Žmonės, žalojantys tam, kad gydytų

Chirurgija tikriausiai vienintelė medicinos sritis, turinti tokią seną, spalvotą ir permainingą istoriją. nuo neatmenamų laikų žmonės bandė kovoti su kaulų lūžiais, žvėrių padarytomis žaizdomis. tai buvo pirmieji chirurgijos žingsniai. „dabartinė chirurgija daro stebuklus“, – sako ilgą darbo patirtį sukaupęs angiochirurgijos specialistas sigitas tvarijonavičius. šiuolaikiniai chirurgai milimetro tikslumu šalina smegenų auglius, transplantuoja širdis, kepenis, naujam gyvenimui prikelia likimo pasmerktuosius.
 

Tūkstantmečius siekianti istorija


Jau senovės egipto gydytojai 3000 m. pr. e. mokėjo amputuoti pažeistas galūnes, kastruoti ir operaciniu būdu gydyti inkstų akmenis. buvo manoma, kad sugebėjimas gydyti – tai dievo dovana, todėl senovės gydytojai užėmė garbingą vietą šalia pranašų ar kitų aukščiausio luomo žmonių.
senovės romoje egzistavo vaikų ir gladiatorių gydytojų specialybės.
arabai mokėjo šalinti šlapimo pūslės akmenis, operuoti išvaržas, gydyti plaučių pūlinius.
Chirurgija sparčiai vystėsi, kol neatėjo viduramžiai ir mokslo nesuvaržė krikščionybė. ilgus šimtmečius kauptos žinios, tapusios bevertėmis, dūlėjo knygų lentynose, kol galiausiai buvo visiškai pamirštos. atėjo tamsūs laikai. dėl draudimų skrosti chirurgija tapo antraeiliu ir niekam nebereikalingu amatu.
tačiau net ir pačiais sunkiausiais laikais chirurgija nemirė. ji atgimė barzdaskučių ir pirtininkų cechuose. pradėję įvairias ligas gydyti kraujo nuleidimu, barzdaskučiai nuolat tobulino žinias. po europą vėl ėmė sklisti gandai apie stebuklingai akmenis ir išvaržas gydančius žmones. chirurgija vėl užėmė savo vietą ir buvo gerbiama ne mažiau nei kitos medicinos sritys.


Kaip tik nebandė senovės chirurgai gydyti žaizdų. karo gydytojai, norėdami sustabdyti kraujavimą ar apsaugoti ligonio žaizdą nuo oro (manė, kad oras sukelia pūliavimą), sužeistą galūnę apliedavo smala ar kitais skysčiais. dažniausiai tokie ligoniai mirdavo nuo skausminio šoko.
XVII – XVIII a. chirurgai išmoko daryti sudėtingesnes operacijas: rezekuoti skrandį, susiūti žarnas, tačiau didžiulė problema buvo nuolat pūliuojančios žaizdos. dėl vis didėjančio žaizdų infekavimosi gydytojai bijodavo operuoti, nes po operacijos mirtingumas buvo daug didesnis nei nieko nedarant. vengrų akušeris ginekologas i. zemelveisas įtarė, kad žaizdas užkrečia nešvarios rankos. jis visiems to meto žymiausiems chirurgams išsiuntinėjo laiškus su siūlymu prieš operaciją plauti rankas. už tokias idėjas savo dienas i. zemelveisas užbaigė psichiatrinėje ligoninėje. tik daug vėliau buvo įrodyta, kad žaizdų komplikacijas tikrai sukelia ore, vandenyje, odoje knibždantys mikrobai.
 

Trumpai apie anesteziologiją


Anesteziologijos raidos negalime atskirti nuo chirurgijos. abi medicinos sritys vystėsi kartu, viena kitą papildydamos. kol operacijos nebūdavo nuskausminamos, didelė dalis ligonių mirdavo nuo skausminio šoko. senovės germanai skausmą bandė malšinti nugirdydami ligonį, azijoje užspausdavo miego arterijas, kitur iki apalpimo nuleisdavo kraują. tik 1846 nuskausminimui buvo panaudoti eterio garai, sukėlę revoliuciją medicinos pasaulyje. ilgai, kol neatsirado tobulesnių nuskausminimo metodų, didelė dalis ligonių taip ir nepabusdavo. dabartiniai anestikai tokie tobuli, kad ligonis po operacijos pats savo kojomis gali išeiti iš operacinės.
 

Chirurgų kasdienybė


Seniau vienas žmogus sugebėdavo būti filosofu, akušeriu, vidaus ligų ir chirurgijos gydytoju. dabartinė chirurgija yra susiskaidžiusi į atskiras sritis, bet ir tos atskiros sritys tokios didelės ir sudėtingos, kad prireikia daug metų ilgo bei sunkaus darbo tam, kad sugebėtum gydyti ir operuoti. žmogaus kūnas yra toks sudėtingas darinys, kad vienas žmogus visko aprėpti nesugeba.
kuo toliau, tuo žinių apie žmogų daugėja, o gydymo metodai tobulėja. stuburo ir galvos smegenis operuoja neurochirurgai, širdį – kardiochirurgai, pilvą – pilvo, o krūtinę – krūtinės chirurgai. mažesnėse ligoninėse nuolat budi visad pasirengę padėti bendrosios praktikos chirurgai. jei pasirodo, kad trauma per daug sudėtinga, ligoniai nedelsiant transportuojami į didesnius chirurgijos centrus.
„viena įdomiausių ir sudėtingiausių chirurgijos sričių yra angiochirurgija“, – sako ne vieną gyvybę iš mirties nagų išplėšęs S. Tvarijonavičius. ¬– dažnai būna taip, kad iš priėmimo skyriaus atvežamas sunkios būklės, kraujuojantis ar be sąmonės žmogus. tu turi vos keletą minučių nustatyti diagnozę ir nuspręsti kokios gydymo taktikos imtis. menkiausia klaida gali kainuoti gyvybę. būna ir taip, kad galutinė diagnozė paaiškėja tik prapjovus pilvą. todėl, nors chirurgija ir yra labai specializuota, tačiau joje svarbus komandinis darbas“. dažnai pečius surėmę už ligonio gyvybę kovoja kelių skirtingų chirurgijos sričių medikai: angiochirurgas, pilvo, krūtinės chirurgai
pavyzdžiui, prapjovus pilvą, tikintis apendicito (jį gydo pilvo chirurgai), gali paaiškėti, kad sunkios ligonio būklės priežastis – žarnų embolija ir gangrena. tokį ligonį perima angiochirurgas.. daug lengviau, kada ligonis operuojamas planine tvarka. tada galima išsiaiškinti patologiją, padaryti visus būtiniausius tyrimus, neskubant parinkti tinkamiausią gydymo metodą.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai