){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nusprendę skirtis, visada gerai išanalizuokite, kokių paskatų vedini tai darote ir kokias pasekmes skyrybos atneš jums patiems ir vaikui. Pavyzdžiui, manoma, kad skyrybos nėra vaikui kažkas ypatingo, kad aplink auga daugybė vaikų nepilnose šeimose arba ne su savo tikrais tėvais. Kiti mano, kad skyrybos galų gale pagerins santykius su savo giminėmis (jei šie santykiai pablogėję dėl sutuoktinio kaltės) ir galiausiai viskas atsistos į savo vietas. Be to, tikima, kad „jei naujas mylimasis myli mane, mylės ir mano vaiką“. Visus šiuos lūkesčius dažnai paneigia gyvenimo praktika.
Jei vis dėlto nusprendėte skirtis, būtina pagalvoti, kaip elgtis su vaiku, kad jis patirtų kuo mažiau nemalonių ir nepakeliamų jausmų, kad išliktų pasitikintis jumis ir pasauliu. Pirmas ir svarbiausias iškylantis tėvams klausimas – kaip apie skyrybas pasakyti savo vaikui/vaikams? Juo labiau kad vaikai, kaip išsiaiškino psichologai, žinią apie tėvų skyrybas priima kaip psichologinį skyrybų momentą. Paklausti apie tai, kada išsiskyrė tėvai, jie aiškiai prisimena, kas ir kaip jiems apie tai pasakė, – tėvai ar (daug blogesnis variantas) kaimynų vaikai po kurio laiko nuo realių skyrybų.
Vaikai tėvų skyrybų metu ir po jų patiria daugybę įvairaus stiprumo jausmų: liūdesį, vienišumą, pyktį, baimę, gėdą.
Kiekvienas radikalus gyvenimo pasikeitimas yra grėsmingas kiekvienam žmogui, o juo labiau – vaikui, jei jis jaučia, kad vykstantiems procesams neturi jokios įtakos. Ir tada kyla patys svarbiausi klausimai, kurie neduoda ramybės dieną ir trikdo miegą naktį: ar aš dar matysiu tėtį (mamą)?, kur gyvensime mes ir kur jis?, kaip nuvažiuosiu pas tėtį (mamą), jei dar nemoku važiuoti autobusu?, kas uždirbs pinigus, kad mes galėtume nusipirkti pavalgyti?, kaip bus su mano draugais, jei man reikės persikraustyti gyventi į kitą rajoną (miestą)?, kas pasirūpins mano žiurkėnu, ar galėsiu jį pasiimti kartu?, ką man reikės pasakyti vaikų darželyje, jei manęs daugiau neateis pasiimti tėtis (mama)? Gerai, jei vaikui kuris nors iš tėvų turi kantrybės ir laiko atsakyti į visus jam iškilusius klausimus, nes, skyryboms vykstant, daugelis tėvų natūraliai tampa užsiėmę vien tik savimi, savo jausmais ir nuoskaudomis.
Tačiau didžiausia vaiko baime tampa baimė netekti ne tik tėvo (jei jis gyvens atskirai, kaip dažniausiai būna), bet ir mamos (arba atvirkščiai, jei vaikas lieka su tėvu). Vaikas mąsto: „Tėtis ir mama nebesupranta vienas kito, daug pykstasi ir daugiau vienas kito nebemyli taip, kaip mylėjo anksčiau…“, – juk taip arba panašiai dauguma tėvų aiškina skyrybos priežastis savo vaikams. Tuo tarpu vaikas mąsto: „Jeigu mama nebemyli tėčio ir jį palieka (arba jį išvaro iš namų), kas gali žinoti, ar rytoj arba poryt nenustos mylėti ir nepaliks manęs“. Ir jis pradeda mąstyti, kad su mama taip pat dažnai pykstasi, o juk būtent dėl barnių tėvai nustojo mylėti vienas kitą ir išsiskyrė. Šios sąmoningos arba pasąmoningos mintys dažnai tampa priežastimi, dėl ko vaikai po skyrybų pradeda elgtis ypač gerai, vengia ginčytis, išsakyti savo pageidavimus ar išreikšti agresiją – jie taip nori sumažinti grėsmę būti paliktiems.
Dažnas ir iš pirmo žvilgsnio sunkiai suprantamas vaikų jausmas po tėvų skyrybų – tai kaltė. Ji pasireiškia kas trečiam ar net kas antram išsiskyrusių tėvų vaikui. Kaltės jausmas iš tikrųjų turi gilias šaknis. Kiekvienas vaikas, ypač jei jam ne daugiau kaip 3–4 metai, jaučiasi šeimos (o ir viso pasaulio) centras ir visa, kas vyksta aplink, sieja su savimi. Tokiu atveju vaikas tėvų skyrybas suvokia ne kaip tėvų santykių nesėkmę, o kaip savo santykių su kažkuriuo iš tėvų žlugimą, dėl ko pirmiausia ieško savo kaltės. Juk ir suaugę, kai juos palieka mylimasis, dažnai mąsto: „Ką aš ne taip padariau?“, „Gal aš nesu pakankamai patrauklus?“. Tuo tarpu mylimasis nutraukti santykius turėjo savų priežasčių.
Kiekvienas vaikas (kaip, beje, ir suaugęs) turi agresyvių minčių artimųjų, šiuo atveju tėvų, atžvilgiu. Kiekvienas yra bent trumpam panorėjęs, kad tėvas ar mama išnyktų, pvz., po nemalonios bausmės. Ir ką gi, trumpalaikis noras tampa realybe! Vaikas, jausdamasis visagalis, dar nejausdamas skirtumo tarp savo fantazijų ir realybės (juk ir suaugusieji dažnai tiki savo mintimis galėję sukelti nelaimę), jaučiasi kaltas, kad išeina tėvas, nes juk jis to norėjo. Arba – nubaustas mamos, kuriai norėjo bloga, – ir dėl to mama išskiria jį su tėvu. Ir dar – vyresni vaikai prisimena, kad nemažai tėvų ginčų juk buvo dėl jų auklėjimo ar dėl blogo jų elgesio (o taip paprastai būna). Tai dar sustiprina vaiko jausmą, kad jis yra tikroji skyrybų priežastis. Iš kaltės seka ir nevisavertiškumo jausmas, dažnai pasitaikantis po tėvų skyrybų.
Grįžkime prie klausimo, ką ir kaip vaikui pasakyti apie skyrybas. Pirmiausia, vaikui turi būti pateikta pakankamai informacijos, kad kuo mažiau liktų peno skausmingoms fantazijoms. Kartu ši informacija turi būti aiški, paprasta ir suprantama. Kalbėti reikia nuoširdžiai, meluoti vaikui jokiu būdu negalima.
Kuo vyresnis vaikas, tuo daugiau reikia pateikti informacijos. Jei vaikas dar labai mažas, verta palaukti momento, kai jam pačiam iškils klausimas apie tėtį (mamą). Tinkamas paaiškinimas ikimokyklinukui būtų: „Tėtis išvyksta gyventi kitur ir su mumis nebegyvens, bet tu galėsi su juo matytis kiek tik norėsi“. Geriausia, kad tai patvirtintų abu tėvai.
Paaugliui reikia paaiškinti daugiau, bet nesileisti į skyrybų priežastis, nepasakoti apie neištikimybę, žeminimą ir jokiu būdu nekaltinti kurio nors iš tėvų. Neteisinga būtų sakyti: „Tėvas negeras (geria, mušasi), dėl to mes jį išvijome ir nebepriimsime“. Reikia atskirti sutuoktinių tarpusavio santykius nuo jų santykių su vaikais. Nors tėvai nebemyli vienas kito, jie abu myli savo vaikus ir jais rūpinsis.
Vaikui reikia aiškiai pavaizduoti, kas jo laukia ateityje. O klausimo „kodėl?“ apie skyrybų priežastis greičiausiai tėvai ir nesulauks, nes vaikai linkę priimti aplinkybes tokias, kokios jos yra.
Prieš pradedant pokalbį apie skyrybas, reikia gerai apgalvoti visas aplinkybes, pvz., kur ir su kuo gyvensite po skyrybų, su kuo iš giminaičių dažniausiai bendrausite. Pokalbis apie skyrybas turi būti be ypatingų emocijų, perdėjimų ir daugiau kreipiant dėmesį į vaiko, o ne savo savijautą.
Neabejotinai ilgalaikis vieno ar abiejų tėvų išvykimas dirbti į užsienį yra skausmingas ir traumuojantis vaikui. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad vaikai iš tokių šeimų dažniau blogiau mokosi, netinkamai elgiasi mokykloje, būna agresyvesni, vartoja svaigalus, nusikalsta, dažniau patiria nerimo ir depresinius sutrikimus. Pablogėja (o kartais – visam laikui) vaikų santykiai su tėvais, vaikai jaučiasi palikti, apleisti tėvų, nesvarbūs jiems, jaučia jiems pyktį, suvokia išvykimą kaip išdavystę ir ne visada gali už tai atleisti. Todėl, jei tik įmanoma, vaikus geriausia pasiimti su savimi: vaikams tėvų neatstos niekas – nei seneliai, nei materialinė gerovė.
Maži vaikai nesugeba atskirti skyrybų nuo laikino tėvų išvykimo: jiems svarbu tai, kad tėvo ar mamos su jais nėra. Tačiau vyresnis vaikas vis dėlto laikiną tėvų išvykimą tinkamai paaiškinus gali sugebėti priimti kaip būtinybę. Nors ir ilgisi, ilgus mėnesius laukdamas tėvo, jis išvykimo nepriima taip skaudžiai kaip skyrybų. Skyrybos (kaip ir vieno iš tėvų mirtis) suvokiama kaip „išsiskyrimas visam laikui“, negrįžtamas procesas, todėl yra skaudžiai traumuojanti patirtis.
Tiek skyrybos, tiek laikinas tėvų išvykimas dirbti nėra tinkama ir naudinga patirtis vaiko vystymuisi. Tačiau realiame gyvenime ne visada įmanoma to išvengti. Ir tenka pripažinti, kad vaikui tikrai nėra gera gyventi šeimoje, kur yra nuolatinė įtampa ir konfliktai, vaikas čia negali jaustis saugus ir laimingas. Jei skyrybos gali suteikti harmoniją abiejų sutuoktinių gyvenimui, stabilus gyvenimas su vienu iš tėvų gal mažiau traumuos negu nedarni šeima. Tačiau skyrybų pasekmes vaikui iš anksto gali būti sunku numatyti, ir dažnai jos būna sunkesnės ir labiau ilgalaikės, nei įsivaizduojama iš anksto.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę