Uodai. Pasaulyje žinoma apie 3 000 rūšių uodų, Lietuvoje gyvena apie 300. Tiek uodo patelės, tiek patinai minta gėlių nektaru, tačiau patelės, po apvaisinimo likusios našlėmis, tampa kraugeriškomis vampyrėmis. Jos puola siurbti mūsų krikščionišką kraują, kad galėtų duoti gyvybę palikuonims.
Uodas per savo gyvenimą gali nuskristi iki 500 km, gali mus pamatyti už 6 m, o juos labiausiai vilioja šiluma, drėgmė, šampūnai, kvepalai, kūno kremai ir anglies dvideginis. Jų pajėgumas didžiausias tekant ir leidžiantis saulei, jiems itin patinka šiltas ir drėgnas oras. Siurbdami mūsų kraują, uodai tuo pačiu metu suleidžia ir kraują skystinančių medžiagų. Įkyrus niežėjimas ir patinimas, įkandus uodui, yra mūsų imuninės sistemos reakcija į svetimą baltymą, esantį uodo seilėse.
Entomologai sako, kad kūno dydis ir elgsena gali daryti įtaką išalkusių uodų gausumui. Kuo didesnis žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad uodai pasirinks jį savo pusryčiams ar vakarienei. Kadangi judėjimas taip pat veikia vabzdžius kaip atraktantas, nenuoramos gali tikėtis, kad būtent juos uodai įtrauks į savo meniu. Uodai renkasi auką ir pagal aprangą - dryžuoti ir gėlėti apdarai mažiausiai traukia vabzdžius, tuo tarpu tamsiai žalios spalvos tankus audinys pritrauks gausybę uodų. Taigi geriausia rengtis lengvais šviesiais medvilniniais rūbais, kurie netraukia kraugerių.
Blondinai ir žilstelėję žmonės rečiau būna uodų apsuptyje, mat kraujasiurbiams labiau patinka tamsiaodžiai brunetai. Ką gi, žilas plaukas kai kuriais atvejais turi privalumų…
Upiniai mašalai. Pasaulyje esama apie 1 200 mašalų rūšių. Šie maži sparnuoti padarėliai yra bene patys įkyriausi vasaros malonumų gadintojai. Jų įkandimą dažniausiai lydi skausmas ir patinimas, atsirandantys praėjus kelioms valandoms po teroro akto. Kaip ir uodams, mašalams patinka tamsios spalvos ir nepatinka tiesioginė saulės šviesa. Be to, jie mėgsta šaltą, greitai tekantį vandenį, kuriame vyksta šių kraujasiurbių vystymasis. Mašalai - puikūs lakūnai ir gali nuskristi iki 170 km nuo savo išsiperėjimo vietos. Jų gyvenimo trukmė - nuo kelių dienų iki kelių savaičių.
Skirtingai nei uodai, mašalai neturi siurbiamojo aparato, tačiau jie turi pjūklinius dantis, kuriais prakanda odą ir iš susidariusios kraujo balutės geria. Šie kraugeriai turi puikų regėjimą ir puikiai jaučia anglies dioksidą. Be to, mašalai mėgsta vaikštinėti briaunomis, todėl reikėtų vilkėti šviesius rūbus aukšta apykakle ir ilgomis rankovėmis, marškinius sukišti į kelnes, o kelnes - į kojines, kad mašalai nepasiektų kūno. Nepaisant to, įkyrūs kraugeriai vis tiek gali erzinti mus, sukdami ratus aplink ir įkyriai lįsdami į akis, šnerves, ausis. Laimei, kandžiojasi tik patelės, be to, jie nedirba naktį ir yra klaustrofobiški - palapinėje, kambaryje, automobilyje jiems labiau rūpės kuo greičiau pasprukti nei pasisemti maisto iš mūsų kraujo banko.
Mašalai turi ir teigiamų savybių - vandenyje esančios jų lervos yra puikus maistas žuvims.
Sparvos. Sparvų gyvenimas tarsi greitkelis - įsimylėjęs patinėlis gali nuskristi 100 km per valandą vien tam, kad susitiktų su savo išrinktąja. Kelionėse jiems talkina didelės akys. Juos labai vilioja mūsų plaukai ir viskas, kas blizga, pavyzdžiui, šlapias kūnas. Iš tiesų jų įkandimai palieka neišdildomus įspūdžius.
Patelės trikdo ne tik žmonių poilsį - jos žlugdo gyvulininkystę, trukdydamos karvėms gaminti mėsos ir pieno atsargas, nes nepasotinamų plėšrūnių sparvų atakos metu karvė gali netekti iki 250 ml kraujo per parą.
Net sparvų vaikai - lervos, kurios yra įsikūrusios samanose ir kitose drėgnose vietose, gali skaudžiai įkąsti.
Nuo sparvų sunku apsiginti, nes repelentams jos abejingos. Ten, kur šių plėšrūnių yra daug, rekomenduojama prie kepurės priklijuoti musgaudžio juostelę - tai padės sučiupti kraugeriškas nusikaltėles.
Tvarto musės. Šios karingos musės kitaip dar vadinamos musėmis kandiklėmis. Šių musių lervos įprastai vystosi karvės mėšle, tačiau iš bėdos tinka ir augmenijos puvėsiai, susidarę iš nupjautos gazonų žolės ar užliejamose pievose bei ežerų pakrantėse. Musės gali toli nukeliauti, ieškodamos sau tinkamo maisto, ir jei nieko geresnio neras, apkandžios ir mūsų kojas, kai sėdėsime prie ežero. Jų įkandimas skausmingas, nes jos įgręžia savo dantytą siurbtuką, sukiodamos jį į visas puses. Tikros sadistės...…
Vandens vabalai. Patartina elgtis atsargiai imant į rankas vandens vabalus. Nors jie minta dažniausiai moliuskais, tačiau šiems grobuonims nieko nereiškia pavergti už save dvigubai didesnę žuvį ar gerokai krimstelėti smalsiam gamtos tyrinėtojui į ranką. Vabalo įkandimas sukelia stiprų deginantį skausmą, kuris gali trukti net kelias dienas. Paėmus į rankas, vabalai pasidaro nejudrūs, apsimeta negyvais, ir ši vaidyba gali trukti iki 20 min., tačiau neapsigaukite - vienas netikslus judesys ir jie įkąs.
Bitės. Bitės visai netrokšta mūsų kraujo ir minta gėlių nektaru, tačiau jos labai skaudžiai gelia, jeigu joms kas nors nepatinka. Įgėlusi bitė palieka mūsų kūne įstrigusį geluonį, o pati atsisveikina su šiuo pasauliu. Bičių įkandimą visada lydi skausmas, patinimas ir įvairios alerginės reakcijos, neretai galinčios pasibaigti netgi fatališkai.
Širšės, vapsvos, kamanės. Širšės ir kamanės gyvena medžiuose, gyvatvorėse, po pastatų atbrailomis. Širšės dar mėgsta įsikurti apleistuose graužikų urvuose, lizduose, valtyse, šiukšlių konteineriuose. Vapsvos mažiau agresyvios už savo giminaites širšes ir kamanes. Jos mėgsta įsikurti po pastatų atbrailomis, po mansardų sijomis, mašinų sąvartynuose.
Širšes, kamanes ir vapsvas sieja vienas bendras bruožas -
be reikalo jos neatakuoja. Jei maišysimės jų kelyje į namus, mėtysime įvairius daiktus į jų lizdus, makaluosime šakomis prie jų namų - prisišauksime nelaimę. Skirtingai negu bitės, širšės, kamanės ir vapsvos gali gelti pakartotinai, nes jos geluonies nepalieka.
Visų minėtų geliančių vabzdžių pyktis pavojingas dar ir tuo, kad geldamos jos išskiria tam tikrus aliarminius feromonus, kurie sukelia dar didesnį į talką skubančių bendražygių agresyvumą. Taigi jei įgėlė širšė, bitė ar kamanė - dumkite kuo toliau nuo nelaimingo atsitikimo vietos, kol įpykę vabzdžiai neatskrido atkeršyti už savo draugės žūtį.
Kodėl geliančius vabzdžius vilioja saldūs gėrimai ir vaisiai? Skirtingai negu bitės, kurios minta tik gėlių nektaru ir žiedadulkėmis, kamanės, širšės ir vapsvos minta vaisiais, uogomis, vabzdžiais, mėsa ir net žuvimi, be to, labai mėgsta svaigiuosius gėrimus, kurių atsigeria iš rūgstančių vaisių ir uogų, o kitąsyk įsigudrina įsiropšti į taurę su alkoholiniu gėrimu. Taigi būkite atsargūs gurkšnodami vyną kavinėse po atviru dangumi.
Pušų graužikai. Šių baisių skraidančių vabalų lervos minta pušų spygliais, o suaugusieji vabalai turi baisius žandikaulius, kuriais pragraužia medžių žievę, kad galėtų ten sudėti kiaušinius. Šių vabzdžių čiaumojimą galima išgirsti miške po gaisro, kai šie padarai doroja mirštančius medžius. Garsas gana šiurpus. Na, o kam teko patirti šitų pabaisų žandikaulių tvirtumą, ilgai to nepamirš, todėl patartina šiais vabaliukais grožėtis (ar baisėtis - nelygu, koks jūsų skonis) iš tolo. Patartina nepalikti atvirų langų, durų ir orlaidžių, jei gyvenate pušyne - vabalai kuklumu nepasižymi ir radę progą būtinai įsiprašys į svečius eiliniam teroro aktui.
Žmonės išbandė daugybę apsaugos nuo kandančių ir geliančių vabzdžių būdų ir priemonių, tačiau nė viena iš jų šimtaprocentinės apsaugos nesukuria. Na, nebent nejudėsime ir nekvėpuosime - tuomet uodas gali pagalvoti, kad mūsų čia nėra.
Kaip gi vis dėl to apsiginti nuo įkyrių vasaros vampyrų? Kai kurie gamintojai siūlo naudoti elektroninius uodų repelentus, kurie, skleisdami zyziančius garsus, esą atbaido uodus. Deja, uodų patelės, trokštančios mūsų kraujo, yra kurčios ir šios sudėtingos elektroninės muzikos nė negirdi. Nepasitvirtino ir citrusinių augalų bei česnako vabzdžius atbaidančiosios savybės - pasirodo, šie prieskoniai nė kiek neslopina kraugerių apetito.
Žvakių ir smilkalų, kuriuos naudoja stovyklautojai, sudėtyje yra piretrumo arba medžiagos, kuri pagaminta iš chrizantemų miltelių. Šios medžiagos yra insekticidai, t.y. vabzdžius užmušančios medžiagos, o ne repelentai (atbaidančios medžiagos). Žvakės ir smilkalai su piretrumu yra veiksmingi, tačiau ilgai deginant nedidelėje erdvėje gali įsiskaudėti galvą.
Efektyviausi repelentai yra: DEET (dietiltoluamidas) ir piperidinas (Bayrepel). Jie suklaidina uodą - atskridęs prie anglies dvideginio ir šilumos šaltinio, jis sutrinka, blaškosi ir neranda žmogaus. Ant repelentų pakuočių nurodyta procentinė šių veikliųjų medžiagų sudėtis rodo, kiek ligai veikia repelentas - kuo procentas didesnis, tuo veikimas ilgesnis. Deja, be teigiamų savybių, DEET turi ir neigiamų - jis žaloja plastiką, acetatą, vinilą ir plastmasinius akinius. Tuo tarpu piperidinas šių neigiamų savybių neturi.
Vaistinėse galima įsigyti įvairiausių priemonių, atbaidančių kraugerius vabzdžius, - tai:
• 8 valandas veikiantis repelentas BEN’S 100 (37 ml kaina - apie 9 Lt),
• augalinės kilmės skystis arba losjonas, tinkantys net kūdikiams NATRAPEL (59 ml kaina - apie 10 Lt),
• priemonė nuo uodų ir mašalų vaikams OFF (50 ml kaina - apie 10 Lt),
• aerozolis nuo uodų ir mašalų OFF (65 ml kaina - apie 8 Lt),
• lengvas kremas nuo uodų ir mašalų OFF (75 ml kaina - apie 9 Lt),
• smilkalų spiralės nuo uodų ir mašalų OFF (10 vnt. kaina - apie 7 Lt)
• repelentas nuo uodų No Mosquito (50 ml kaina - apie 6 Lt),
• želė repelentas Komareks (46 ml kaina - apie 3 Lt),
• losjonas ExoPic 8 (50 g kaina - apie 15 Lt),
• purškiamoji priemonė Autan Active Pumpspray (100 ml kaina - apie 14 Lt),
• tepamoji priemonė Autan Active Stick,
• purškiamasis aerozolis Autan Active Spray,
• purškiamasis pienelis su alijošiumi Autan Family Zecke ir kt.
Labai svarbi apsaugos priemonė - tinkama apranga. Tankaus, bet lengvo medvilninio audinio rūbai gali apsaugoti nuo kraugerių dūrių, o jei apipurkšite rūbus repelentais - apsauga bus dar patikimesnė.
Repelentai atbaido tik kraugerius vabzdžius, geliantys vabzdžiai - bitės, širšės, vapsvos jiems abejingi, tad reikia imtis kitų priemonių norint apsiginti nuo šių įkyruolių.
Įgėlus
Pirmiausia reikia ištraukti geluonį, po to patartina nusiimti žiedus ir apyrankes (jei vabzdys įgėlė į plaštaką) ir dezinfekuoti įgėlimo vietą. Dažniausi negalavimai įgėlus - skausmas, patinimas ir niežėjimas. Tokios “naminės” priemonės kaip sodos, mėsą minkštinančios druskos, sutrinto pelyno, gysločio ar svogūno košelė bei acto, citrinos sulčių kompresai gali kiek palengvinti minėtus negalavimus. Medikai tokiu atveju siūlo ant pažeistos vietos dėti ledo, įsukto į audinį, ir laikyti ne ilgiau kaip 15 min., vartoti vietinių nuskausminamųjų vaistų, uždėti kompresą, pagamintą iš sutrintos aspirino ir aktyvintosios medžio anglies tabletės, įkąstą vietą patepti tepalu po įgėlimo (After Bite, Psilo-Balsam, Autan Acut Spray ir kt.) ar hidrokortizono tepalu.
Įkandus
Dažniausias negalavimas įkandus vabzdžiui - niežėjimas. Šiuo atveju efektyviausiai pagelbės šaltas kompresas ir tepalai su antihistamininiais preparatais bei vietinį nuskausminamąjį poveikį turinčiais vaistais. Tepalas su kortikosteroidais veikia lėčiau, bet jo veikimo poveikis ilgesnis.
Buką peilį stipriai prispauskite prie odos, visai šalia įstrigusio geluonies. Stipriai spausdami, gremžkite peiliu odos paviršių kartu su geluonimi. Vietoje peilio galima panaudoti mokėjimo kortelę ar plastiko plokštelę. Tokia procedūra pašalins geluonį, išvengiant nuodų injekcijos, kaip atsitinka traukiant geluonį pincetu ar pirštais.
Būtina kreiptis tuomet, kai po vabzdžio įgėlimo atsirado išbėrimų, ištino visa įgelta galūnė, patino veidas, pasunkėjo kvėpavimas, sunku ryti, svaigsta galva ar atsirado kitų negalavimų. Šie požymiai dažniausiai išryškėja praėjus kelioms minutėms ar valandai po įgėlimo.
Jei po vabzdžio įkandimo yra tik vietinių reakcijų, t.y. įgeltą vietą skauda, ji paraudo, patino, profesinės pagalbos dažniausiai neprireikia. Tačiau jei vietinė reakcija pasireiškia stipriu patinimu ir skausmu, trikdančiu darbingumą ir miegą, vertėtų kreiptis pagalbos į medikus.
Bet kuriuo atveju, jei po nemalonaus susidūrimo su vabzdžiu pakilo kūno temperatūra, atsirado galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas ar kitų bendro negalavimo požymių - būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją profesionalios pagalbos.
Dauguma žmonių sunerimsta dėl galimos infekcijos, kai pamato paraudimą ir patinimą įgėlimo vietoje. Nerimauti neverta, nes tai normali organizmo reakcija, trunkanti nuo kelių valandų iki kelių dienų po geluonies pašalinimo. Jei paraudimas ir patinimas neišnyko po kelių dienų, tuomet reikia kreiptis į medikus.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Pagarbiai
Atsakykite emai,,algimantas@meluoga.lt.,,
,,tel8 699 96845
UAB,,M4lynoji uoga,, direktoriua A. Bražionis