Verčiant paskutinius gegužės mėnesio kalendoriaus lapelius vis dažniau ir dažniau mintyse pasvajojame apie tai, ką veiksime vasarą... Ramus savaitgalio poilsis gamtoje, maudynės su vaikais ežeruose ar prie jūros, smagus pasivažinėjimas dviračiais gali virsti ne tokia jau ir malonia pramoga, jei tam nebūsite pasiruošę iš anksto...
Vaikų traumos: statistika ir faktai
Higienos instituto Traumų ir nelaimingų atsitikimų sistemos duomenimis, Lietuvoje 2015 m. jaunesnio amžiaus vaikai (0–4 metų) dažnai nudegdavo, nusiplikydavo (29,5/10 000 vaikų) bei apsinuodydavo (24,7/10 000 vaikų). Jaunesnio amžiaus vaikai apsinuodydavo vaistais, biologinėmis ir nemedicininės paskirties medžiagomis, o vyresnio – alkoholiu.
Dažniausia vaikų traumų priežastimi yra nurodoma įvairūs nukritimai (sudarė 43 proc. atvejų). Antrojoje vietoje – negyvų mechaninių jėgų poveikis (11,5 proc.), pavyzdžiui, atsitrenkimas į sportinį inventorių, sąlytis su aštriu stiklu ir pan., o trečioje – atsitiktinis apsinuodijimas kenksmingomis medžiagomis (7,9 proc.).
Ikimokyklinio amžiaus vaikai patiria daugiausia traumų?
Nieko nuostabaus, jog ikimokyklinio amžiaus vaikai patiria itin daug traumų: tokiame amžiuje mažieji yra labai aktyvūs, smalsūs, dažnai tėveliams tenka tramdyti jų energiją bei tą begalinį norą pažinti juos supantį pasaulį. Deja, tačiau ne visada tėveliams pavyksta laiku suspėti sutramdyti savo mažąjį išdykėlį, o jog to nepavyko suspėti padaryti byloja ne kas kitas, o nubrozdinos alkūnės, keliai ar kakta...
Labai dažna mažų vaikų trauma – sumušimas. Krisdami vaikai itin dažnai patiria sumušimą. Tokio tipo traumai yra būdinga minkštųjų audinių sužalojimas ir plyšus kraujagyslėms dėl kraujo išsiliejimo atsiradusios kraujosrūvos (mėlynės). Sumuštos vietos šaldymas yra itin veiksminga priemonė pirmosiomis valandomis po traumos, jei skausmas nepraeina po kelių valandų, reikia kreiptis į gydytojus.
Statistikos duomenimis, 2015 m. dažniausiai vaikai susižalodavo namie (41,6 proc.) ir mokykloje (8,7 proc.). Berniukai traumų patyrė 1,5 karto daugiau už mergaites
Galvos traumos – pačios pavojingiausios
Higienos instituto Traumų ir nelaimingų atsitikimų sistemos duomenimis, Lietuvoje 2015 m. dažniausiai vaikai ligoninėse buvo gydomi dėl galvos ir kūno sužalojimų (iš viso 70 proc. 0–17 m. vaikų traumų). Galvos traumos – tai vienos iš pavojingiausių traumų, kurias patiria vaikai. Jei vaikas susimušė galvą, suaugę žmonės turėtų išsiaiškinti, kaip tai atsitiko: į ką buvo atsitrenkta, iš kokio aukščio ir kaip krito. Patyrus galvos traumą vaiką reikia paguldyti ant šono, prie sumuštos vietos pridėti šaltą kompresą ir atidžiai stebėti, ar vaiko nepykina, ar jis nemieguistas, nevemia...Jei yra visi šie simptomai, tuomet nedelsiant būtina vežti į ligoninę – gali būti, jog vaikas patyrė smegenų sukrėtimą.
Rimtų traumų priežastimi gali tapti ir nesaugi žaidimų aplinka. Atšilus orui vis daugiau ir daugiau vaikų lekia į kiemus žaisti. Tėvai neturėtų paleisti savo vaiko vieno neįsitikinę, jog aplinka, kurioje vaikas žaidžia, yra saugi. Pavyzdžiui, žaidimų aikštelės ir jose esantys treniruokliai ar kiti įrengimai turėtų būti saugūs ir nekelti grėsmės vaiko sveikatai.
Važiavau, važiavau ir „zuikį pagavau“
Vasarą iš sandėliukų yra traukiamos įvairios vaikiškos važiavimo priemonės: dviračiai, paspirtukai, riedučiais ar riedlentėmis, tačiau labai dažnai vietoj to, kad tėveliai imtų ir supažindintų vaiką su teisingo važiavimo taisyklėmis, ima ir skuba jam padėti išriedėti net ir be tinkamų apsaugos priemonių. Važiuojant be jų kyla rizika rimtai susižeisti ir patirti traumas.
Tad ką gi daryti, kad vaikai vasaros metu, važiuojant dviračiu, nepatirtų traumų?
Prie vaiko važiuojamosios priemonės pritvirtinkite atšvaitus. Nepamirškite vaikui duoti apsaugines priemones – šalmą, apsaugą alkūnėms, keliams. Taip pat reikėtų įsitikinti, jog šios apsaugos priemonės neapsunkina vaiko važiavimo, netrukdo girdėti ir matyti. Vaikai iki 8 metų neturėtų važinėti be suaugusiųjų priežiūros. Venkite važinėti prasta kelio danga, pavyzdžiui, šlapiu keliu ar smėliu, žvyru. Ir visuomet nepamirškite pasirinkti tinkamą greitį, nes viršijant fizinio pasirengimo lygį gali atsirasti raumenų patempimas, sausgyslių patempimas, raiščių patempimas. Dėl šios priežasties kiekvieno žmogaus namų vaistinėlėje turėtų būti tepalas nuo skausmo, vaistai nuo raumenų, sausgyslių ir raiščių patempimo.
Tėveliai, leiskite vaikams džiaugtis geru oru ir vasara, tačiau nepamirškite, jog vaikų saugumas – jūsų, suaugusiųjų, pareiga.
L. Rimgailė
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę