Tai priklauso ir nuo įgimtų savybių, paveldėjimo, persirgtų ligų, taip pat – gyvenimo sąlygų bei gyvenimo būdo. Daug lemia ir žmogaus valia bei pastangos. Iš dalies senėjimo procesą kontroliuoti galima. Vienas tokių būdų – fizinis aktyvumas arba fiziniai pratimai.
Jeigu keturiasdešimtmečiai ir vyresni žmonės atlieka fizinius pratimus arba mėgsta fiziškai aktyvų gyvenimo būdą, jų senėjimo procesas yra lėtesnis. Fiziniai pratimai gerina judesių koordinaciją (mažesnė griuvimų ir kaulų lūžių rizika, o tai labai aktualu vyresniems žmonėms), neleidžia pradėti nykti raumenų masei (penktąjį gyvenimo dešimtmetį raumenų masė natūraliai ima mažėti). Fiziškai pasirengę žmonės yra ištvermingesni, ne taip greit pavargsta, o aktyviai užsiimantys kūno kultūra atrodo gerokai jaunesni už nesimankštinančius bendraamžius. Jų laikysena – ori, kaip jaunų žmonių, eisena – lengva. Taisyklinga, grakšti laikysena rodo, kad žmogus yra sveikas. Tokio žmogaus plaučiai, širdis, kepenys, virškinamoji sistema gali funkcionuoti normaliai. Fizinio krūvio metu padidėja kraujo spaudimas bei jo tekėjimo greitis kraujagyslėmis. Todėl visi organai, taip pat ir širdis, daug geriau aprūpinami krauju. Suintensyvėja medžiagų apykaita. Tinkamas fizinis krūvis daro labai didelę įtaką gerai savijautai, geram miegui, gerėja darbingumas bei imunitetas, išsaugoma atmintis.
Mankšta mankštai nelygu. Tai priklauso ne tik nuo fizinės veiklos rūšies, bet ir nuo žmogaus būklės, sportinio „stažo“. Jeigu pradedama sportuoti sulaukus 40 metų ar daugiau, krūvį būtina didinti pamažu. Kad treniruotė būtų veiksminga, organizmas turi gauti didesnį fizinį krūvį nei tas, prie kurio yra įpratęs. Pradžioje patariama atlikti fizinius pratimus kas antrą dieną (kad organizmas spėtų atgauti jėgas), po 20–30 min., pamažu krūvį didinant. Pulsas krūvio metu turėtų būti treniruojantis. Kaip jį paskaičiuoti? Iš 220 atimkite amžių (metais) ir tai bus maksimalus pulso dažnis, leistinas jums. Pavyzdžiui, jeigu jums 40 metų, 220 – 40 =180. Pulsas 180 k./min. jums yra maksimalus.
180×0,5=90; tai – pulso riba, kai fizinis krūvis veikia organus ir sistemas; dirbant mažesniu intensyvumu, t.y. kai krūvis nepakankamas, treniruotės efekto nėra.
180×0,85=153; tai – viršutinė pulso riba. Jeigu po krūvio širdis plaka dažniau, vadinasi, krūvis buvo per didelis. Treniruotės metu pulso dažnis gali būti 90–153 k../min. Labai svarbi ir pulso dažnio grįžimo į pradinį trukmė. Paprašykite, kad jį įvertintų šeimos gydytojas ar kūno kultūros specialistas.
Kai organizmas įpras prie naujo režimo, treniruotis galima ir kasdien. Tačiau visuomet svarbu kritiškai įvertinti savo savijautą. Galioja taisyklė: geriau po mažiau, bet dažniau, t.y. veiksmingesnė pusvalandžio mankšta kasdien nei 2–3 val. nepertraukiamo aktyvaus judėjimo savaitgalį.
Pradėti mankštintis niekada ne vėlu, tik geriau neatidėlioti pirmadieniui ar kitai savaitei.
Patartina dėl sveikatos būklės ir tinkamiausio judėjimo aktyvumo būdo (spartaus ėjimo, bėgimo ristele, važiavimo dviračiu, plaukimo, gydomosios mankštos, darbo treniruoklių salėje, aerobikos ir t.t.) pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar treneriu. Jis įvertins:
Pulso pakitimus fizinio krūvio metu.
Kraujo spaudimo pokyčius.
Širdies treniruotumą.
Kūno masę, konstitucijos tipą, riebalų ir raumenų santykį, KMI – kūno masės indeksą (norma – 18–25).
Raumenų jėgą.
Sąnarių lankstumą.
Kūno kultūra nerekomenduojama,
žmonėms, kurių bendra sveikatos būklė labai sunki, pvz., onkologiniams ligoniams po gydymo procedūrų,
– ūminiu ligos laikotarpiu, kai yra uždegimas, temperatūra ar kiti negalavimai,
– kai yra kraujavimo ar tromboembolijų pavojus,
– kai pulsas ramybės būsenos yra per 100 k./min. ar mažiau nei 50 k./min.,
– sutrikęs širdies ritmas,
– kai yra didelis kraujospūdis („viršutinis“ – daugiau nei 220 mmHg, „apatinis“ – daugiau nei 120 mmHg, arba labai žemas (90/50 mmHg).
Tačiau kiekvienu atveju galima rekomenduoti fizinio aktyvumo būdą, kuris atitiktų asmens galimybes. Pavyzdžiui, žmogus negali greitai eiti, tačiau gali atlikti gydomosios mankštos pratimus patalpoje ar kvėpavimo pratimus savo namuose, balkone. Jeigu turite bent mažiausių abejonių, pasitarkite su gydytoju.
Patarčiau pradėti nuo ėjimo. Jis gali būti įvairaus intensyvumo.
Reikės patogios sportinės avalynė – kad išvengtume pėdos, čiurnos, kelių, klubų ir juosmens skausmų. Eiti reikia sparčiai, bet taip, kad nepatirtumėte didelio nuovargio. Iš pradžių kilometrui įveikti gal reikės 18–20 min., bet vėliau, kiek pasitreniravus, – 10–12 min. Šaunu, jei rasite bendraminčių. Patartina eiti ne lygiu keliu, o vietove su įkalnėmis ir nuokalnėmis, geriau – ne asfaltu, o minkšta veja ar miško keliuku. Nugarą laikykite tiesiai, nesikūprinkite. Rankas atpalaidokite, lengvai sulenkite per alkūnes – sinchronizuoti judesiai padeda eiti. Pėdą statykite nuo kulno, pilna pėda.
Po kurio laiko ėjimą galima derinti su lėto bėgimo atkarpomis, ir pasitreniravę galėsite bėgti be sustojimo 20 min. Tai – nebloga treniruotė širdies ir kraujagyslių, raumenų bei kvėpavimo sistemoms, sąnariams.
Tačiau ne greitis, o laikas, praleistas bėgimo takelyje, padeda rinkti „sveikatos balus“!
Puikus išradimas – žingsniamatis. Į elektroninį žingsniamatį įvedę savo žingsnio ilgio, kūno masės ir kt. duomenis, galėsite patikimai kontroliuoti krūvį – žingsniamatis suskaičiuos ir visus per dieną jūsų padarytus žingsnius bei atstumą, ir net sudegintas kilokalorijas bei riebalų kiekį.
Taip, tačiau kiekvienas atvejis individualus. Kūno kultūros specialistas arba šeimos gydytojas patars, kokia mankšta tinkamiausia konkrečiu atveju.
Reikia pasirinkti tokią sporto šaką, kuri būtų ne tik naudinga, bei ir maloni. Jeigu nesveiki sąnariai, rekomenduojamas plaukimas. Mankšta vandenyje ypač tinka nutukusiems žmonėms.
Plaukiant lavinami beveik visi kūno raumenys. Plaukimas ant nugaros mažina krūvį stuburo tarpslanksteliniams diskams ir atsargiai ištempia kaklo, pečių ir rankų raumenis. Vandenyje sudaromos palankios sąlygos judėjimo funkcijoms po traumų atnaujinti. Reguliarios pratybos vandenyje ramina ir atpalaiduoja nervų sistemą. Energijos sąnaudos plaukiant yra 5–10 kartų didesnės nei bėgant tuo pačiu greičiu.
Plaukimo pratybos negalimos:
sergant ūminėmis vidaus organų ligomis ar lėtinių ligų paūmėjimų metu,
sergant epilepsija, psichikos ligomis,
kai nelaikoma šlapimo ar išmatų,
jei yra atvirų žaizdų, trofinių opų, grybelinių ligų.
Jautriems chlorui ir kitoms dezinfekavimo medžiagoms žmonėms lankyti baseino taip pat nerekomenduojama.
Tačiau sveika ne tik vaikščioti, bėgioti ar plaukioti. Ir garbaus amžiaus moteris ar vyriškis gali drąsiai ateiti į treniruoklių salę, vyresnio amžiaus žmonių jogos grupę ar net pradėti žaisti tenisą. Tik reikėtų pasitarti su instruktoriumi dėl individualaus treniruočių plano, skirti dėmesio sveikatos būklės kontrolei, įsigyti patogią avalynę, galbūt ir įtvarą juosmeniui ar probleminiam sąnariui. Būtina pasiruošti treniruotei – „sušildyti“ raumenis, atlikti tempimo pratimus. Geriausiai tai paaiškins ir pamokys patyręs treneris. Taip pat svarbu gerai pailsėti po treniruotės, tinkamai maitintis.
Žmonėms, kuriems skauda nugarą, nerekomenduojamas tinklinis, rankinis, futbolas ar krepšinis, nes sportuojant stuburui tenka didelis krūvis, jis gali būti žalojamas. Tačiau tinka bėgimas ristele (būtina saugi avalynė), važiavimas dviračiu ar darbas treniruoklių salėje. Tikslingai parinkti pratimai palaikys nugaros ir pilvo raumenų tonusą, pristabdys senėjimo procesus, apsaugos nuo negalavimų ir skausmų. Be to, sportavimas suteikia žvalumo ir geros nuotaikos, „degina“ neigiamas emocijas, padeda susirasti naujų pažįstamų.
Nereikia pamiršti, kad prakaituojant netenkama daug medžiagų bei vandens. Todėl rekomenduojama gerti treniruotės metu ir po jos. Per dieną būtina sunaudoti ne mažiau nei 2 l skysčių.
Sąnarių ar raumenų skausmas treniruotės metu ar po jos gali būti dėl pieno rūgšties susikaupimo raumenyse. Šilta vonia, sauna ar masažas padės įveikti šį laikiną nemalonumą.
Kas rytą – mankšta apie 10 min.
Kas antrą dieną ar pavakary – atlikti raumenų stiprinimo, ištvermės ugdymo pratimus sporto salėje ar lauke arba dažnai iš darbo grįžkite pėsčiomis, sparčiu žingsniu. Išeikite pasivaikščioti vakarais. Jei neturite, įsigykite šunį, kurį būtina pavedžioti. Po kelių mėnesių ar dar greičiau pasijusite energingesni, džiaugsmingesni ir sveikesni.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę