir rūpesčius.
5 metų vaikai pradeda žaisti sudėtingesnius žaidimus: slėpynes, grandinėles, „katiną ir pelę“. Vaikai, kurie dažnai būna su kitais vaikais, labai anksti pradeda bendrauti su kitais vaikais, mielai žaidžia įvairius žaidimus, mokosi, bendrauja. Tačiau, net ir labai linkę bendrauti 5–6 metų vaikai tarp nepažįstamų vaikų gali būti tik stebėtojai arba žaisti nuošaliau, bet ne kartu su jais. 6–7 metų vaikai žaidžia dar sudėtingesnius žaidimus, kuriuose ypač svarbūs tampa draugai.
Jei vaikas pykstasi su draugais – normalu, nes tai patirtis, per kurią išmokstama socialinių santykių. Vaikai išmoksta susitaikyti patys, todėl suaugusiesiems rekomenduojama nesikišti, nespręsti vaikų konfliktų už juos. Vaikas, žaisdamas su kitais vaikais, įgyja daug svarbios patirties, kurią suaugusiesiems suteikti vaikui arba vaikams patiems įgyti patiems yra labai sudėtinga.

 

Žaisdamas vaikas į vieną visumą sujungia mąstymą, kalbą ir vaizduotę


Didaktiniai žaidimai skatina vaiko protinį vystymąsi. Tai puikus pasaulio pažinimo ir tyrinėjimo būdas. Vaikų darželiuose tai vienintelė mokomoji priemonė. Didaktinių žaidimų dėka lavinami savęs pažinimo gebėjimai: suvokimas, mąstymas, atmintis.
Mokykloje didaktiniai žaidimai pagyvina pamokas, palengvina įsiminimo procesą.
Judrieji žaidimai lavina vaiko judesius, ugdo drausmingumą, organizuotumą. Žaidimo metu vaikai dažnai kelia naujus, sudėtingesnius tikslus, numato vis rimtesnes kliūtis, išradingai sprendžia problemas.
Kūrybiniuose vaidmeniniuose žaidimuose vaikų aktyvumas nukreiptas į sumanymo realizavimą, siužeto plėtojimą, o žaidimuose su taisyklėmis – į užduočių atlikimą, griežtą laikymąsi taisyklių.
Mažiems vaikams greitai nusibosta žaidimai, kurių sąlygų ir taisyklių negalima pakeisti. Todėl vaikai dažnai renkasi žaidimus, kurie leidžia eksperimentuoti, tyrinėti, laisvai veikti ir rinktis. Žaisdamas vaikas pykstasi, per tai – mokosi susitaikyti, surasti kompromisą, kurti tokias žaidimo taisykles, kurios būtų vienodai teisingos kitiems (antraip žaidime jis liks vienas). Įsikūnydamas vis į kitus vaidmenis, vaikas mokosi matyti situaciją kito akimis, suprasti skirtingas pozicijas.
Vaidmeninis žaidimas vaikams patinka dėl lankstumo, nes čia gali dalyvauti skirtingų protinių ir fizinių sugebėjimų vaikai. Daugelis vaidmeninių žaidimų yra susiję su namų gyvenimo situacijomis Žaisdami vaikai dažnai atspindi idealus, egzistuojančius suaugusiųjų pasaulyje. Žaidžiant galimi ir skausmingi išgyvenimai, kurie vaikui yra visai kitokie, nei tikrovėje (ligos, nelaimės, mirtis, kalėjimas, skurdas ir kt.). Pavyzdžiui, vaikas, žaisdamas gydytoją, kartoja procedūras, kurios realybėje jam sukėlė skausmą, nemalonius išgyvenimus. Vaikas, žaisdamas šeimą, gali būti kaprizingas, pažeidinėti šeimoje nustatytas taisykles, normas ir nebijoti, jog už tai bus nubaustas. Vaikai žaidžia gaisrą, karą, ligoninę mokyklą, lavindami vaizduotę sukuria įvairias situacijas, kurias kūrybingai išsprendžia.
 

Patarimai tėvams


• Nebūtina užversti vaiką pasiūlymais, ką veikti, kuo užsiimti. Jei vaikas neprašo pagalbos, leiskite jam žaisti vienam ir spręsti pačiam. Sunkumai ir kliūtys būtini vaiko žaidimui, tai sukelia gilų pasitenkinimą savo veikla. Laisvas žaidimo turinys leidžia atsiskleisti vaiko fantazijai, vaizduotei, sugebėjimams. Vaiko kuriamų žaidimų turiningumas plečiasi kiekvieną dieną, telieka tik stebėti, kaip išradingai vaikas kuria, panaudoja aplinkoje esančius daiktus žaidimo reikmėms, laisvai ir kūrybiškai mąsto.
• Jei vaikas nuolat klausinėja: „ką veikti?“, skundžiasi, kad neturi kuo užsiimti, vadinasi reikalinga jūsų pagalba. Vaikui visuomet galite pasiūlyti žaisti kartu, netgi atlikti namų ruošos darbus žaidimo forma: drauge gaminti valgyti, skaičiuoti supjaustytas daržoves, pažinti spalvas laistant gėles, valyti dulkes, dainuoti daineles ir pan. Vaikui tai yra labai įdomu, kartu jis mokosi, įgyja naujos patirties, pasisemia idėjų savo žaidimams. Suteikite vaikui galimybių kartu atrasti, pajusti, sužinoti. Vaikui svarbu stebėti suaugusiųjų užsiėmimus, kasdieninius darbus, todėl nevykite vaiko šalin, o paskatinkite kartu ką nors padaryti.
• Skatinkite, o ne ribokite, žaidžiančio vaiko aktyvumą, patarkite, padrąsinkite, pagirkite vaiką. Svarbu, kad vaikas žaisdamas išgyventų pasisekimą, džiaugsmą ir pasitikėjimą savimi. Didinkite vaiko motyvaciją pačiam išmokti skaityti, rašyti, skaičiuoti per žaidimus, bet per daug nereikalaukite, nenurodinėkite.
• Nenurodinėkite vaikui ir juo labiau nesišaipykite, nesijuokite esą „taip nebūna“ ir pan. Jei vaikas žaidžia rimtai, nenutraukite vaiko žaidimo. Suaugusiųjų nesupratingumas dažnai slopina vaiko norą žaisti, o vėliau ir mokytis.
• Nepamirškite, kad per daug žaislų, įvairiausių priemonių, gali trukdyti vaikui žaisti, riboti fantaziją ir vaizduotę. Žaidimams visada reikia tam tikrų priemonių, tačiau tai nebūtinai turi būti žaislai. Žaidimams puikiai tinka audinio skiautės, kankorėžiai, akmenukai, kaštonai, žurnalai, indai, siūlai ir t.t. Vaiko rankose buities daiktai žaidžiant virsta įvairiausiomis priemonėmis.
• Dažnai tėvai reikalauja iš vaikų griežtos tvarkos ir švaros, o tai sukelia baimę ne tik ką nors sugadinti, bet ir išversti žaislus iš dėžės, apversti kėdę, palįsti po stalu, žaidžiant išsitepti, apsipilti ir pan. Žaidimą dažnai stabdo griežti tėvų reikalavimai viską pačiam susitvarkyti ir tokie grasinimai, kad jei nesusitvarkysi žaislų, viskas bus išmesta arba atiduota kitam vaikui. Žaidžiant vaikui lauke, nuolatiniai tėvų priekaištai: „nelipk, užsigausi“. „nebėk – pargriūsi“, „nesėsk ant smėlio – išsitepsi“, sukelia vaikui nepasitikėjimą savimi, baimę žaisti. Galima vaiką ir per žaidimus išmokyti susitvarkyti žaisliukus, pavyzdžiui, suskaičiuojant juos, sudedant pagal spalvas ir pan. Vaikui žaidžiant svarbus saugumas, tam tikra ramybė, kuri suteikia laisvę nevaržomai pasinerti į žaidimą.
• Kiekvienas vaiko pasakytas žodis svarbus, todėl būtina vaiką išklausyti, pasinaudoti jo idėjomis. Vaiko sumanymus priimkite, parodydami, kad vertinate jo idėjas ir gabumus.
• Klinikiniai psichologai žaidimą naudoja vaikų psichologiniams sutrikimas diagnozuoti ir gydyti. Žaidimų terapija atskleidžia vaiko vidinius konfliktus, emocinius išgyvenimus, jausmus. Vaikas žaisdamas parodo kaip jis jaučiasi, ką jaučia ir išgyvena, kaip jis supranta kas vyksta šalia jo. Jūs irgi turite galimybę tai stebėti ir taip pažinti savo vaiką.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai