){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Savižudybė yra paplitęs reiškinys Lietuvoje. Bendras savižudybių rodiklis – vienas aukščiausių Europoje ir pasaulyje – 2005 m. buvo 38,6 100 000 gyventojų (palyginkime: Europos Sąjungos šalių vidurkis – 20 savižudybių 100 000 gyventojų). Jei suaugusių savižudybių skaičius yra nedaug mažėjantis (didžiausias buvo 2000 m. – 46,6), tai vaikų savižudybės likusios dažnėti – nuo 4,4 savižudybės 1995 metais iki 5,2 savižudybės 100 tūkst. gyventojų 2004 metais. Jau daugumoje giminių kas nors yra nusižudę. Be to, apie šias istorijas mėgstama išsamiai rašyti spaudoje ar rodyti per televiziją. Taigi tai tampa modeliu, kaip galima „išspręsti” krizinę situaciją, atsikratyti nepakeliamai sunkių emocijų.
Žmonės, taip pat ir vaikai, kurie mėgina žudytis, labai dažnai nori nutraukti ne savo gyvybę, bet savo kančias. Suaugusieji nuvertina paauglių „liūdėjimą”, žinodami, kad jų problemos laikinos. Bet patys jaunuoliai neturi pakankamai patyrimo ir tokio platesnio požiūrio į gyvenimą.
Sunku pavadinti apleistu vaiku tą, kuris auga su abiem tėvais, nepatiria materialinių sunkumų ir su juo pakankamai laiko bendraujama. Deja, ir tokiose šeimose, jau nekalbant apie asocialias ar vienišų tėvų šeimas, vaikas gali jaustis vienišas. Įprastas reiškinys – kalbėti tik apie įvykius (pvz., mokykloje), o ne jausmus ar net ilgalaikes būsenas (bendravimo baimę, jautimąsi nevykėliu, bejėgiu). Vaikai gėdijasi apie savo problemas pasakyti tėvams. O tos problemos neretai būna didžiulės: patyčios mokykloje, seksualinis priekabiavimas ar net išprievartavimai. Susvetimėjančioje materialistinėje visuomenėje darosi emociškai šaltesni tėvų ir vaikų santykiai. Maža to – tėvai net nepastebi, kas blogai, nes kitaip bendrauti jie patys nebemoka. Be to, laiko trūksta tiek tėvams, tiek vaikams, bendravimui lieka mažiau laiko. Esant tokiems santykiams, lieka vis mažiau vilties, kad, įvykus emocinei krizei ir patirdami emocinį kentėjimą, vaikai pagalbos kreipsis į tėvus (o kitų emociškai artimų asmenų dažnai dar jie neturi). Gali būti, kad jie bandys problemą spręsti savarankiškai, ir tada tikėtina, kad gali pasirinkti ir savižudybę, ypač jei taip padarė kuris nors pažįstamas žmogus.
Kadangi vis didėja reikalavimai, ką turi žinoti ir sugebėti gerai visuomenėje prisitaikęs žmogus, šie reikalavimai automatiškai perduodami mokyklai ir tėvams. O kuris gi iš tėvų nenorėtų, kad jo vaikas sėkmingai mokytųsi ir įgytų kuo aukštesnį išsilavinimą? Tuo tarpu vaikai tėvų reikalavimą mokytis dažnai priima kaip jausmą, kad tėvų meilė priklauso nuo jų mokslo: tėvai juos myli arba ne, atsižvelgdami į mokymosi rezultatus. Daugybė vaikų patiria didelį stresą dėl numatomų egzaminų ar net eilinių kontrolinių. „Iš manęs tikisi labai daug“, – sako toks vaikas. Nors prie knygų praleidžiama daug laiko, atsakinėjant ar rašant kontrolinį dėl per didelio jaudinimosi trinka dėmesys, „pamirštama“ viskas, kas buvo su tokiu vargu išmokta, nesugebama logiškai mąstyti, o visa tai nulemia ir mokymosi rezultatų pablogėjimą.
Apie šią problemą dar tik pradedama atvirai kalbėti. Lietuvoje patyčias patiriančių moksleivių yra apie 60–70 proc. Beveik tiek pat moksleivių prisipažįsta nuolat besityčiojantys iš savo bendraamžių. Atrodo, kad patyčios tapo vaikų elgesio norma. Tuo tarpu, tarkime, Švedijoje tik apie 15 proc. vaikų prisipažįsta patiriantys priekabiavimą.
Nuskriaustas vaikas užuot atvirai apie tai papasakojęs savo tėvams ir mokytojams, paprastai dėl gėdos susigūžia savyje ir stengiasi, kad apie jo gėdą tik niekas nesužinotų, net meluoja savo artimiesiems. Net jei neįtariate, kad iš jūsų vaiko tyčiojasi, verta pirmiems vaikui užsiminti, kad tokia problema yra dažna mokykloje, ar jis tai pastebi, ar jo niekas neskriaudė, kaip jis žiūri į kitų skriaudimą (kad yra skriaudėjas, tikėtina, kad greitai neprisipažins).
Manoma kad 45–77 proc. nusižudžiusių suaugusių asmenų sirgo depresija. Apibendrinus įvairių autorių duomenis galima teigti, kad depresija serga apie 5 proc. paauglių. Vaikų ir paauglių depresijos dažniausiai yra atipinės. Visada reikia atkreipti dėmesį, jei vaiko elgesys ir įpročiai pasikeitė (miegas, apetitas, atsirado dirglumas, nuotaikų kaita, nebenori bendrauti). Tokiais atvejais visada geriau pasikonsultuoti su vaikų psichikos ligų specialistu. Ypač reikia atkreipti dėmesį, jei vaikas ar paauglys kalba apie gyvenimo beprasmiškumą, kad jo niekas nemyli, jis niekam nereikalingas, o ypač apie tai, kad geriau jau negyventi, būti mirusiam, pavydi mirusiesiems arba pasakoja savižudybės planus. Vienai įvykusiai savižudybei tenka 10 savižudybės bandymų – o apie kai kuriuos nepasisekusius bandymus taip niekas iš artimųjų ir nesužino. Be to, vis labiau tarp paauglių plinta autodestruktyvus elgesys, tai būtų galima pavadinti savęs nemylėjimu ir lėtine savižudybe. Tai rūkymas, alkoholio, narkotikų vartojimas, netinkamas, alinantis gyvenimo būdas, taip pat moralinis savęs skriaudimas: nebesirūpinimas savęs lavinimu, asmenybės raida.
Idealu būtų, jei vaikai ir paaugliai pirmiausia kreiptųsi pagalbos į tėvus, o tėvai vaikui šią pagalbą suteiktų patys ar nuvestų pas specialistus. Tačiau į psichikos sveikatos centrus gali kreiptis ir vieni vaikai, ten jiems bus suteikta anoniminė pagalba. Vaikų linija – tai tarnyba, kur savanoriai konsultantai teikia psichologinę pagalbą telefonu, laiškais ir internetu. Telefono numeris 8~800 11 111 yra nemokamas, ir juo skambinant net nereikia turėti taksofono kortelės. Daug besiskambinančių vaikų Lietuvoje išreiškia didelį psichologinės pagalbos poreikį. Tačiau pagalbos kreiptis (tiek tėvams, tiek vaikams) dažnai trukdo gėda, nes psichikos sutrikimas ar psichologinės problemos priimamos kaip silpnumas, o „stiprus žmogus” turėtų susitvarkyti pats. Tačiau ši nuostata visuomenėje jau pamažu keičiasi į gerąją pusę.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Kartais reikia sugebeti teveliams pamatyti kas vyksta ju paciu namuose su ju paciu vaikais. Ir kad isgirstum ar pamatytum kaip jauciasi tavo vaikas nereikia zodziu ar laisku, reikia tiesiog pastebeti smulkmenas, reikia tiesiog skirti laiko ir sugebeti isklausyti....
Manau teisybė pasakyta.
Tik dar viena problema nepaminėta.
Paaugliai (dažniausiai) žudosi arba bando tai daryt, dėl nelaimingos meilės pabaigos.
Pati tai dariau.
Ir tik vieną supratau.
Sukėliau didžiulį skausmą tėvam, bei kaikuriem draugam.
Po šio įvikio, lankiausi pas psichologą.
Nežinau ar padėjo..
Retkarčiais aplanko liūdnos mintys, bei jausmai..
Ir mano tėvukai išvis nebuvo kalti dėl to. Myli ir saugo mane. Tiesiog, nemanau, kad dėl visko kalti tėvai.