Dažniausios vaistų vartojimo klaidos

Į SŽ klausimus atsakė Kauno medicinos universiteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros lektorius medicinos mokslų daktaras Vaidas Skyrius.
 

[klausimas]Kiek Lietuvoje per metus asmuo vidutiniškai suvartoja vaistų? Ką šis kiekis reiškia, palyginti su kitomis šalimis? [/klausimas]
Įvairiuose šaltiniuose nurodomi skirtingi skaičiai, vis dėlto galima teigti, kad 2005 metais Lietuvoje vaistų nupirkta maždaug už 1,2 milijardo litų. Taigi vienas Lietuvos gyventojas pernai įsigijo vaistų vidutiniškai už 350 Lt. Receptinių vaistų parduodama apie 2,5 kartų daugiau nei nereceptinių, o bendras vaistų suvartojimas pastaraisiais metais Lietuvoje didėja apie 15–20 proc. Lietuvos mažmeninė vaistų rinka yra didesnė nei Latvijos, Estijos, Baltarusijos, bet gerokai atsilieka nuo didžiųjų kaimynių – Lenkijos ir Rusijos. Reikia pripažinti, kad gerokai atsiliekame ir nuo turtingų Europos šalių. Pavyzdžiui, 2004 metais bendra Suomijos vaistinių apyvarta siekė beveik 7 milijardus litų, o Norvegijos – 7,6 milijardo.
[klausimas]Kokias paslaugas, pirkdami vaistų, dar turėtume gauti vaistinėje? Jeigu vaistininkas tik parduoda vaistų ir nieko nepataria, ko apie vaistą bei jo vartojimą turėtume jo klausti? [/klausimas]
Vaistininkas turi ne tik parduoti vaistą, bet ir suteikti farmacinę paslaugą. Kaip teigiama Lietuvos respublikos Farmacijos įstatyme, farmacinė paslauga – tai vaistininko praktika vaistinėje, t.y. gydytojo išrašytų receptų kontrolė bei vertinimas, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimas, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimas gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimas. Taigi, parduodamas vaistą, vaistininkas turi informuoti pacientą apie vaisto vartojimo ypatumus. Deja, šiandien teisės aktai nereglamentuoja, kokią informaciją konsultacijos metu vaistininkas turi pateikti pacientui. Todėl daug kas priklauso ne tik nuo vaistus parduodančio specialisto kvalifikacijos, bet ir nuo paciento siekio tą informaciją gauti.
Įsigydamas vaistą, pacientas turėtų pasidomėti:
• Kam vaistas skirtas
• Kokia vaisto sudėtis
• Kaip vaistas veikia
• Kada reikia vaisto vartoti
• Kaip vartoti
• Koks galimas šalutinis poveikis
• Ar yra specialių įspėjimų dėl vaisto vartojimo
• Ką reikia žinoti kartu vartojant kitų vaistų
• Kokios vaisto laikymo sąlygos
Kuo daugiau informacijos apie vaistą pavyks sužinoti, tuo mažesnė problemų, susijusių su jo vartojimu, tikimybė. Jei pacientui yra tam tikrų sveikatos sutrikimų, apie tai būtina pasakyti vaistininkui, prieš įsigyjant vaistų. Jei vaistas perkamas nėščiai ar kūdikį maitinančiai moteriai, taip pat jeigu jo vartosiančio paciento sutrikusi inkstų ar kepenų veikla, jeigu pacientas kam nors alergiškas, ypač vaisto sudedamosioms dalims, apie tai taip pat būtina pasakyti vaistininkui.


[klausimas]Ar būtina skaityti vaisto informacinį lapelį? Ką daryti, jei jis nesuprantama užsienio kalba arba jo visai nėra? [/klausimas]
Informaciniame arba pakuotės lapelyje pateikiama informacija yra skirta pacientui. Specialistai savo darbe naudojasi kur kas platesniu vaisto aprašu – preparato charakteristikų santrauka. Pakuotės lapelyje pacientas gali perskaityti, kokios vaisto vartojimo indikacijos, kaip jį reikia vartoti, kas gali vartoti, kokios šalutinės reakcijos gali pasireikšti, ar vaistas tinka nėščioms moterims ir žindyvėms, kokios vaisto laikymo sąlygos ir t.t. Ši informacija yra labai svarbi, jei norime pasiekti geriausių rezultatų ir greičiau pasveikti. Pakuotės lapelį ypač svarbu perskaityti prieš vartojant receptinių vaistų.
Visų Lietuvoje registruotų vaistų pakuotėje turi būti ir specialistų parengtas lapelis lietuvių kalba. Pacientams rekomenduočiau patikrinti, ar toks lapelis yra, o, jei jo nėra, – paprašyti, kad vaistininkas duotų. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie pakuotės lapeliai būna parengti keliomis kalbomis, todėl reiktų atidžiai patikrinti, ar tikrai nėra lietuvių kalba pateikiamos informacijos. Pasitaiko, kad kai kurie pakuotės lapeliai sunkiai įskaitomi dėl per mažo raidžių dydžio. Dėl to pacientams, kurių regėjimas sutrikęs rekomenduoju pasinaudoti savo teise į kokybišką vaistininko konsultaciją ir, įsigyjant vaisto, išsiaiškinti svarbius vaisto vartojimo ypatumus.
[klausimas]Kokios dažniausios vaistų vartojimo klaidos? [/klausimas]
Specialistai nurodo septynias dažniausias su vaistų vartojimu susijusias problemas:
• Pacientui reikia parinkti ir papildomą ar naują vaistą.
• Pacientas gydosi vaistais, kurie, pakitus jo
sveikatos būklei, po to, kai vaistų buvo išrašyta, tapo nereikalingi.
• Pacientas vartoja ne tų vaistų.
• Pacientas vartoja vaistų per mažomis dozėmis.
• Pacientui pasireiškė šalutinė vaisto vartojamo reakcija.
• Pacientas vartoja per didelę vaisto dozę.
• Dėl netinkamo vaisto vartojimo pacientą ištiko nepageidautina medicininė būsena.
Bendraudamas su pacientu, vaistininkas turi įvertinti paciento sveikatos būklę ir identifikuoti vaistų vartojimo problemą. Tai atlikus, problemą reikia išspręsti. Jei reikia, pacientą būtina siųsti konsultuotis pas gydytoją. Tačiau dažnai pacientai atsisako tai daryti. Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2005 metais gydytojo konsultacijos atsisakė 284 tūkst. pacientų (atsisakymo motyvai – laiko stoka, tikėjimasis, kad negalavimas praeis savaime; eilės sveikatos priežiūros įstaigose). Tai reiškia, kad pacientai, kurie negavo tinkamos konsultacijos apie vaistų vartojimo ypatumus iš gydytojo, galėjo be reikalo suvartoti vaistų beveik už 100 mln. litų. Tačiau juk visiems šiems pacientams potencialiai galėjo kilti problemų, susijusių su vaistų vartojimu. Gydytojo ir vaistininko konsultacijos padėtų išvengti daugelio jų. Pacientams patariu būti žingeidiems ir patiems užduoti daugiau klausimų specialistams.
[klausimas]Kokios maisto papildų, vitaminų vartojimo klaidos?[/klausimas]
Vitaminų preparatai yra skirti ligų ir sveikatos būklių, išsivysčiusių dėl vitaminų disbalanso arba jų trūkumo organizme, profilaktikai ir joms gydyti. Maisto papildai yra skirti mitybai papildyti.
Prieš vartojant maisto papildą rekomenduočiau atidžiai perskaityti ant pakuotės pateiktą informaciją apie papildo sudėtį. Į kai kurių maisto papildų sudėtį įeinančių medžiagų, pavyzdžiui, vitaminų, kiekis kartais gali viršyti rekomenduojamą paros normą net keliais šimtais procentų. Gydytojas ar vaistininkas gali kompetentingai patarti, ar pacientui reikia vitaminų preparatų bei maisto papildų, kokie tinkamiausi. Labai dažnai pacientai vartoja vitaminų preparatų, kai poreikio tam visiškai nėra. Neracionalų vitaminų vartojimą labai dažnai lemia ir reklama. Todėl, rūpindamiesi savo sveikata, neskubėkite savarankiškai rinktis ir vartoti vaistinių preparatų, pasitarkite su specialistais ir sužinokite pagrįstą nuomonę, ar jums tikslinga vartoti, pavyzdžiui, maisto papildų ar vitaminų, ir kaip.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

gene
2007-01-30 00:29
patys turetume skaityti vaistu anotacijas dar vaistineje,jeigu kas neaisku ir nesigedyti paparasyti placiau informuoti mus.taip pat neskubeti pirkti brangiu vaistu ,kuriuos farmacininkai stengiasi isiulyti.daznai yra taip pat veikianciu pigesniu vaistu.ir ne kiek ne blogesniu.
mila
2007-01-18 12:01
naudinga info:)
foxiukas
2007-01-17 17:53
geras strpsn geri patarima bet realiame gyvenime taip nera, niekas cia tau apie vaistus ir ju vartojimo buda nieko nepaaiskina,. nebent past pasiskaitai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai