Šiandieninis Druskininkų miestas yra laikomas moderniu tarptautiniu kurortu, teikiančiu aukštos kokybės sveikatingumo paslaugas bei siūlančiu sveiką gyvenseną skatinančias pramogas. Tiesa, tokį statusą šis miestas įgijo neatsitiktinai. Ilgametės sanatorinio gydymo tradicijos bei paslaptį savyje saugantys mineraliniai vandenys – per amžius prigiję šio kurorto sinonimai.
Gydomosios vandens galios – žinomos nuo seno
Prieš metus Druskininkai šventė 220-metų sukaktį, kai paskutinysis Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislavas Augustas Poniatovskis 1794 metų dekretu Druskininkus paskelbė gydomąja vietove.
„Tačiau apie gydomąsias šios vietovės vandenų savybes dar XVIII amžiaus pradžioje žinojo liaudies gydytojai, – teigia UAB „Druskininkų Rasa“ komercijos direktorius Šarūnas Bardauskas. – Sūručiai miesto vandenį naudojo gydymo tikslais: tuometiniai vietos gyventojai buvo pastebėję, kad panemunės šaltinių vanduo greičiau gydo žaizdotas kojas, be to šis vanduo gerina ir gyvulių savijautą.“
Valdovus labiau susidomėti sūriais Druskininkų šaltiniais paskatino istorinės aplinkybės. Po pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1772 metais valstybė prarado druskų kasyklas Lenkijoje. Respublikos valdovo pavedimu, buvo ištirti visi šalies teritorijoje esantys sūrieji vandenys.
Deja, ištyrus šaltinius, buvo nuspręsta, kad jie netinkami valgomajai druskai gaminti. „Kita vertus, paaiškėjo, kad šaltinių vandens cheminė sudėtis panaši į Europos mineralinių vandenų, naudojamų gydymui, - pastebi Š.Bardauskas. – Mineralinio vandens, oficialaus naudojimo gydymui, pradžia siejama su I.Fonbergeno darbu „Druskininkų mineralinio vandens aprašymas“, parašytu 1838 metais.
Čia nurodoma dviejų mineralinio vandens šaltinių, tinkamų gydyti, cheminė sudėtis, ypatybės ir ligos, kurias jie geriausiai gydo. Po keleto dešimtmečių, 1882 metais buvo įsteigta AB Druskininkų mineralinių vandenų draugija.“
Druskininkai vakar ir šiandien
Per keletą šimtmečių nuo Druskininkų miestelio įkūrimo pradžios kurortas tapo ne tik gydymo sūriaisiais šaltiniais, purvu, kumysu, bet ir pramogų vieta. Sovietmečiu įkurtos Purvo gydyklos šiandien tapo Druskininkų gydykla, Vandens gydykla – Vandens parku.
Pasak Š.Bardausko, šiuo metu Druskininkuose yra daugiau negu 10 naudojamų šaltinių. „Šie šaltiniai skirstomi į geriamuosius ir skirtus vonioms. Žemesnės mineralizacijos vandenys skirti gerti, o itin aukštos mineralizacijos vandenimis galima mėgautis tik maudantis voniose.
Šaltinių mineralizacija aukšta, dėl to organizmas per odą lengvai pasisavina mineralines medžiagas.“ – teigia UAB „Druskininkų Rasa“ atstovas.
Skirtingos rūšys – skirtingiems tikslams
„Mokslininkų teigimu, mineralinis vanduo, atsižvelgiant į mineralinių medžiagų kiekį, būna geriamasis, gydomasis-geriamasis ir gydomasis. Daugumos Druskininkų šaltinių mineralizacija yra daugiau kaip 2 000 mg/l, todėl juos galima priskirti prie gydomųjų-geriamųjų ir gydomųjų.“ – teigia Š.Bardauskas.
Geriamieji mineraliniai vandenys išsiskiria unikaliu skoniu. „Šių vandenų skonį lemia savita mineralų kompozicija, taigi, ragaujant skirtingų šaltinių mineralinius vandenis, galima lengvai atskirti savitus jų skonius“ – pastebi pašnekovas.
Paklaustas, kokie šaltiniai naudingiausi žmogaus organizmui, Š.Bardauskas atsako: „Vieno šaltinio išskirti tiesiog nėra galimybės, nes kiekvieno žmogaus poreikiai ir vandens nauda skiriasi.“
Parduodamo vandens rūšys ir ypatumai
„Kita vertus, be natūralaus mineralinio vandens, Lietuvoje vanduo skirstomas į šaltinio, stalo ir geriamąjį. Čia būtų galima kalbėti apie skirtumus ir naudą organizmui“ – teigia UAB „Druskininkų Rasa“ atstovas.
Pašnekovo teigimu, geriamasis vanduo, palyginti su kitais vandenimis, yra mažiausiai vertingas produktas: „Fasuotas geriamasis vanduo dažniausiai tiekiamas viešai, tačiau jis gali būti minkštinamas arba valomas fizikiniais ar cheminiais būdais. Taip pat gali būti apdorojamas dezinfekuojamomis priemonėmis.“
Š.Bardauskas atskleidžia, jog stalo vanduo dažniausiai yra gaminamas geriamąjį vandenį skiedžiant su natūraliu mineraliniu vandeniu arba jame tirpinant sausas mineralines medžiagas. „Šis vanduo gaminant gali būti aromatizuojamas kvapiosiomis medžiagomis. Nors į jo sudėtį įeina mineralinių medžiagų, stalo vanduo savo savybėmis neprilygsta natūraliam mineraliniam vandeniui.“ – pastebi pašnekovas.
Šaltinio vanduo, išgaunamas iš požeminių vandens telkinių arba gręžinių, į butelius išpilstomas gavybos vietoje. „Tai aukštos kokybės vanduo, jo išgavimui įrengtas gręžinys turi atitiki griežtus ES reikalavimus.
Nors šaltinio vanduo neprivalo būti oficialiai pripažintas, tačiau jo sudėtis turi atitikti geriamajam vandeniui keliamus saugos ir kokybės reikalavimus, - teigia Š.Bardauskas. - Esminis skirtumas, skiriantis šaltinio vandenį nuo mineralinio vandens – nekontroliuojama šaltinio vandens mineralų kompozicija.
Šiam vandeniui nėra taikomi labai griežti reikalavimai, t. y. jo mineralinių medžiagų sudėties pastovumas nėra kontroliuojamas. Tuo tarpu, mineralinio vandens kompozicija privalo išlikti stabili.“
Vandens išskirtinumas - stabilumas
„Tik stabilūs vandenys gali įgauti mineralinio vandens statusą. Stabilumas, šiuo atveju, reiškia, jog net ir po metų nusipirkus mineralinio vandens butelį, jame esantis mineralų kiekis yra toks, koks užrašytas etiketėje, – teigia UAB „Druskininkų Rasa“ atstovas. – Dėl šios priežasties mineralinio vandens išgavimo ir priežiūros procesas – išskirtinai sudėtingas.
Išgręžę gręžinį turime mažiausiai metus laiko atlikti pumpavimus, kol nusistovi pastovus komponentų kiekis. Vėliau turime užtikrinti, jog kas mėnesį išgaunamo mineralinio vandens kiekis būtų pastovus. Taigi, gamintojai yra atsakingi už gaminamo mineralinio vandens kokybę. Ji turi būti nepriekaištinga.“
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę