Mamyčių terorizmą kenčia visi!

Vakarėlio įkarštyje jums paskambina mama ir klausia, ką šiandien valgėte. Atsakingo susirinkimo metu ji paskambinusi pareiškia, kad ją visai pamiršote. Kai apsilankote pas ją svečiuose, išvystate ją gulinčią lovoje ir sergančią mažiausiai penkiomis ligomis... Jūsų mama bet kokiais būdais stengiasi dalyvauti jūsų gyvenime? O gal ji įžūliai į jį braunasi? Tuomet ją kamuoja sindromas, kuris vadinasi „mamyčių terorizmu“. Jeigu jūsų mama taip elgiasi, belieka pripažinti, kad jūsų mama – teroristė!
 

Terorizmo šaknys gilios...


„Šis fenomenas apibrėžiamas įvairiai, bet aš jį vadinu „mamiškasis terorizmas“. Jis nesvetimas praktiškai kiekvienai mamai, tačiau ar jis pasireikš ir kokiomis formomis, priklauso nuo žmogaus brandumo lygio,“ – sako Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Psichiatrijos centro gydytoja psichiatrė Aušra DEKSNYTĖ.
„Mamyčių terorizmo“ šaknys dvejopos: socialinės ir asmenybės. Socialinė šio reiškinio pusė – tai tradicijos, kultūra, papročiai. Pavyzdžiui, Italijoje visi gyvena su tėvais, ten nėra senelių namų. Tikėtina, kad ten yra stiprus mamos diktatas. Tai neišvengiamai susiję su tradicijomis, kultūra ir papročiais. Jungtinėse Amerikos Valstijose, vos sulaukę pilnametystės, vaikai palieka namus, ir tėvai tai priima kaip normalų dalyką, nesipriešina ir net skatina. Be to, ten pilna senelių namų, kuriuose vyresnio amžiaus amerikiečiai laimingai gyvena.
Kaip yra pas mus? „Sovietmečiu buvo įprasta gyventi su tėvais, sklido kraupios istorijos apie vargšų senelių gyvenimą senelių namuose. Ir dėl socialinių priežasčių (prasta daugelio finansinė padėtis, gyvenamojo ploto trūkumas) ištisos kartos buvo priverstos gyventi kartu. Ši tradicija paliko gilų pėdsaką mūsų sąmonėje. Dabar mes keičiamės, linkstame į amerikietišką gyvenimo tipą ir norime kurti savo gyvenimą atskirai nuo tėvų. Tačiau tėvai, augę bei gyvenę sovietmečiu tokių tradicijų nesupranta ir joms nepritaria. Vien dėl to kyla nemažai nesusipratimų ir nesutarimų. Tokie tėvai, augindami vaikus, savo ateitį siejo su jais, todėl dabar neįsivaizduoja, kad gali būti atskirti nuo vaikų. Jie mano, kad, išeidami gyventi atskirai, vaikai juos išduoda,“ – nesutarimų priežastis aiškino gydytoja.
Yra ir asmens problema šioje temoje. Apie tokias mamas sakoma, kad jos negali „nukirpti bambagyslės“. Vaikų paleisti nenori tos mamos, kurios pačios nebuvo paleistos. Kiek dažniau tai būna vienišos mamos. Jos neturi antros pusės, jos visas viltis sudeda į vaiką. Jeigu jis nepateisina jos vilčių, t.y. išeina gyventi kitur, sukuria šeimą, tada ir prasideda „terorizmas“.
 

Teroristiniai išpuoliai


Norėdamos išsaugoti vaikų dėmesį, mamos vykdo „teroristinius išpuolius“. Gydytoja psichiatrė Aušra Deksnytė smulkmenomis vadina mamų burbėjimus, tokius kaip „ne tokius miltelius nupirkai“, „lėkščių vėl švariai neišplovei“, „tavo kepsniai visada per sūrūs“, „nepaskambinai“, „nieko nepasakoji“, „tu visada man prieštarauji“ ir t.t.
„Tas burbėjimas yra šventas įsitikinimas, kad tik pagyvenęs žmogus yra teisus. Tai reiškia, kad tik ji gali būti teisi, o visi kiti nemoka gyventi. Tad jos išmintis yra neįkainojamai vertinga. Iš tiesų nėra daug asmenų, kurie, sulaukę vyresnio amžiaus, būtų tokie išmintingi, kad su jais nedrįstume net ginčytis. Yra toks juokingas posakis „ne visada išmintis ateina senstant, kartais amžius ateina vienas“. Manau, tai skaudu pripažinti, bet dažnai taip ir yra. – šypsosi gydytoja. – Juk išmintis apima daug dalykų. Tai ir tolerancija, ir kitos nuomonės paisymas, ir įsiklausymas, asmenybės branda, vidinė inteligencija. Tai sudėtinė sąvoka. Tuo tarpu, jei vyresnė moteris elgiasi diktatoriškai, tai kur čia išmintis?“ – retoriškai klausia gydytoja.
Kol vaikas mažas, tėvai turėtų juo rūpintis, nukreipti jį, kad jis imtų suvokti, kas yra gerai, kas blogai. Formuotų jo vertybes. Vėliau vaikas suauga, jis pats suvokia, kas yra gerai, kas yra tinkama, kas ne.
Pasak gydytojos A. Deksnytės, tėvai turi suvokti šį pasikeitimą ir, gal net gi su skausmu viduje, liautis laikyti jį vaiku. „Čia, matyt, ir išryškėja tikroji suaugusio žmogaus išmintis – suvokti neišvengiamus pasikeitimus ir nesipriešinti jiems,“ – sakė gydytoja.


Dažniausiai jos pasitelkia ligas. Ligos – tai būdas manipuliuoti vaiku, priversti jį būti šalia, rūpintis, mokėti už gydymą. Sakyčiau, kad tai sunkiausia šio sutrikimo („mamyčių terorizmo“) forma. Neretai tokios mamos skundžiasi nuotaikos sutrikimais. Galų gale kai kurios ligos metams bėgant ateina savaime. Tačiau mamytė teroristė labai sustiprina savo ligos apraiškas. Ji, pasitaikius progai, primena: „mano kraujospūdis“, „mano širdis“, „mano vargšai sąnariai“. Ligų būna pačių įvairiausių, tačiau jos nebūna itin sunkios. Aš visada tokias mamas perspėju, kad jos, nuolat kalbėdamos apie ligas, gali tas ligas prisišaukti. Gal tai ir mistiškai skamba, bet taip būna. Kada nors jos tikrai susirgs, tuomet jau tikrąją tragediją suvoks tik pati moteris, jos vaikai jau bus pripratę prie nuolatinio jos dejavimo ir skundų. Nereikia, manipuliuojant vaikais, šauktis ligų,“ – sakė gydytoja.
Terorizmą praktikuojančios mamos nevengia priminti, kad dauguma jų ligų atsiranda dėl blogos dukros ar blogo sūnaus. Taip vaikų širdyse ima augti ir didėti kaltės jausmas. Jis vis labiau slegia, ir ilgainiui tokie kaltės jausmo slegiami vaikai tampa vis nuolankesni, jie vykdo visus terorisčių reikalavimus. Nors patys nuo to geriau nesijaučia, nes kaltės jausmo mama nesistengia sumažinti.
 

Kovoti su mamos terorizmu sunku


Skamba banaliai, tačiau kovos metodas vienas – tiesiog suvokite, ką jūsų mama daro. „Mano darbo patirtis rodo, kad mamos beveik nesikeičia. Neapsikentę vaikai atveda jas pas psichiatrus, tačiau po kurio laiko tas pats vaikas paskambinęs sako, kad situacija tapo tokia, kaip ir anksčiau. Galiu pasakyti – pagyvenusios mamos vargu ar pasikeis. Keisti savo elgesį turėtų vaikai. Jeigu pakeisite elgesį ir nepasiduosite „teroristinėms atakoms“, išmoksite gyventi kiekvieną dieną su „teroriste“, aiškiai suvokdami, koks tai žmogus, tuomet ji neturės ką daryti,“ – įsitikinusi gydytoja A. Deksnytė.
Pasirodo, sunkiausia patiems vaikams suvokti, kad jų mamytės gali taip niekingai jų atžvilgiu elgtis. Vaikai nuolat veliasi į konfliktus dėl skambinimo, vizitų, baldų apstatymo ir kitų buitinių dalykų, mamos po kiekvieno konflikto „suserga“ ir priekaištauja už sugadintą sveikatą. Gydytoja Deksnytė patarė tiesiog nedalyvauti konflikte. „Jeigu mama priekaištauja, kad išėję iš namų ją palikote, – sutikite. Jeigu klausia, kodėl, – sakykite, kad tokie yra gyvenimo dėsniai. Jeigu mama priekaištauja, kad esate blogas sūnus ar duktė, nebijokite tokio vertinimo arba net sutikite su juo. Juk jūs tikrai žinote, kad nuo mamos vertinimo blogesnis negu buvote nebūsite. Suvokiu, kad žodinių atakų bus daug, tačiau įsisąmoninus, ką daro jūsų mama, bus lengviau tokiuose „žodžių mūšiuose“ dalyvauti, nes jus juk žinote, kokių tikslų siekia jūsų „teroristė“,“ – šypsosi gydytoja.
 

Visai nelinksma pabaiga apie terorizmo aukas


Dažniausiai vaikams, kurių mamos juos terorizuoja, sunku suvokti, kodėl jų motina nuolat irzli, viskuo nepatenkinta, serganti ir nelaiminga. Kiekvienas susitikimas su mama vaikui sukelia dvasinį skausmą, nes toks bendravimas vargina, jis išjudina vaiko ir taip per didelį kaltės jausmą. Ilgainiui vizitai tampa vis retesni. O ir tie reti susitikimai nebūna džiaugsmingi.
„Teroristės mamos“ kenčia, nes niekaip negali „prisirišti“ vaiko. Vaikai kenčia, nes svajoja apie gražius santykius su mama, o tokių, deja, neturi. Pastebėta, kad dažniausiai vaikus terorizuoti ima iš prigimties valdingos moterys. Dėl valdžios jos gali net žaisti atvirkščią žaidimą – būti nuolankiomis, vaidinti nuskriaustas, nelaimingas. Toks žaidimas žaloja ir pačios moters psichiką.
Taip pat pastebėta, kad terorizuojamos dažniau dukros. Moterys yra linkusios gilintis į jausmus, jos yra jausmingesnės ir labiau veikiamos aplinkinių. Tad dukroms ypač sunku atsilaikyti prieš mamyčių terorizmą.
 

Senstančio žmogaus malda


Viešpatie, mes visi juk senstame, prašau Tavęs:
Apsaugok mane senatvėje nuo pagundos kiekviena proga ką nors pasakyti,
Gelbėk mane nuo stiprėjančio noro tvarkyti kitų reikalus,
Išmokyk mane mąstyti, ne spėlioti,
Mokyk mane ištiesti kitam pagalbos ranką, bet ne diktuoti jam,
Apsaugok mane nuo plepėjimo apie gausybę smulkmenų ir
Suteik man polėkio būti sąmoningai.
Išmokyk mane nutylėti savo ligas ir negalavimus –
Jų vis daugėja, ir kiekvienais metais didėja noras apie juos papasakoti,
Pagelbėk man maloniai ir kantriai išklausyti kitų skundus,
Išmokyk mane to išmintingo supratimo, kad ir aš galiu klysti,
Leisk man išlikti vertai kitų meilės,
Pagelbėk man netapti sena niurzga,
Išmokyk mane pastebėti žmonėse patikėtą gerumą ir
Suteik man dovaną apie tai papasakoti kitiems.
Motina Teresė

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Eglė
2020-10-07 03:52
Turiu ir aš tokią"dovaną",per kurią pati įsigijau depresiją ir absoliučiai sugadintas gyvenimas.Visą gyvenimą visiems skundžiasi,šmeižia mane,nors nepažįstu žmogaus,apie kurį ji gerai atsilieptų,visą gyvenimą kažkokių tai aplinkybių auka,neaiškiom ligom serga,nieko pati negali,bet moka apie save sudaryt įspūdį,kad kiti be jos prapultų.O visuomenė spaudžia nesvarbu kokie tėvai,juos reikia gerbt ir mylėt,bet tas kas turėjo normalius tėvus,tas nesupras ką jaučia ir tokių motinų vaikai...Kas tai per diagnozė,velnio apsėstos bobos,motinos žodžio nevertos,pačios į kapus nuvarys bet ką.

skaitytoja S.
2015-12-28 12:49
Laba diena,
Kokčetava, rasote, kad konsultuojate. Gal galetumete parasyti savo el. pasto adresa?

Dekoju
S.
Skaitytoja .
2014-08-17 21:06
Esu dar jauna ,tad gyventi turiu su mama . Mama dienomis dirba tad sedziu namuose o, kai ateina namo einu kaskur su draugem dazniausiai o jeigu negaliu tai skaitau savo kambarije knygas . Arteja mokykla ir mama priekaistauja del "Kaimisku " drabuziu kurie man patinka . .Dazniausiai Priekaistauja del to jog as esu siaubinga ir ji turi manes maldauti kad kaska jai padaryciau . Galiausiai jeigu atsakau jai i jos puolimus ji mane isvadina nedekinga . As ja myliu bet kartais taip sunku .(weird)(weird)
Kokčetava
2013-10-20 00:17
(hi) Naršiau straipsnio apie mamas teroristes. Radau šį. Komentarus paskaičiau. 90% moterų - dukrų komentarai liudija, kad reikia steigti anoniminių aukų klubą, išsipasakoti. Teroristes mamas išpuoselėjome patys jų naudojamu baimės ir kaltės įvarymu. Savo motinai parašiau, kad daugiau telefonu su ja nekalbėsiu, nes nemoka. Vien savo amžiumi ar padėtimi, kad ji yra motina- neleisiu, nors sveikatą sugadino nejuokais. Kol atpažinau, kad tai teroristinė motinos taktika.
Pritariu, reikia rūpintis, kiek įmanoma, (kieno mamos ne teroristės, nesupras) bet jei nėra demencijos ar alshaimerio požymių, lai tvarkosi pati. Lai mokosi bendrauti su kitais, prašyti pagalbos, neapkalbėti kitų. (bad) . Tai ne emocinis komentaras, tai ojojoj kokia sena patirtis, daug metų. Man 45 metai, mama mane vyresnė pasigimdė. Padedu kitoms moterims kovoti su terorizmo virusu, bet pačios turime apsišviesti, gyventi savo gyvenimus, nebūti savo vaikamas teroristėmis.
sel
2013-02-06 22:25
Na zinot mama yra mama ir sventa!!!!, kokia jinai bebutu teroriste ar dar kas, mes ir esme mamos ie save issivaiduokit savo mamu vietoje,.Juk mama mums deve gyvybe ir gyvenima, taip kad mielos moterys atsipeokekit ir nen tokiu kvailu komentaru nerasykite., nes nezinote kaip jusu vaikai pasielgs su jumis
Sigute
2013-02-04 12:01
nu sakes,skaitau ir matau savo ir mamos teroristes santykius.Ji jau mane taip veikia 15m,kai mire tetis.Bet kantrybe truko,viska issakiau,susipykom ir dabar vaidina auka,parasiau zinute,nieko.Ir netgi nezinau ka daryti,ar palikti,atsibos jai pykti ir pati pasuks.gal galik ka patart,nes dusioj negerai kazkaip.
SOS,TAI TIESA
2012-02-11 15:34
deja sventa teisybe,pati atkentejau su tokia motia jau 40 metu NEDUOK DIE,praradau save,savo as,gyvenima,dabar ryja anukes gyveima siaaaaaaaubas sitiek metu esu gilioj depresijoj NUO MOTINOS KASDIENIU TERORO ATAKU,reiktu klubo Lietuvoj nuo paciu atrodo artimiausiu bzm,geda,bet ziauri realybe....NERA IEKO SKAUDZIAU,KAIP KASDIEIS DVASINIS SKAUSMAS IR MOTINOS KALEJIMAS
dukra-egle
2010-08-28 15:32
va va,cia viskas apie mano mama,visad nelaiminga,"serganti",visi kalti del jos prastos nuotaikos,nu nebutu mama,sakyciau nu ir bjaurybe bobele,nuo kurios begti uzimerkus.pirma sakydavo,kad tevas kaltas,jau sugadino gyvenima,dabar as kalta,nes nenoriu sokti pagal jos dudele.visi blogi.tik ji protingiausia,jeigu kas leistu ilistu ir i apatini trikotaza.paskutiniu laiku apie nieka negalvoju,tik "uz ka man taip"?o daug metu sugebejo manim manipuliuoti,as jauciaus kalta ir labai nenorejau pripazinti,kad mano mama terorizuoja ir manipuliuoja manim,bet kai jau visi aplinkiniai net gimines pradejo badyt pristais,teko nusiimti migla nuo akiu.pasekoje-visiskai issiderine nervai,daznos isterijos ir t.t.nelinkeciau to net didziausiam priesui,nes nuo visko galima pabegti,o kur tu nuo motinos pabegsi,vis del to,pagimde,uzaugino,juk nenutrauksi visu rysiu.nors labai noretusi........
rrrr
2009-07-05 00:01
zinau kas tai yra...buvo geda, skaudu, igriso visa tai....ji tikra manipuliatore....nezinau ka dayti...ka tik buvau isvadinta siukle....
pašalietis
2009-02-25 15:23
Būna,kad tokia mama ne tik savo vyrą terorizuoja,bet ir mažus vaikus,kurie verkia iš baimės,”kad mamytė” miršta.Bet iš tikrųjų mama tik vaidina.Kaimynus tokius mačiau,vaikai nuo mažens buvo prigąsdinti ir nelaimingi,dažnai sirgdavo.
to ai
2009-01-05 18:41
Vienintelė išeitis, kurią matau tokiose situacijose, tai tiesiog atleisti tėvams (tikrai nuoširdžiai viduje jiems atleisti) už tai, kas jau buvo. To jau nebepakeisi. Ir suvokti, kad aš, tai aš, o ji, tai ji.
ai
2008-10-27 14:03
Mano tevai visa gyvenima kartu nesutare, pykosi, gyveno daug kartu atskirai, po to vel susibegdavo, na ir tais laikotarpiais kuomet jie budavo susipyke ir gyuvendavo atskirai mama neleisdavo matytis ir bendrauti su tevu, as kol buvau maza labai jaudindavausi, verkdavau daug, mama dar labiau trypdavo ant sirdies, sakydama, kad ji nusizudys, kuomet as nesutikdavau su jos nuomone, ji iseidavo is namu atseit nusizudyti.. Kazkoki siauba as isgyvenau. Vaikysteje buvau tokia judri mergaite ir drasi, o dabar man 23 metai, savimi nepasitikiu, isivariau visokiu kompleksu,kurie man trukdo gyventi.. Visaip stengiuosi su savimi kovoti, bet labai sunku save itikinti ir ”perinstaliuoti” jau susiformavusia pasamone..
Eta
2008-05-18 02:05
Užuojauta ir stiprybės Sju ir Silvijai. Aš taip pat turiu mamą teroristę - anksčiau ji skambindavo, sakydama, kad jai infarktas, o kai dėl tos priežasties pagulėjo ligoninėje (nors infarkto nebuvo) ir pamatė, kokia ligoninėje priežiūra, daugiau tuo nebeterorizuoja, po to, kad negerai močiutei, nors dažnai jokio negerumo nebūdavo, o kai močiutė mirė, dabar skambina man prieš einant miegoti ir pasakoja, kokia bloga tėvo sveikata (tėvas guli ligoninėje, serga sunkia nepagydoma liga) ir kad jis, kaip ir močiutė prieš mirtį, prašo užtraukti užuolaidą nuo šviesos ir tikriausiai jau greitai mirs. Kadangi per paskutinius metus teko dalyvauti 8 giminaičių bei pažįstamų laidotuvėse, tai tokie jos žodžiai mane labai supykdo, nes maniškė tik ir tepasakoja man apie ligas, mirtis ir panašius dalykus. Aš taip pat stengiuosi kuo mažiau atsiliepti į skambučius, bet matyt teks imtis griežtesnių priemonių... ir nebekelti ragelio visiškai. Žiauru tas terorizmas, o ypač žeidžia, kai skaudina artimas žmogus.
skaitytoja 2
2008-03-28 11:51
Baisiai pritariu ”skaitytojai”, reikėtų maldą išmokti mintinai, kol išlieka atmintis. Ir melstis, melstis, jei tik tai padėtų senatvėje. O ji ne už kalnų...
taip
2008-02-28 08:32
Kaip yra pas mus? „Sovietmečiu buvo įprasta gyventi su tėvais, sklido kraupios istorijos apie vargšų senelių gyvenimą senelių namuose. Ir dėl socialinių priežasčių (prasta daugelio finansinė padėtis, gyvenamojo ploto trūkumas) ištisos kartos buvo priverstos gyventi kartu..- tai yra nesamone, dabar senukus net i seneliu namus neveza, o tiesiog uzdaro i lauko sandeliukus arba ismeta... Su tevais as gyvenau, kol baigiau mokykla..., jei patys nenorejo iseiti nuo tevu tai ju problema, o siais laikais vieni perka pilis uzsieny, kiti knaisiojasi po siukslynus..., tad dauguma glaudziasi jei dar turi prie tevu... O su senute mama, kuri tave ciuciavo, mylavo, atsakinejo i tavo vaikiskus klausimus, tau sluoste uzpakali, pakalbeti, ja aplankyti kuo dazniau nera nuodeme, o privalu pasirupinti savo tevais, ka mato musu vaikai lugiai taip pat elgsis ir jie sus mumis jau nusenusiais tevais... Pazistu ne viena senute mama, kurios liko lauke, nors uzaugino, ismokslino net po 5, 7 vaikus. Ar jos to uzsitarnavo, kad dukra negali vakarelio metu mamai pasakyti ką valge? Kokia baisi pas mus neapykanta vieni kitiems. Sekmes lavinant ugdant savo kultura, jausmus, geronoriskuma, sirdinguma..., mazinant neapykanta, patycias, smurta, pykti, nusivylima...
danute
2008-02-15 20:28
labai grazu
silvija
2008-02-13 12:35
as visiskai sutinku su sio straipsniu, man 30 m.ir tik dabar jau pradejau suprasti mamos isdaigas, kai saltis pradeda musti vien pagalvojus apie ja, ir jai dar reikes praleisti diena su jos,, skausmais,, mane puola rimta depresija, tad vienintele iseitis mazinti susitikimus su mamyte ir telefoninius skambucius.
sju
2008-02-04 18:18
Nesu teroristė.Bet turiu tokią mamą!Kuri kišasi į mano gyvenimą visais įmanomais būdais...Užjaučiu savo likimo draugus,nes taip gyventi tiesiog nepakenčiama.Kiekvienas turime gyventi savo gyvenimą,ir vaikams nurodinėti ir kontroliuoti gyvenimą nereikia!Reikia mylėti ir-išleisti.
Skaitytoja
2008-01-31 16:24
Ačiū už straipsnį, ačiū už Motinos Teresės maldą. Semsiuosi išminties, nes kartais nugali emocijos, o racionalus mąstymas nutolsta. Manau, esu išmintinga močiutė ir uošvė, bet senstu, todėl maldą pasidėsiu matomoje vietoje...
mama-teroriste
2008-01-25 12:00
Straipsnis teisingas, bet pilnas dviprasmybiu. Mano pusiau pilnameciai perskaite ji baksnoja i mane ir saukia: pasiskaityk, nes tai apie tave. Taip as skambinu velai vakare, kur jie, jei nesulaukiu informacinio skambucio, neleidziu vakaroti laiptineje su draugais, rukyti ir diskutuoti iki paryciu, nes tai musu bendras gyvenimas ir reikia derintis ne tik man prie ju. Suprantu, kad tai jaunimas, as taip pat buvau ne kitokia, ir mano ”terorizmas” yra tik neramaus musu gyvenimo isdava. As pergyvenu del ju, del ju saugumo, del ju sveikatos, mokslu, ateities ir t.t. Nors tai ir ju asmeninis gyvenimas, bet as vis tiek jauciuosi atsakinga, tai mano daleles. Ka daryti vaikams? Pagaliau suaugti ir suvokti, kad mama tai daro ne is durnumo. Ir pasistengti jai irodyti, kad jie tikrai jau atsakingi, kad jie nieko nedaro is kvailumo, kad jie moka saugiai linksmintis, kad jie laikosi dekalogo, kad jiems svarbi ju mamu meile ir rupestis.
Rodyti daugiau komentarų

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai