Buvo sunku sutarti dėl interviu.
Na, ką padarysi – toks periodas, daug darbų susikaupė: ir universitete paskaitos, kaip Medicinos fakulteto dekanei reikia daug kur atstovauti fakultetui, o ir čia, dekanate, nuolat darbų sūkurys, ir Laboratorinės diagnostikos centre, kuriam vadovauju, dabar „karštas“ laikotarpis – kraustomės į naujas patalpas, todėl reikia priimti daug sprendimų, o to negali padaryti per minutę.
Dėstote universitete, esate laboratorinės diagnostikos centro direktorė – labai daug darbų...
Baigiau Medicinos fakultetą, esu gydytoja. Tačiau savo tolesnę veiklą susiejau su mokslo darbu. Dar nebaigusi pradėjau dirbti fakultete tuometinėje Fiziologijos ir biochemijos katedroje (dabar – Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedra). Turėjau galimybę dirbti mokslo darbą užsienyje ir grįžusi šias žinias pritaikyti praktikoje. Kaip tik taip ir atėjau dirbti į ligoninės laboratoriją. Tai darbai, susiję su naujausiais širdies ir kraujagyslių ligų laboratorinės diagnostikos metodais, ligų rizikos vertinimu. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad mes Lietuvoje, šioje Santariškių universiteto ligoninės laboratorijoje, vieni iš pirmųjų Vidurio ir Rytų Europoje įdiegėme tokius tyrimus. Taigi manau, kad pirmiausia ir svarbiausia yra profesinė veikla, ir ji yra man įdomi.
Kas matoma, palyginus mūsų šalies ir Vakarų šalių medicinos būklę?
Labai pagalvočiau, jei paklaustumėte, kur yra blogiau, o kur geriau. Yra sričių, kur Lietuvoje yra tikrai nėra blogiau, pvz., kalbant apie specialistų (gydytojų) parengimo lygį.
Kodėl Norvegijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse pilna lietuvių gydytojų – visų pirma, jie gerai profesiškai parengti, yra įvaldę naujausias technologijas. Gydytojai rezidentai, išmokę dirbti su tokia aparatūra, išvažiavę į mažesnes ligonines tų galimybių neturi. Tačiau taip yra daugelyje net ir turtingų šalių, nes naujausia sudėtinga tam tikros srities tyrimų ar modernių gydymo būdų įranga yra sukoncentruota centruose, kurių, net ir Europoje, gali būti tik keletas. O Lietuva nėra didelė, ir joje esantys įvairių medicinos sričių centrai (dažniausiai universitetų ligoninėse) yra lengvai pasiekiami, svarbu, kad jie būtų ir tarnautų mokymo bei medicinos praktikos reikmėms.
Ar daug kas pasikeitė, jei palygintume Jūsų studijų laikus ir dabartinius?
Patekti studijuoti mediciną buvo sunkiau – dideli konkursai. Jei lyginčiau savo studijas ir dabar: mes buvome tikrai gerai parengti specialistai, nors neturėjome rezidentūros ir tų papildomų metų, o iš karto pradėjome dirbti. Nemanau, kad buvome blogesni nei dabartiniai rezidentai. Dabar turime lakytis ES direktyvų, tačiau nemanau, kad turime aklai prie kiekvieno dokumento prisitaikyti, reikia ir kūrybiškai žiūrėti.
Antra vertus, studentai dabar yra laisvesni, kritiškesni, bendrauja kitaip nei anais laikais, todėl ne taip paprasta ir dėstytojams. Pavyzdžiui, mano studijų laikais tokių kaip dabar apeliacinių komisijų nebuvo, dėstytojo įvertinimas buvo galutinis, ir mes, studentai, jį priimdavome tokį, koks jis yra, kitos minties nebuvo.
Dabar ir žiniasklaida stengiasi išryškinti daugiau negatyvius nei pozityvius reiškinius, nors ir seniau buvo ir gerai, ir blogai. Juk ką čia rašysi apie žmones, kurie paprasčiausiai gerai dirba savo darbą.
Kaip sekasi derinti visus darbus? Ar lieka laisvo laiko?
Jokioje srityje vienas nelabai ką padarysi. Ar mokslinis darbas, ar vadovavimas fakultetui arba laboratorijai – turi dirbti komanda. Aš esu toks žmogus, kuris bando nuomones ir pozicijas suderinti: nors esame skirtingi, būtina išsakyti skirtingas nuomones, tačiau būtina ir sutarti, rasti kompromisą. Taip darbas palengvėja. Šiaip reikia paskirstyti dieną ir bandyti visur rasti laiko. Juk žmogaus gyvenime ne viskas yra darbas.
Kokių turite pomėgių?
Baigiau muzikos mokyklą, lygiagrečiai studijavau užsienio kalbą, norėjau stoti į konservatoriją, nes grojau fortepijonu. Dabar tokių aktyvių pomėgių neturiu, tačiau skaitau knygas: nėra dienos, kad neperskaityčiau bent puslapio – tai ramina, leidžia pamiršti kasdienos darbą. Svarbu ir visa kita: šeima, draugai, bendradarbiai – tam taip pat reikia palikti laiko. Taip pat koncertai filharmonijoje, teatras – kai galime, bandome visada nueiti.
Daugeliui žmonių įdomu, kaip gydytojas rūpinasi savo sveikata.
Visa kas genialu – paprasta. Taigi svarbiausia – fizinis aktyvumas, sveika mityba. Aš manau, kad gydytojas, kuris tai rekomenduoja, turi tuo tikėti pats, pats to laikytis ar bent būti išbandęs. Kai dirbau konsultacinį darbą, buvau išbandžius įvairias dietas. Esu aktyvi fizinio aktyvumo propaguotoja. Visi žinome, kad kol žmogus juda – tol gyvena, kaip ir viso jo organizmo veikla – juk kraujas negali sustoti tekėjęs, ląstelėse vykstanti medžiagų apykaita užtikrina energijos gamybą ir t.t. Dabar gi dažnai atrodo, kad žmogus be mašinos negali gyventi, o reikėtų pabandyti bet jau dieną be jos apsieiti. Dauguma lėtinių ligų yra susiję su tuo, kad žmogus juda vis mažiau. Tačiau lakstymas darbo koridoriais nepadės. Su švedais esame atlikę tyrimą, kuris parodė, kad skiriasi judėjimas darbo vietoje ir judėjimas, kuriam žmogus nusiteikia, t.y. laisvu laiku. Nebūtina visiems eiti į sporto klubus – yra parkų, miškelių, ir tam reikia skirti laiko. Pati bandau to laikytis. Aišku, reikia valios, o žmogui visada – kaip paprasčiau ir lengviau.
Kokie Jūsų artimiausi planai?
Bandau išlikti ten, kur yra įdomu, t.y. dirbdama mokslo darbą. Šiuo metu kartu su kardiologais, genetikais, biotechnologais, matematikais gilinamės į aterosklerozės patogenezę – vykdome sudėtingą bei įdomų projektą. Yra ir kitų įsipareigojimų: esu Europos mokslo patariamosios tarybos narė, todėl tenka važiuoti į Briuselį, taip pat dalyvauti savo specialybės renginiuose. Esu Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos pirmininkė – tenka organizuoti konferencijas, kongresus. Be abejo, kaip Medicinos fakulteto dekanei, svarbus rūpestis fakulteto gerove: ir studentų, ir darbuotojų, jų darbo bei mokymosi sąlygomis. Tam būtina, kad visi kuo aktyviau įsijungtų į įvairius tarptautinius mokslo projektus, nes ten galima „paimti“ pinigus infrastruktūrai kurti ir jai tobulinti. Kito kelio nėra.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę