Mūsų oda – organizmo sveikatos atspindys. Jeigu ji papilkėjusi, išsausėjusi, šerpetojanti, patinusi ar išberta – kažkas negerai. Vertėtų nepamiršti, kad keičiantis sezonams, keičiasi ir odos priežiūra. Vasarą pagrindinį dėmesį reikia skirti apsaugai nuo saulės ir odos drėkinimui, gaivinimui, o štai rudenį, žiemą, jau kitaip - odą reikėtų patausoti, pasaugoti, pamaitinti. Daug išbandymų atlaikančiai odai ne taip jau paprasta prisitaikyti prie šilto ir sauso patalpų bei šalto ir žvarbaus išorės oro, o ypač prie greito tokių aplinkų pasikeitimo.
Jei išėjus į lauką arba grįžus iš lauko į šiltą patalpą odą pradeda niežėti ir ją pradeda berti, labai tikėtina, kad oda yra jautresnė aplinkos pokyčiams (galima odos alergija) ir jai būtina ypatinga, atidesnė, skrupulingesnė priežiūra. Kiti simptomai, kad oda „lepesnė“ gali būti tokie – odos paburkimas/patinimas, skausmingumas, greitai atsirandančios žaizdelės ar nušalimai. Jei odos būklė kelia susirūpinimą, reikėtų kreiptis į specialistą. Šiame straipsnyje pateiksime patarimų, padedančių geriau pasirūpinti oda būtent šaltuoju metų laiku.
Pirmoji taisyklė – saugokite odą nuo šalčio, dėvėdami kepures, pirštines, šalikus. Atminkite, kad taip ne tik apsaugosite odą nuo papildomo streso, kurį sukelia šaltas ir žvarbus oras – tinkamos aprangos pasirinkimas pagal sezoną padeda išvengti ir ligų. Šiomis dienomis galima rasti labai stilingų, šiltų ir patogių aksesuarų – leiskite atsiskleisti savo fantazijai ir būkite ne tik madingi, bet ir apsaugoti nuo žvarbaus oro poveikio. Galbūt turite močiutės megztą šaliką ar mamos dovanotą kepurę? Pirmyn į originalaus stiliaus paieškas – šalti ir drebėti lauke jau seniai nebemadinga!
Antroji taisyklė – būtina išsaugoti odos drėgmę, tačiau tai daroma pasitelkiant ne kremus, sukomponuotus vandens pagrindu, bet, atvirkščiai, riebesnius ir maitinančius kremus. Kremą būtina naudoti bent pusvalandį prieš išeinant į lauką ir jis turi būti riebios konsistencijos. Geriausia, kai kremas savo sudėtyje vandens praktiškai neturi, tad gelio pavidalo kremai turėtų būti pakeičiami minkšto, aksominio, švelnaus pavidalo kremais. Tokie kremai, tinkami šaltesniam sezonui, sudaro ant odos apsauginę plėvelę ir neleidžia odai nei išsausėti, nei nušalti. Jei oda pasižymi ypatingu jautrumu, geriausia rinktis specialius nuo šalčio saugančius kremus. Nakčiai verta rinktis stipriai maitinančius kremus, kaukes, serumus. Tad žiemai skirta kosmetika turėtų būti papildyta puoselėjančiais augaliniais aliejais, pantenoliu (dekspantenoliu), riebaluose tirpiais vitaminais, glicerinu, odos uždegimines reakcijas malšinančiais augaliniais ekstraktais ir panašiai.
Trečioji taisyklė - odos valymas taip pat turi būti švelnus – reikėtų naudoti ne vandeninius valiklius, o kremo ar losjono pavidalo maitinamuosius losjonus - valiklius, kurie ne tik valo, bet ir papildomai drėkina bei puoselėja odą. Putų ir gelių pavidalo prausikliai turėtų būti keičiami į aliejinio ar kreminio pavidalo prausiklius. Beje, negalima naudoti ir per karšto vandens – geriausiai tinka vėsus ar tik šiek tiek drungnas vanduo. Karštas vanduo labai sausina ir papildomai dirgina odą.
Ketvirtoji taisyklė – atidžiai skaitykite odos priežiūros produktų sudėtis, konsultuokitės su specialistais, ypač tuomet, jei oda linkusi į paraudimą, aknę, šerpetojimą, dilgėlinę. Atminkite, kad eksperimentavimas su daugybe kosmetinių priemonių gali padaryti nemažai žalos ir sukelti įvairias alergines reakcijas, kurių gydymas jau kur kas sudėtingesnis. Rinkitės tik kokybiškas kosmetikos priemones ir džiaukitės nuo šalčio apsaugota bei gerai pamaitinta oda. Geriau vienas kokybiškas kremas nei penkios nekokybiškos prekės – laikydamiesi šios taisyklės ne tik geriau pasirūpinsite savo oda, bet ir sutaupysite laiko ir pinigų, išvengdami papildomų rūpesčių, kylančių dėl nekokybiškos kosmetikos sukeltų alerginių reakcijų.
Penktoji taisyklė – rūpinkitės oda ir iš vidaus. Jai itin svarbios nesočiosios riebalų rūgštys, kurių gausite iš kokybiškų augalinių aliejų, riebių žuvų, žuvų taukų, riešutų, avokadų. Taip pat mėgaukitės ryškių spalvų daržovėmis ir vaisiais – juose daug antioksidantinių savybių turinčių polifenolinių junginių, apsaugančių odos ląsteles nuo žalingo aplinkos poveikio. Mėgaukitės morkomis, brokoliais, gervuogėmis, špinatais, raudonosiomis paprikomis, obuoliais, burokėliais ir viskuo, ką tik mėgstate – juk vaisiuose ir daržovėse gausu ir vitaminų, ir mineralų, ir skaidulinių medžiagų. Atminkite, kad kiekvienai odos ląstelei svarbi įvairi ir subalansuota mityba – vien odai skirtų vitaminų nepakaks, tad pirmiausiai pradėkite nuo sveikesnio ir daugiau energijos teikiančio maisto, o jei manote, kad tik maisto nepakanka, tuomet jau galite imtis ir kokybiškų maisto papildų vartojimo.
Parengė: farmacininkė Rūtelė Foktienė
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę