){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Amerikiečių žurnalistas Deividas Dunkanas (David Ewing Duncan), neseniai gavęs iš garsaus žurnalo National Geographic 15 tūkst. dolerių paramą, atliko su savimi brangų, bet įdomų ir visiems aktualų eksperimentą. Stokholmo universiteto chemikui Akei Bergmanui (Åke Bergman) jis užsakė atlikti išsamią jo kraujo analizę. Bergmanas garsus tuo, kad turi vieną iš nedaugelio pasaulyje laboratorijų, kurioje galima ištirti šimtus cheminių medžiagų žmogaus organizme, jei jų ten yra, įskaitant antipirenus – chemikalus, didinančius organinės kilmės medžiagų atsparumą degimui, juos saugumo tikslais deda į visus gaminius, kurie gali užsidegti. Jų galima rasti patalynėje, kilimuose, visų buitinių prietaisų – radijo ir televizijos imtuvų, vaizdo ir garso grotuvų, kompiuterių ir telefonų ir kt. korpusuose, vaikų žaisluose, automobilių ir lėktuvų apdailoje ir taip toliau. Antipirenai įvairiomis aplinkybėmis išgelbėjo tūkstančių žmonių gyvybių. Mūsų pasaulis yra įsotintas įvairiausių chemikalų. Chemikai kuria chemines medžiagas, fizikai ieško jose tinkamų elektronikai ir informacijos priemonėms savybių, o inžinieriai iš jų kuria naujus prietaisus. Bet blogiausia, kad chemikalų yra ten, kur jų neturėtų būti – mūsų kūne.
Bergmanas atliko Dunkano kraujo analizę ir rado, kad jo kraujas yra labai nuodingas, jame yra didelė antipirenų – polibrominuotų difenilo eterių (PBDE) – koncentracija. Kuo pavojingi šie eteriai? Dar nedaug žinoma apie jų keliamą pavojų žmonėms, bet epidemiologiniai tyrimai su pelėmis ir žiurkėmis buvo atlikti. Joms šie chemikalai veikia skydliaukę ir sukelia reprodukcines ir neurologines problemas. Dunkanas valgė tik amerikietiškus maisto produktus, bet PBDE koncentracija buvo 10 kartų didesnė, nei rodė paviršutiniški tyrimai Amerikoje ir daugiau nei 200 kartų didesnė nei randama švedų kraujyje. Ji tokia didelė, tarsi Dunkanas būtų dirbęs gamykloje, gaminančioje šiuos chemikalus. Bet jis yra rašytojas ir tik smalsumo vedamas nutarė išsitirti, ką jis „savyje nešioja“? Juk tikėtina, kad panašų chemikalų sandėlį dėl globalizacijos turi ir kiti žmonės – tiek amerikiečiai, tiek mes, europiečiai.
Praėjusį rudenį jis paprašė atlikti savo kūno analizę, t.y. ištirti 320-ties chemikalų, kurių galėjo gauti su maistu, gėrimu, kvėpuodamas arba liesdamas įvairius daiktus, buvimo galimybę, kitaip sakant, ištirti viso savo gyvenimo paslaptingąją cheminę slėpynę. Į ją įėjo seni chemikalai, kurių galėjo patekti prieš kelis dešimtmečius, tokie kaip DDT, teršalai, kaip švinas, gyvsidabris ir dioksinai, naujieji pesticidai ir plastmasių chemikalai, beveik stebuklingi junginiai, kurie slypi po mūsų modernaus gyvenimo paviršiumi, darydami šampūnus kvapnius, keptuves nepridegančias, audinius atsparius vandeniui ir karščiui.
Tokie tyrimai yra pernelyg brangūs, ir tik kelios pasaulio laboratorijos gali juos atlikti. Juos Dunkanas užsakė atlikti, norėdamas išsiaiškinti, kokie chemikalai yra šiuolaikinio modernaus pasaulio žmogaus kūne ir iš kur tie atsiranda, kokią riziką ar naudą jie sukelia. Bergmanas stebėjosi Dunkano cheminiu deriniu kūne ir klausė, ar jis neseniai pirko baldus ar kilimus (jie ilgai skleidžia nuodingus chemikalus), ar daug praleidžia laiko prieš kompiuterio monitorių, ar gyvena šalia chemijos gamyklos. Atsakymas į visus klausimus buvo „ne“.
Tačiau Dunkanas daug skraidė lėktuvu. Bergmanas įtaria, kad lėktuvų salonų medžiagos ir plastmasės yra impregnuotos PBDE, tačiau tyrimų duomenų neturi. Kur Dunkanas pasičiupo tas chemines medžiagas ir kiek jos turi jį jaudinti? Yra žinoma, kad didesnės dozės minėtųjų chemikalų ir teršiklių yra labai pavojingos, bet manoma, kad dėl nedidelių kiekių neverta jaudintis. Kanzaso universiteto toksikologas Karlas Rozmanas (Karl Rozman) mano, kad tokios chemikalų dozės mumyse yra tarsi pusė šaukšto raudono rašalo olimpiniame baseine – pernelyg mažos, kad pakenktų.
Ar mūsų abejingumas cheminei, elektromagnetinei ir kitokiai taršai yra pamatuotas? Nors bendra sveikatos būklė pasaulyje labai pagerėjo, bet kai kurių ligų skaičius paslaptingai auga. Nuo 1980 m. iki 2000 m. autizmas išaugo dešimt kartų, leukemija – apie 60 proc., apsigimusių berniukų padvigubėjo, vaikų smegenų vėžio atvejų padidėjo 40 procentų. Yra manoma, kad chemikalai mūsų maiste, vandenyje, ore ir buityje kartu su elektromagnetine aplinkos tarša sukelia šias ligas. Daug chemikalų ir net vaistų po ilgesnio vartojimo buvo pripažinti kenksmingais sveikatai.
Bene ryškiausias yra švino pavyzdys. 1971 m. Amerikos vyriausiasis chirurgas paskelbė, kad 40 mikrogramų švino decilitre kraujo yra saugi dozė. Dabar nustatyta, kad bet kokia mažiausia švino koncentracija gali sukelti vaikų smegenų neurologinius pažeidimus. O švino dar neseniai buvo dedama į benziną, dažus ir dar daug kur, todėl aplinkoje jo dalelių gausu. Tas pats buvo su kitais Amerikos išradimais – DDT, asbestu, pesticidais ir t.t. Jų žalingas poveikis išryškėjo daug vėliau. Kasmet vien JAV Aplinkos apsaugos agentūra patikrina vidutiniškai 1700 naujų pramonės naudojamų chemikalų. Tik ketvirtadalio iš 82 tūkstančių naudojamų chemikalų toksiškumas buvo kada nors patikrintas. O juk jie gaminiuose pasklinda po visą pasaulį. Savanorių kūne randama šimtai chemikalų, tačiau nėra įstatymų tokiems privalomiems tyrimams, kurie yra gana brangūs. Jiems atlikti naudojami masės spektrometrai ir kiti įrenginiai, kurie elektromagnetiniais laukais atskiria molekules vienas nuo kitų ir nustato jų tapatybę. Matyt, Amerikoje tokie tyrimai įsibėgės. Ištyrus keletą tūkstančių JAV žmonių, jų kraujyje rasta 148 chemikalai. Juos žmonės pasigavo iš užterštos aplinkos.
Prieš kelis dešimtmečius pesticidus ir DDT dideliais kiekiais vežė į Lietuvą iš Rusijos ir pylė ant laukų ir pievų, kitus kaupė sandėliuose, o jie palaipsniui skverbėsi į gruntinius vandenis, upelius ir upes. Šiandien vanduo švaresnis, atsikratėme paskutiniųjų pesticidų sandėlių, bet žmonių kraujyje iki šiol yra jų ir kitų uždraustų chemikalų (DDT) liekanų. Dėl cheminės taršos išnyko kai kurie paukščiai.
Prieš keletą metų viešėdamas Montanos valstybiniame universitete (JAV), susipažinau su profesoriumi Robertu Turstonu (Robert Thurston) Jis pagal JAV Aplinkos apsaugos agentūros programą nuo 1990 iki 1993 m. kartu su Lietuvos mokslininkais surinko iš 45 vietovių vandens mėginius ir JAV laboratorijoje ištyrė cheminius teršalus. Buvo sudarytas Lietuvos organinių ir neorganinių vandens taršalų žemėlapis ir parengta knyga Environmental Studies in the Nemunas River Basin, Lithuania, 1994 (Aplinkos tyrimai Nemuno upės baseine, Lietuva). Amerikiečių tikslas buvo iš vandens mėginių išsiaiškinti, kokius organinius cheminius junginius rusai naudojo pesticidams gaminti. Iš knygos matyti, kad pavojingų organinių ir neorganinių chemikalų mūsų nei vandenyse, nei dirvoje netrūksta visoje šalyje.
Mes nuolatos susiduriame su naujosios kartos pramoniniais chemikalais – junginiais, kurie nėra draudžiami, o jų kiekis kasmet aplinkoje ir mūsų kūne didėja. Mokslininkai chemikalų rado visoje planetoje, net poliarinių meškų, kormoranų ar Ramiojo vandenyno banginių mėsoje. Yra tūkstančiai junginių, tarp jų pesticidų, plastikų, skiediklių, raketų kuro sudėtinių dalių, vadinamųjų perchloratų, kurie daugelyje šalių teršia orą ir vandenis.
Daugiau apie tai skaitykite šio straipsnio tęsinyje kitame numeryje.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę