Mažiausia gydytojo klaida gali kainuoti milijonus

Nepageidaujami įvykiai medicinoje kartojasi, jų dažnis bei sukeliami finansiniai nuostoliai tampa nepakeliami net tokioms valstybėms, kaip JAV, Jungtinė Karalystė ar Australija. Pvz., JAV nepageidaujami įvykiai medicinoje kasmet kainuoja 17–29 mlrd. JAV dolerių, Jungtinėje Karalystėje Nacionalinė sveikatos tarnyba teisminiams ieškiniams patenkinti išleidžia apie 400 mln. svarų sterlingų. Žinoma, kad 8–12 proc. Europos Sąjungos ligoninėse gydomų pacientų, gaudami sveikatos priežiūros paslaugas, patiria nepageidaujamus įvykius. O ar Lietuvoje įmanoma suskaičiuoti, kiek kainuoja medikų klaidos?
 

Prisiima kaltę be kaltės


Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas negalėjo pasakyti, kaip dažnai medikas gydydamas pacientą suklysta. „Mes tų klaidų nežinome. Jos tampa žinomos tik tada, kai pacientas parašo skundą“, – sako medikų atstovas. Tačiau teismų statistika rodo, jog gydytojams pavyksta apsiginti ir laimėti tokias bylas. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai bylinėjimasis tęsiasi keletą metų ir išvargina tiek nukentėjusį pacientą, tiek patį gydytoją. Įrodyti medikų klaidas yra sudėtinga. „Apie devyni iš dešimties skundų yra paremti emocijomis. Arba pacientai dažnai yra klaidinami profesionalių advokatų, jog, įrodžius mediko aplaidumą, galima prisiteisti nerealių sumų”, – situaciją aiškina Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas.
L. Labanauskas pasakoja, kad apkaltinti neva nugydę žmogų medikai jaučiasi itin prastai. Juolab kad pacientai, skųsdamiesi dėl savo negalavimų, yra labai emocingi, o tų realių įrodymų apie nugydymą lyg ir neturi. „Kartais gydytojai tiek morališkai išsekinami, jog ir nieko blogo nepadarę prisiima sau kaltę, kad tik nustotų juos tampyti po teismus”, – sako L. Labanauskas.
Tačiau gydytojų sąjungos prezidentas pripažįsta, kad gydant žmones galimybių suklysti yra kur kas daugiau nei kitose srityse. Ir tos klaidos gali būti skaudžios. „Europos Sąjungoje atliktas tyrimas parodė, jog medicinoje visuomet yra didelė rizika ir ši profesija lyginama su alpinizmu”, – sako L. Labanauskas.
Medikai džiaugiasi, kad jau keletą metų veikia civilinės atsakomybės draudimas, draudžiantis patį gydytoją. „Toks draudimas leidžia daryti taikos sutartį su pacientu be teismo. Jei būna skundas, draudimo atstovai tariasi su pacientais dėl žalos atlyginimo. Ir jei pavyksta sutarti dėl sumos, sudaroma taikos sutartis, ir nereikia teismo įsikišimo.“

 

Gelbėjimosi šiaudas medikams


Formaliai privalomasis civilinės atsakomybės draudimas galiojo Lietuvoje, tačiau realiai gydymo įstaigos neskubėjo draustis. Net 2005 m. valstybei skyrus lėšų privalomajam draudimui, pasirodė, kad vos keliasdešimt procentų įstaigų yra apsidraudusios. Valstybė nekontroliavo civilinės atsakomybės draudimo medicinoje, o gydymo įstaigos įpareigotos pateikti draudimo polisus tik 2008 m. Įvertinus 2003–2008 m. žalos reguliavimo rezultatus, galima daryti išvadą, kad 2003–2006 m. pretenzijų skaičius ypač didėjo. Tam įtakos turėjo gana griežta teismų pozicija ir gydytojų profesinei veiklai taikomas ypač aukštas rūpestingumo, dėmesingumo ir atsargumo standartas bei pirmieji labai dideli ieškiniai ir priteistos sumos. Todėl Lietuvos gydytojų sąjungos inicijuotas civilinės atsakomybės savanoriškasis draudimas buvo pagrindinis instrumentas, padėjęs daugumą žalos atvejų sureguliuoti taikos sutartimis bei kompensuoti realią pacientų sveikatai padarytą žalą. Tai matyti ir iš 2007–2008 m. pretenzijų skaičiaus mažėjimo, kurį lėmė įgyta patirtis, laimėtos bylos, pradėjusi formuotis teismų praktika.


 

Žmonės skundžiasi


Šiais metais Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VMAI) atliko 121 neplaninę asmens sveikatos priežiūros kokybės kontrolę pacientų ar jų atstovų skundų pagrindu dėl, jų nuomone, suteiktų nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų. Palyginkime: 2007 m. dėl skundų VMAI atliko 254 neplanines kontroles, 2008 m. – 200 neplaninių kontrolių. Per metus VMAI išnagrinėja daugiau kaip 800 įvairaus pobūdžio pareiškėjų prašymų bei pareiškimų, įskaitant ir skundus.
VMAI, atlikusi neplaninę kontrolę, tiek pacientui, tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje buvo atlikta kontrolė, pateikia kontrolės ataskaitą bei sprendimą. Sprendime nurodoma pagrindinė kontrolės išvada, nustatyti pažeidimai bei įpareigojama asmens sveikatos priežiūros įstaigą vykdyti privalomus nurodymus ar tiesiog jai pateikiamos rekomendacijos.
Pacientas, gavęs šiuos VMAI dokumentus, esant pagrindui dėl žalos atlyginimo, gali kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie SAM arba teikti ieškinį teisme.
 

Pacientai sąmoningėja


„Pastebėjome, kad pacientai ar jų atstovai, rašydami skundus vis dažniau konsultuojasi su teisininkais, dažnėja atvejų, kai pacientams atstovauja advokatai”, – sako VMAI direktorės pavaduotoja Ramunė VAITKEVIČIENĖ.
Gyventojų apklausos apie pacientų teises rezultatai rodo, kad daugiau nei pusei Lietuvos gyventojų pakanka informacijos apie tai, kokias paslaugas teikia jų sveikatos priežiūros įstaiga. Šiek tiek didesnį informacijos stygių Lietuvos gyventojai jaučia apie galimybes pasinaudoti sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis. Lietuvos gyventojai mažai žino apie savo, kaip pacientų, teises.
Analogiška situacija yra ir su informuotumu, kaip galima tomis paciento teisėmis pasinaudoti. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų apie tai žino mažai, o kas penktas respondentas visiškai nieko nežino.
Apie Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą bent ką nors yra girdėję 68 proc. Lietuvos gyventojų. Didžioji dalis apklaustųjų apie jį yra tik girdėję, bet žino labai mažai arba tik šiek tiek žino, bet nori sužinoti daugiau. Beveik trečdalis gyventojų teigė, jog pirmą kartą apie tai girdi ir nieko apie pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą nežino.
Apklausos metu gyventojų buvo teiraujamasi, ar jie žino 10 pacientų teisių, kurios yra numatytos Lietuvos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Įdomu tai, kad apie patį įstatymą gyventojų žinios yra skurdžios, tačiau didžioji dauguma Lietuvos gyventojų žino šias paciento teises: teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą; teisę į sveikatos priežiūros prieinamumą; teisę pasirinkti gydytoją, slaugos specialistą, ir sveikatos priežiūros įstaigą; teisę skųstis. Šiek tiek mažiau apklaustųjų nurodė žinantys teisę į žalos atlyginimą; teisę į informacijos apie savo sveikatos būklę konfidencialumą; teisę į informaciją apie gydymo įstaigą, gydytoją bei savo sveikatos būklę. Mažiausiai žinomos pacientų teisės: teisė rinktis diagnostikos bei gydymo metodikas; teisė nežinoti informacijos apie savo sveikatos būklę; teisė pasirinkti ar dalyvauti mokymo procese ir biomedicininiuose tyrimuose. Svarbiausi ir dažniausiai minimi šaltiniai apie sveikatos apsaugą bei paciento teises gyventojams yra televizija, šeimos gydytojas bei spauda.
 

Skundų įvairovė


Pacientai arba jų atstovai skundžiasi dėl įvairių priežasčių: dėl, jų manymu, neteisingos diagnostikos ir gydymo taktikos, dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, tęstinumo, mirties atvejų, dėl gydytojų etikos, taip pat kai netenkina skundo nagrinėjimo rezultatai sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje pacientui buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, ir kt. „Apibendrinant galima teigti, kad į mūsų inspekciją kreipiamasi visais atvejais, kai, paciento nuomone, buvo suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos”, – sako R. Vaitkevičienė.
VMAI gautų ir ištirtų skundų duomenimis, pasitvirtina ar bent jau iš dalies pasitvirtina apie 20 procentų skundų.
VMAI medikų klaidų nenustato ir neįrodinėja. Inspekcija atlieka pacientų saugos ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę.
Vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį. Sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė yra ir tada, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

 

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

xxl
2009-11-06 10:12
Gydytojai jaučiasi blogai-o kas pamatuos artimo žmogaus netekusiojo skausmą?Audito išvadose nurodyta,jog net keli gydytojai netinkamai teikė pagalbą,gydė ligą,nepriskirtą jų kompetensijai.Po to dar kaltinima,jog norima pasipelnyti iš artimo ligos.Kas įvertins nemigo naktis,vedusias iki išprotėjimo,žinant jog žmogus galėjo gyventi.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai