Judėdami vaikai atlieka daug potencialiai pavojingų veiksmų, o mums, suaugusiesiems, atrodo, kad jie tiesiog neįvertina rizikos. Tačiau iš tikrųjų mažųjų atžalų veiksmai – tai būtent didelio protinio darbo rezultatas. Juk vaikams pasaulis - didelė mįslė ir nuolatinis eksperimentas. Ikimokyklinukai dar nemoka abstrakčiai galvoti. Jie atlieka realius veiksmus, kuriais siekia gauti konkretų atsakymą į savo klausimą.
Tėvai sunerimę, jie šaukia, pavyzdžiui: "Ką, sūnau, galvojai, kai kriauklėje padegei sesers lėlę?". O berniukas tiesiog mąsto: "Kas atsitiks, jei padegsiu lėlei plaukus? Jie liepsnos ar nukris?" Mąsto toliau: "Kur geriau padegti lėlę, kad neužsidegtų dar kas nors?". Paprastai vaikui būtina atlikti veiksmus savo rankomis, pamatyti, kas atsitiks ir pajusti visas pasekmes.
Įdomiau, kur rizikinga
Suaugusieji linkę inicijuoti vaikų žaidimus, kurie nekelia pavojaus. Šiam tikslui įrengiamos specialios vaikų aikštelės su minkšta danga, kalneliai aukštais šonais, mokytojai draudžia lakstyti mokyklos koridoriais, o parduotuvėse pardavinėja cheminių ir elektros eksperimentų rinkinius, kurių rezultatas yra žinomas iš anksto. Dėl tėvų nerimo beveik visiškai išnyksta vietos, kuriose vaikai gali slėptis nuo suaugusių akylumo. Visa tai veda prie to, kad aplinka siūlo vaikams uždavinius su iš anksto nuspėjamu atsakymu.
Bet pasaulis įvairesnis nei įdomiausi žaidimų rinkiniai. Todėl vaikai patys prisigalvoja veiklos. Jų užduotys neturi akivaizdžių sprendimų, jos turi rizikos elementą , kurio suaugusieji bando išvengti. Kaip tai vyksta, aiškiai matyti vaikų žaidimo aikštelė. Jei vaikas pusantrų - trejų metukų, jam įdomu vaikščioti kalvelėmis, sėdėti ant sūpynių ir lipti aukštyn ir žemyn laiptais (tai nauja ir nežinoma), jei vaikai vyresni, jie lipa ant dekoratyvinių namelių stogo, kybo žemyn galva ant pertvarų, čiuožia žemyn galva tiesiai į balą. Vyresnėliai netgi vengia specialiai paruoštų aikštelių, taigi, braido po purvą, stumdosi ant sniego krūvos.
Rizikos nauda mažyliui
Žaidimų ir eksperimentų dėka vaikai įgauna svarbią sprendimų priėmimo patirtį, daugelio nežinomųjų analizę, situacijos reikalavimų ir savo įgūdžių atitikimą. Visa tai ateityje suteiks vaikui aukštą socialinių įgūdžių lygį, gerą supratimą apie savo kūno galimybes, gerą numatymo ir planavimo sugebėjimą, kurie pravers mokykloje ir suaugusiųjų gyvenime.
Ar tai paveldima?
Kai kurie mokslininkai mano, kad polinkis rizikai priklauso nuo biologinių priežasčių. Agresijos lygis, impulsyvumas, siekimas įveikti save, naujovių malonumas - visos šios savybės didele dalimi priklauso nuo genų. Pavyzdžiui, "avantiūrizmo genas" DRD4, kuris koduoja dopamino (laimės hormono) receptorius, ypač domina mokslininkus - tyrinėtojus. Išsiaiškinta, kad vienas iš šio geno variantų yra daug labiau paplitęs tarp klajoklių tautų narių nei sėslių tautų, ir jo buvimas derinasi su noru ieškoti naujų pojūčių. Be to, yra įrodymų, kad rizikos siekimą veikia fermento monoamino oksidazės lygis, reguliuojantis neuromediatorių kiekį smegenyse.
Apskritai, jei sutuoktinis laimėjo jūsų širdį, pakilęs į ketvirtą aukštą drenažo vamzdžiu - ne itin keista, kad jūsų vaikas kasdien grįžta namo su įbrėžimais ir mėlynėmis!
Rizika dėl kompanijos
Daugelis vaikų didvyriškai rizikuoja savo bendraamžių apsuptyje. Jiems rizikingi veiksmai niekada neateitų į galvą, jei liktų vieni. Rizika kompanijoje yra reikalinga ne dėl rizikos, bet dėl kompanijos. Tai yra būtina tobulėjimo dalis, vienintelis būdas išsikovoti autoritetą, išmokti nubrėžti ribą tarp savo ir tėvų norų, įvertinti savo gebėjimų ribas. Jei penkių metų vaikas, lipdamas su draugais per tvorą, įsidūrė vinimi - nekaltinkite savęs, kad atsiradę neigiami patyrimai sumažins tikimybę, kad po dešimt metų tų pačių draugų įtakoje pradės rūkyti ar išgėrinėti.
„Didvyrių“ pažeidžiamumas
Pirma, vaikai nesupranta, ką gali ir ko kiti negali. Jie neatsižvelgia į jaunesnio amžiaus ar kitokį fizinį nepajėgumą. Vaikas tiki, kad jam paprastas ir malonus veiksmas bus toks pat lengvas ir malonus kitam vaikui. Tai yra natūrali vaikystės mąstymo savybė. Atvirai kalbant, net suaugus, mes ne visada galime suprasti, kodėl mums nereikšmingas veiksmas kitiems yra sunkus.
Antra, vaikams socialinių santykių pasaulis yra dar sudėtingesnis nei fizinių objektų pasaulis. Dažnai vaikas nesuvokia, kad galima atsisakyti pasiūlymo, tokio atsisakymo pasekmės atrodo katastrofiškos. Pavyzdžiui, posakis "mes su tavimi nebežaisime" vaikui reiškia, kad niekas su juo niekada nebežais, o tai labai baisu.
Kaip elgtis tėvams?
1. Įsigykite medicininį pirmosios pagalbos rinkinį. Vaistinėlėje turėkite vaikams skirtų vaistų ir tepalų nuo skausmo, temperatūros, peršalimo, tvarsčių žaizdoms, dezinfekuojančių priemonių. Išsiaiškinkite, kaip teikti pirmąją pagalbą.
2. Pirma padėkite, tada paaiškinkite
Nenaudinga aiškinti vaikui klaidas, kol jis yra toks išsigandęs ar kenčia skausmą, - jis nesuvoks jūsų žodžių prasmės. Tik vėliau, kai jis nusiramins ir susidoros su savo jausmais - priešais jus bus nelaimingas eksperimentatorius, su kuriuo jūs galite saugiai pasikalbėti.
3. Aptarkite rizikingus atvejus
Prieš išreikšdami savo nuomonę, užduokite klausimus, kurie reikalaus aiškaus atsakymo. Sužinokite, kokia buvo vaiko idėja, ką jis padarė pirmiausia, ką vėliau. Įsitikinkite, ar jūs teisingai supratote. Išklausykite paaiškinimus, neprieštaraudami, tik tada dėstykite savo mintis. Pabandykite dalykiškai įrodyti savo nuomonę: pavyzdžiui, vietoj draudimo lipti ant garažo stogo, geriau abu pasidomėkite apie gravitaciją ir pabandykite kartu apskaičiuoti jėgą, kuria jis trenktųsi į žemę krisdamas. Neįprasti paaiškinimai vaikui geriau įsimenami ir pateikiami kaip argumentai vėlesnėms diskusijoms su draugais.
4. Jei reikia, kreipkitės į specialistą
Vaikui, kuris yra pernelyg rizikuojantis arba, atvirkščiai, yra per atsargus, gali prireikti specialios paramos. Pavyzdžiui, naudingi užsiėmimai su sensorinės integracijos specialistais.
Sėkmės ir kantrybės!
Parengė: L.Varanavičienė
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę