Ugdykime vaikų emocijas

Visi vaikai patiria tokias pat emocijas: vienodai verkia, šypsosi, tyrinėja save ir aplinką. Vaikų emocijų raidos seka irgi dažniausiai tokia pati. Vaikų emocijas suprasti ir interpretuoti nelengva, o ypač kūdikių, kurie dar negali pasakyti, ką jaučia: nerimą, džiaugsmą, susižavėjimą, baimę ar nuovargį... Net kai tėvai aiškiai gali matyti, kad vaikas liūdnas ar neramus, jiems sunku nuspėti kokia šių emocijų prigimtis ir kiek jos svarbios vaikui. Antrieji gyvenimo metai ypač svarbūs vaiko emocijų pasireiškimui, vaiko pasitikėjimo savimi ugdymui. Nuo to, kaip tėvai reaguos į vaiko emocijas, priklausys vaiko savęs, savo savybių, galimybių ir vietos tarp žmonių vertinimas.
 

Kūdikio emocijų raida: nuo refleksų iki prieraišumo jausmo


Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais daugelis kūdikio emocijų yra paprastos reakcijos į kasdieninius įvykius, todėl dalis psichologų pirmuosius jo verksmus ir šypsenas dažniau įvardija kaip refleksus. Iki 6 mėnesių kūdikis turi daug priežasčių blogai jaustis: verkia dėl alkio, skausmo, šalčio, stipraus garso. Kūdikis patenkintas, kai sočiai pavalgęs, myluojamas, jam patinka matyti įdomius daiktus.
4–5 mėnesių vaikas juokiasi, kai jam tikrai yra smagu. Dauguma vaikų pirmaisiais gyvenimo mėnesiais šypsosi aplinkiniams, džiaugsmingai žaidžia su visais jiems dėmesingais suaugusiaisiais, krykštauja pamatę kitus vaikus, gyvūnus, tačiau augant vaiko emocijos keičiasi.
Nuo 6 mėnesių iki 12 mėnesių vaikas verkia mažiau, nes virškinamoji sistema jau yra stabilesnė, atsiranda domėjimasis aplinka. 12 mėnesių vaikas dažniausiai verkia, kai prieštaraujama jo planams: guldomas miegoti, nors nesijaučia pavargęs, nepavyksta pasiekti norimo daikto, atėmus žaislą.
Baimės jausmas atsiranda nuo 7 mėnesių. Stipriausias būna 11–18 mėnesių, po to pamažu silpnėja.
. Prieraišumo jausmas atsiranda antrąjį pirmųjų kūdikio gyvenimo metų pusmetį. Kūdikis stipriai prisiriša prie mamos, tėčio ar kitų juo besirūpinančių žmonių, taip pat prie daiktų, žaislų.
Antrieji gyvenimo metai: vaiko emocijų intensyvumas bei raiška
Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda įsisąmoninti, kas jis yra, ir ką jis gali padaryti. Augdamas vaikas geriau pažįsta save, todėl prisideda dvi naujos emocijos: pasididžiavimas savimi ir gėdos jausmas. Vaikas didžiuojasi savo naujais pasiekimais: išmoksta pats apsirengti, apsiauti batus, pavalgyti ir pan. Būtent šiuo metu tėvams labai svarbu išmokti atpažinti vaiko emocijas ir padėti tinkamai jas išreikšti. Nuolatiniai priekaištai vaikui: „sušlapsi“, „išsitepsi“, „sulaužysi“ formuoja stiprų gėdos ir nepasitikėjimo savimi jausmą. Vaikas pradeda savęs nevertinti, laikyti blogu, nevykusiu. Dažnai šis savęs nevertinimas kompensuojamas agresyviu ir įžūliu elgesiu, todėl antraisiais gyvenimo metais dauguma vaikų dažnai laikomi „sunkiais“, „kaprizingais“, „nedraugiškais“. Tokio amžiaus vaikui didžiulę įtaką daro aplinka, auklėjimas, šeimos tradicijos. Vaiko emocijų intensyvumas bei raiška priklauso ne tik nuo vaiko įgimto temperamento, bet ir nuo jo priežiūros kokybės, kuri lemia, jog vieni vaikai yra pasitikintys savimi ir smalsūs, o kiti – nuolat verkiantys ir bailūs.

 

Patarimai tėvams


• Emocijos reikalingos tam, kad pagal jų raišką ir intensyvumą galėtumėte pažinti vaiką ir vaikas pats išmoktų pažinti savo emocijas, jas išmoktų valdyti, kontroliuoti, išmoktų laukti, gerbti save ir kitus. Stebėkite savo vaiką ir pasireiškusias vaiko emocijas panaudokite kaip galimybę jį ko nors išmokyti. Labai svarbu vaiko emocijų neignoruoti, neišstumti, bet pripažinti, kad galėtumėte jas kartu su vaiku įvardinti.
• Vaikų socialiniai įgūdžiai pradeda formuotis jau antraisiais gyvenimo metais. Tam, kad vaikas įgytų daugiau socialinių įgūdžių, pavyzdžiui, dalytis žaislais, kai jis visai to nenori, arba laikytis žaidimo taisyklių, kurias sugalvojo kitas vaikas, reikia ne tik daug laiko ir pastangų, bet ir kūrybiškumo. Pasinaudokite žaidimo metodais, leiskite vaikui per žaidimus pažinti ir suprasti jį supančią aplinką, išmokykite laukti savo eilės, pažinti žaidimo taisykles, pagirkite, kad vaikas laikosi žaidimo taisyklių. Žodiniai metodai taip pat leidžia vaikui pažinti save ir kitus, suteikia galimybę ramiai ir atvirai išreikšti savo jausmus, todėl skirkite daugiau laiko pokalbiams su vaiku.
• Padėkite vaikui rasti konstruktyvių problemos sprendimo būdų, vaiko mokymą ir auklėjimą organizuokite taip, kad jis stiprintų pasitikėjimą savimi. Svarbiausia – padėti atsiskleisti vaiko gebėjimams ir talentams. Vaikus reikia skatinti problemas, iškilusius sunkumus spręsti patiems, pasinaudoti savo gebėjimais. Reikia padėti suprasti, kad jie stiprūs ir turi kuo didžiuotis. Jei vaikas sako: „Aš nemoku“, tai rodo, kad jis nepasitiki savo gebėjimais, nenori pabandyti, nes nesitiki, kad jam pavyks. Padrąsinkite savo vaiką. Padrąsinimas tai pozicija, kad „gal ne viskas pavyks, bet tu gali įveikti“. Kuo vyresnis vaikas, tuo sunkiau jam įkvėpti pasitikėjimą savimi. Todėl labai svarbu šią savybę ugdyti nuo pat mažumės.
• Augimo ir brendimo metais kiekvienas vaikas atranda atsakymą į klausimą „Kas aš esu?“. Vaikas susikuria savo portretą, remdamasis jo aplinkoje vyraujančiomis vertybėmis, iškeltomis idėjomis ir perspektyvomis. Kaip vaikas pristato save kitiems, tiek iš verbalinės, tiek iš kūno kalbos galima suprasti ar jam augant tėvai skatino jį, ar buvo trypiamas jo pasitikėjimas savimi. Todėl skatinkite vaiką visose situacijose, patarkite jam, bet nenuspręskite už vaiką, leiskite jam pasirinkti, išklausykite jį, o ne nuolat tildykite. Vaiko emocijų raidai labai svarbu, kad tėvai parodytų, jog normalu yra suklysti, pasimesti. Parodykite vaikui, kad kiekviena jo klaida – tai pamoka, iš kurios jis mokosi.
• Tėvų požiūris ir nuomonė ypač svarbūs ikimokykliniame amžiuje, nes tada vaikas pradeda vertinti save, suaugusiuosius ir kitus vaikus. Vaikas neturi būti nuolat lyginamas su kitais vaikais ir pagal tai spręsti apie savo vertę. Įvertinkite vaiko pastangas, net jei vaiko darbas nėra atliktas tobulai arba taip, kaip Jums norisi.
• Negatyvizmas, užsispyrimas, kaprizingumas, padidėjęs konfliktiškumas ir kitas būdingas amžiaus tarpsnių krizėms negatyvus elgesys dar labiau sustiprėja, jeigu ignoruojate tokius vaiko bendravimo ir veiklos poreikius, ir priešingai, susilpnėja, kai vaikas tinkamai auklėjamas. Emocinio inteligentiškumo ugdymas prasideda namuose, todėl vaiko nevaldomos emocijos, neatitinkančios situacijos pirmiausia turi būti įveiktos konstruktyviai. Neleiskite vaikui būti „blogam“, taip pat nebandykite kuo nors „papirkti“ supykusio, agresyvaus vaiko. Kritikuokite konkrečius vaiko veiksmus, o ne vaiko asmenybę. Kiekvienas vaiko negatyvus elgesys turi savo tikslą, todėl išsiaiškinę, dėl kokių priežasčių (dėmesio stokos, jėgos demonstravimo, keršto ir pan.) vaikas netinkamai reiškė savo emocijas, galėsite koreguoti vaiko elgesį.
• Tėvai, priešiški vaikams, atstumiantys juos, paprastai užaugina priešiškus kitiems vaikus. Vaikai, kuriuos tėvai nuolat kritikuoja, įžeidinėja ir nuolat jais nepatenkinti, įgyja nepasitenkinimo savimi jausmą. Niekada neaptarinėkite savo vaikų jiems girdint telefonu ir akivaizdžiai su draugais ar artimaisiais. Nekabinkite vaikams etikečių: „žioplys“, „nemokša“, „tinginys“, tokie pasakymai ne tik menkina vaiko savigarbą, bet ir skatina vaiką elgtis taip pat su aplinkiniais.
• Parodykite vaikui, kad jis reikalingas ir mylimas, kad pasitikite juo, nuolat padrąsinkite vaiką. Pripažinkite vaiko autonomiškumą, jo asmenybės ypatybes ir vaiko teisę rinktis, ten, kur jis gali tai daryti, nepamiršdami savo norų ir tikslų.
• Jei vaikas jaučiasi reikalingas ir mylimas, bet per daug lepinamas, tai tokio vaiko elgesys ikimokykliniame amžiuje pradeda nebeatitikti socialiai priimtino elgesio normų: vaikas nesiskaito su aplinkiniais, elgiasi neatsižvelgdamas į aplinkinių norus, reikalavimus, keliamas pareigas. Tokiam vaikui kyla daug problemų bendraujant su kitais vaikais. Vaikas, kuris yra įpratęs, kad juo žavėtųsi, girtų ir viską darytų pagal jį, kyla stiprios negatyvios emocijos, kai suaugusieji ar vaikai į jį nebereaguoja. Atsiminkite, kuo vaikas labiau lepinamas, tuo labiau auga jo reikalavimai, o, jų neįvykdžius, vaikas reaguoja pykdamas, bardamasis ir liūdėdamas. Tokie vaikai sunkiai valdo savo emocijas, norus bei sunkiai priima kompromisus.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai