){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
O šis malonus levandos kvapas, sklindantis iš šampūno, kai maudomės vonioje? Tai ftalatų kvapas, jų molekulės tirpina kvepalus, tirština losjonus, suteikia lankstumo daugeliui įrankių, net intraveniniams vamzdeliams, naudojamiems chirurgų. Daugelio automobilių prietaisų skydeliai, net maisto pakuotės įsotintos ftalatais. Šiluma ir vanduo išskiria ftalate molekules, o žmonės jas įkvepia arba jos patenka į organizmą pro odą. Jos išsisklaido po organizmą per kelias minutes ar valandas, todėl jų kiekis per dieną gali svyruoti.
Kaip ir bisfenolis A, ftalatai sutrikdo gyvūnų reprodukcines galimybes. Nors nėra aiškių įrodymų, kad ftalatai kelia grėsmę žmonėms, jie jau kelia „susirūpinimą“ dėl galimo pavojaus vaikams. Buitinėje chemijoje yra perfluoro rūgščių. Gyvuliams jos kenkia kepenims, skydliaukės hormonams, komplikuoja gimdymus ir net sukelia vėžį, tačiau mažai yra žinių apie jų toksiškumą žmonėms.
Ftalatų yra valikliuose. Anglijoje ištyrus 100 namų dulkes, paaiškėjo, kad jose yra prisikaupusių itin pavojingų ftalatų, kurie neigiamai veikia reprodukcinę sistemą (ypač vyrų), kenkia kepenims, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą, vaikams gali sukelti astmą. Taip pat dulkėse rasta skydliaukės hormonų veiklą „pamėgdžiojančių“ degumą mažinančių medžiagų, vėžį sukeliančių alavo junginių bei hormonų veiklą ardančių medžiagų. Dar vieno įdomaus tyrimo metu buvo ištirtas 320 įvairaus amžiaus žmonių kraujas iš 12 valstybių. Iš 101 tirtos cheminės medžiagos buvo rastos 76. Viename mėginyje buvo net 54 skirtinos medžiagos. Dalis tirtų medžiagų naudojamos valikliuose.
Chemikai teigia, kad valikliuose yra labai daug bjaurių medžiagų, kurios turi ilgalaikį poveikį. Pavyzdžiui, triklozanas kaupiasi organizme ir gali sukelti vystymosi sutrikimus. Gaminant ir deginant triklozano turinčius produktus ar veikiant saulei, formuojasi dioksinai, sukeliantys vėžį. Jie pataria nenaudoti antibakterinių savybių turinčių valiklių, daugumoje jų yra triklozano. Beje, šios medžiagos galima rasti net dažnai reklamuojamose dantų pastose, burnos skalavimo skystyje, kramtomojoje gumoje.
Žmonių kraujyje randama nedideli kiekiai dioksinų, kuriuos išmeta popieriaus ir chemijos gamyklos ir šiukšlių deginimas. Dioksinai patenka į žemę ir vandenis, po to į maisto grandinę – gyvulių riebalus, o per juos – į mūsų kasdienį maistą. 2004 m. dioksinu bandyta nunuodyti Ukrainos prezidentą Viktorą Juščenką, siekiant pašalinti jį iš politikos. Ir bene blogiausias yra gyvsidabris – nervų toksinas, kuris gali nuolat silpninti atmintį, kenkti smegenų mokymosi centrams ir elgesiui. Anglimi kūrenamos elektrinės yra didžiausios aplinkos teršėjos gyvsidabriu, išmetančios gyvsidabrio garus į orą, kuriuos vėjas išsklaido, lietus išplauna į žemę, išnešioja į upes, ežerus ir jūras. Bakterijos pakeičia jį junginiu, vadinamu etano gyvsidabriu (angl. dimethylmercury), kurį sugeria planktonas, o toliau per žuvis patenka į mūsų maisto grandinę. Tunai ir kardžuvės sukaupia didžiausią jo kiekį ir perduoda žuvų mėgėjams. 1996 m. Dartmouth (JAV) universiteto chemijos profesorė toksikologė Karen Wetterhahn laboratorijoje užsilašino mažytį lašelį etano gyvsidabrio ant rankos, apmautos latekso pirštine. Ji žinojo, kad šis junginys, prasiskverbęs į ląsteles, sukelia vėžį, bet nemanė, kad jis prasiskverbs pro pirštinę. Po penkių mėnesių ji pradėjo klupti, dar po trijų savaičių prasidėjo koma, ir ji mirė. Gyvsidabris sunaikino jos smegenų ląsteles.
Gyvsidabrį dideliais kiekiais aukso ieškotojai naudojo auksui atskirti nuo kitų rūdų. Vėliau jis pateko į vandenis ir galiausiai į maistą. Minėtasis Dunkanas pavalgė kardžuvės ir po paros atliko kraujo analizę. Gyvsidabrio kiekis padvigubėjo nuo 5 iki 12 mikrogramų litrui. Gyvsidabrio kiekis 70 ar daugiau mikrogramų (milijoninės gramo dalies) litrui yra pavojingas suaugusiajam, o vaikams pavojinga dozė yra 5,8 mikrogramų litrui kraujo. Ilgai fizikai gyvsidabrį naudojo įvairiems elektroniniams prietaisams. Gyvsidabrio elektros srovės lygintuvai buvo kasdienis prietaisas. Kai aš pradėjau dirbti, laboratorijoje jo turėjau didelį kiekį. Dabar už gyvsidabrio laikymą gresia bausmė. Net sudaužius gyvsidabrio termometrą bute yra nelaimė.
Mokslininkai chemikalų rado visoje planetoje, net poliarinių meškų, kormoranų ar Ramiojo vandenyno banginių mėsoje. Švedų chemikas Bergmanas su kolegomis dar 1998 m. paskelbė pavojų, kai PBDE chemikalų rado motinų piene, nors 1972 m. jų piene dar nebuvo.
Nuodingi junginiai į orą patenka iš panaudotų plastmasių ir audinių dulkių ar garų pavidalu. Žmonės įkvepia dulkes, vaikai, šliaužiodami ant grindų, pasigauna dar didesnius jų kiekius. Bergmanas aprašo atvejį, kai Kalifornijoje viena šeima patikrino savo vaikų kraują ir rado PBDE junginių kiekius penkerių metų dukros ir pusantrų metų sūnaus kraujyje.
Chemikalų kiekio organizme saugi riba siaurėja. Indianos universiteto mokslininkas Ronaldas Haitas (Ronald Hites) keleto tyrimų apžvalgoje rašo, kad nuodingų chemikalų kiekis žmonių ir gyvūnų organizme eksponentiškai auga, padvigubėdamas kas 3–5 metus. Atrodytų, kodėl jų neuždrausti? 2004 metais Europa uždraudė vartoti penta- ir octa-BDE chemikalus, kurie pagal gyvūnų tyrimus yra nuodingiausi. Kalifornijos valstija juos uždraudė 2008 m., vienintelė gamykla „Chemtura“ Indianos valstijoje nutraukė jų gamybą. Tačiau dar sparčiau plinta kiti chemikalai.
Nėra akivaizdu, kad visada yra geriausias sprendimas uždrausti įtartinus chemikalus. Anglijos Surrey universitetas neseniai įvertino antipirenų riziką ir naudą buitiniuose gaminiuose ir padarė išvadą: „Antipirenų nauda mažinant gaisro riziką pranoksta žmogaus sveikatai keliamą pavojų“.
Kiekviena pramoninė cheminė medžiaga yra sukurta konkrečiu tikslu. Net DDT kadaise buvo pripažinta stebuklinga medžiaga, kuri naikina maliariją, geltonąją šiltinę ir kitas mirtinas ligas platinančius vabzdžius. Prieš juos uždraudžiant dėl nuodingumo žmonėms ir gyvūnijai, šie gražūs balti milteliai išgelbėjo daugybę gyvybių. Ne visi chemikalai yra blogi. Nors išaugo vėžinių ligų skaičius, praėjusį amžių žmonių gyvenimo trukmė padvigubėjo. Svarbiausia yra daugiau žinoti apie šiuos chemikalus, kad nebūtume netikėtų pavojų pritrenkti. Jie mums teikia daug naudos, bet ir sukelia pasekmes, tad reikia suprasti jas geriau nei suprantame dabar.
Europos Sąjunga 2007 metais patvirtino chemikalų registracijos, įvertinimo ir leidimo dokumentą REACH (Registration, Evaluation, and Authorization of Chemicals), kuris įpareigoja įmones įrodyti, kad cheminiai junginiai, kuriuos jos gamina ir platina, yra saugūs arba jų nauda didesnė už žalą sveikatai. Amerikos chemijos pramonės magnatai ir vyriausybė priešinasi įstatymui, kuris įpareigotų chemijos gamyklas ieškoti saugesnių alternatyvų įtartiniems antipirenams, pesticidams, skiedikliams ir kitiems chemikalams. Manoma, kad toks įstatymas paskatintų vadinamąjį žaliosios chemijos judėjimą ieškoti alternatyvių cheminių junginių, kurie jau gimsta laboratorijose abiejose Atlanto pusėse.
Kelionė šiuo nerimą keliančiu cheminiu taku rodo, kad jame sutinkama tūkstančiai junginių, tarp jų pesticidų, plastikų, skiediklių, raketų kuro sudėtinių dalių, vadinamųjų perchloratų, kurie daugelyje šalių teršia orą ir vandenis. Tūkstančiai tų junginių yra išvardinti Vilniaus universiteto chemikų parengtame Chemijos terminų aiškinamajame žodyne (Vilnius, 2003). Nesame pakankamai ištyrę šių cheminių kokteilių, kurių atskiri junginiai gali būti mažai pavojingi, bet, veikdami kartu, gali žudyti žmonių ląsteles. Sumaišyti jie gali sukelti adityvinius (lot. additio – pridėjimas) efektus, gali būti priešiški arba visai mūsų neveikti. Daug kas dar mokslui nežinoma. Todėl mes ir toliau skraidysime lėktuvais, valikliais valysime kriaukles ir lėkštes bei prausimės šampūnu, o vaikai žais kiniškais plastmasiniais žaislais. Bet, daugiau žinodamas ir norėdamas būti sveikas žmogus, aš nejausiu tokio žavesio chemikalams, kurie gerina mūsų gyvenimo kokybę.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę