Apie gražius ir sveikus plaukus svajoja ne tik moterys, bet ir vyrai. Spindintys, lankstūs, išpuoselėti plaukai gali būti svarbi įvaizdžio dalis. Be to, plaukų būklė neretai parodo tai, ar žmogui nieko netrūksta – jei organizmas kažko stokoja, vargu ar pavyks turėti gražius plaukus. Plaukais reikia rūpintis ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Pateiksime šiek tiek patarimų, kaip puoselėti ir prižiūrėti plaukus šaltuoju metų sezonu, kai jie patys pažeidžiamiausi ir susiduria su itin daug neigiamų padarinių – staigiais temperatūrų pasikeitimais, minusine temperatūra, sausu ir karštu patalų oru. Tiesiog reikėtų stengtis nepažeisti jų papildomai.
1 taisyklė – svarbiausia naudoti ne drėkinančias, o maitinančias plaukų priežiūros priemones. Maitinančiose plaukų priemonėse daugiau įvairių puoselėjančių aliejų, plaukus apsaugančių medžiagų, o štai drėkinančioms priemonėms būdingesnis didesnis kiekis vandens ir drėkinantis, o ne apsauginis poveikis. Trinkti galvą žiemą vertėtų tiesiog rečiau – jei tik tai įmanoma.
2 taisyklė – trinkdami plaukus nenaudokite pernelyg karšto vandens, nes jis labai kenkia plaukų struktūrai. Plaukai tampa pažeidžiamesni, lengviau lūžinėja, praranda blizgesį ir paslankumą. Geriausiai tinka šiltas ir drungnas vanduo. Jei po galvos trinkimo plaukus perliesite vėsesniu ar net šaltu vandeniu, tuomet labai tikėtina, kad jie labiau spindės.
3 taisyklė – neikite į lauką šlapiais ar drėgnais plaukais. Tai itin kenkia plaukų struktūrai – jie tampa pažeidžiamesni. Be to, taip rizikuojate ir savo sveikata. Patariama rečiau naudoti plaukų džiovintuvą ir leisti plaukams išdžiūti natūraliai (karštis taip pat daro neigiamą poveikį plaukams), tačiau šiuo atveju džiovintuvas yra net geresnė išeitis nei išėjimas į lauką drėgnais plaukais. Jei ryte plaukų džiovinimui laiko pritrūksta, tuomet geriausia plaukus trinkti dar iš vakaro ir taip išvengti išėjimo į lauką drėgnais plaukais, kai termometro stulpelis nukritęs žemiau nulio.
4 taisyklė – plaukais rūpinkitės ir iš vidaus. Valgykite maistą, kuriame yra nesočiųjų riebalų rūgščių, A, E, D ir kitų vitaminų bei kalcio, cinko, geležies ir kitų mineralinių medžiagų. Plaukams būtini ir baltymai. Tad Jūsų mityboje neturi trūkti nei liesos mėsos, nei riebios žuvies, nei tamsių daržovių ar vaisių, nei kiaušinių ar sveikų pieno produktų. Jei Jūsų mityba nėra pakankama ir atsisakote kai kurių produktų, tuomet būtinai pasvarstykite apie maisto papildų, skirtų plaukams, vartojimą. Geriausia, kai jie pagaminti iš natūralių šaltinių – taip veikliosios medžiagos lengviau įsisavinamos.
5 taisyklė – jei lauke šąla, plaukams būtina apsauga. Kepurės ir šalikai gali būti ne tik praktiški, bet ir labai stilingi – pasipuoškite jais ir apsaugokite savo plaukus nuo neigiamos temperatūros bei darganos. Rinkitės patogius ir iš odai mielesnių audinių pagamintus aksesuarus – tokius, kurie pernelyg nespaudžia galvos, tačiau suteikia pakankamą apsaugą nuo šalčio ir jaukumą. Nepamirškite, kad daug šilumos prarandate būtent per galvą, tad nešiodami kepures rūpinatės ir savo gera savijauta.
6 taisyklė – dažniau palepinkite plaukus kaukėmis ir kitomis maitinančiomis priemonėmis. Plaukų kaukes rekomenduojama naudoti kelis kartus per savaitę, palaikant jas ant plaukų bent 15-20 minučių. Plaukų balzamus pakanka palaikyti vos kelias minutes arba tiek, kiek nurodyta ant pakuotės. Aliejines plaukų kaukes ant galvos galima laikyti ir visą naktį, tereikia užsidėti ant galvos kepuraitę ar maišelį.
7 taisyklė – venkite formuojančių priemonių ir purškiamų balzamų, nes juose daug vandens ir kitų medžiagų, kurios gali „savaip sureaguoti“ su šalčiu. Šias priemones dažniau galite naudoti vasarą, o žiema – puikus metas pailsėti nuo plaukų formavimo. Jei plaukus formuoti būtina, naudokite priemones, kurios apsaugo nuo žalingo karščio poveikio, o džiovintuvo srovė neturėtų būti pernelyg karšta. Geriau džiovintuvą laikyti šiek tiek toliau nuo plaukų. Kaip ir minėjome prieš tai, žiemą plaukus būtina išdžiovinti kuo stropiau. Vasarą jiems galima leisti išdžiūti ir natūraliai (jei tik yra tam laiko).
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę