„Daug rašoma apie veido kremus, losjonus. Norėčiau daugiau sužinoti ir apie veido odos šveitiklius. Kaip yra atliekamas odos šveitimas? Kada odą šveisti galima, o kada – nepatartina?“ – klausia mūsų skaitytoja Genutė K. iš Mažeikių. Į skaitytojos klausimus atsako gydytoja dermatologė Jolanta Urbštienė.
Kodėl šveičiama oda?
Kasdien prižiūrint odą, atsižvelgiant į poreikį, ja reikia pasirūpinti ir papildomai atlikti odos giluminį valymą – šveitimą. Procedūros metu pašalinamos viršutiniame odos sluoksnyje esančios negyvosios ląstelės. Oda tampa gaivesnė, skaistesnė, geriau pasisavinamos kosmetinės priemonės. Odos šveitimas stimuliuoja limfinę sistemą ir drėkinimą, šalina veido odos toksinus, gerina kraujo apytaką. Manoma, kad odos šveitimas sumažina ir nedideles raukšleles, tačiau neturi įtakos raukšlėms, kurios formuojasi poodiniame sluoksnyje.
Kokiomis priemonėmis galima nušveisti odą?
Odą galima nušveisti mechaninėmis ir cheminėmis priemonėmis (preparatais su specialiomis rūgštimis). Mechaniniai šveitikliai – tai kremas ar gelis, kurio sudėtyje yra smulkesnių ar stambesnių granulių. Kuo grūdeliai mažesni ir smulkesni, tuo jų poveikis odai yra švelnesnis ir saugesnis.
Neatidžiai atliekant šveitimo procedūrą, gali būti traumuojami odos sluoksniai.
Kuriais atvejais tinka odos šveitimas?
Odos šveitimas naudingas riebiai ar spuoguotai odai, išsiplėtusioms užsikišusioms poroms, nes ši procedūra sumažina riebalų išsiskyrimą, kartu pagerina odos būklę. Jeigu jūsų oda jautri ir sausa, reikėtų rinktis švelnesnės sudėties šveitimo priemonę.
Kaip dažnai odą šveisti?
Paprastai negyvosios ląstelės ant odos susidaro per keletą dienų, todėl pakanka odą šveisti 1–2 kartus per savaitę, tai priklauso ir nuo jūsų amžiaus bei odos tipo. Atlikti giluminį valymą reikėtų ir tuomet, kai jaučiate, kad oda nėra švari (nepakankamai atsisluoksniuoja epidermis). Tada ši procedūra apsaugos ir nuo spuogų atsiradimo.
Jeigu oda yra normali ir norite jai suteikti skaistumo, pakanka odos šveitiklį naudoti kartą per mėnesį. Jeigu veido oda labai riebi, dirbate aplinkoje, kurioje yra daug dulkių, odą galima šveisti ir kiekvieną dieną.
Bendras patarimas būtų toks: geriau odą šveiskite dažniau, bet rinkitės švelnesnę nei grubesnę priemonę. Nepiktnaudžiaukite šveitimo procedūra, nes padidėja rizika sužeisti viršutinį odos sluoksnį.
Kada odos šveisti negalima?
Jeigu oda yra jautri, išplonėjusi, apie mechaninius valiklius negali būti nė kalbos. Negalima naudoti odos šveitiklių, kai yra išsiplėtusių kraujagyslių, pūlingų spuogų ar žaizdelių. Net švelniausios šveitimo priemonės nerekomenduojamos, kai yra uždegimas, dermatitas, raudonieji spuogai, rožinė ar kilo alerginė reakcija.
Kaip tinkamai naudoti šveitiklį?
Nedidelį kiekį šveitimo priemonės sukamaisiais judesiais tepkite ant kaktos, antakių plaukų link. Ant skruostų tepkite iš apačios į viršų, smilkinių link. Nuo smakro vidurio – taip pat smilkinių link. Palikite šveitimo kremą ant odos keletą minučių, po to nuprauskite veidą šiltu tekančiu vandeniu ir patepkite švelniu drėkinamuoju kremu. Odos šveitimą atlikite vakare prieš miegą, kad oda galėtų ilgiau pailsėti.
Kada patartina atlikti cheminį odos šveitimą?
Cheminį odos nusluoksniavimą patartina atlikti tik kosmetikos kabinetuose. Saugiausia pasitikėti patyrusiu profesionalu, kad odai nepadarytumėte žalos. Ši procedūra turi teigiamų ir neigiamų pusių. Visų pirma, sumažėjus odos apsaugai, galima greičiau sužaloti odą. Kita vertus, cheminis šveitimas geriau nei mechaninis išvalo apmirusias odos ląsteles.
Cheminių šveitiklių sudėtyje yra įvairių rūgščių (salicilo, alfa hidroksi ir pan.). Kuo šveitimo priemonėje didesnis procentas šių cheminių medžiagų, tuo stipresnis odos nusluoksniavimas.
Jeigu chemine švietimo priemone norite naudotis namuose, rinkitės tą, kurioje cheminių medžiagų būtų ne daugiau nei 10 proc.
Cheminis švietimas atliekamas tuomet, kai norima pašviesinti odą, palyginti randus, panaikinti pigmentines dėmes. Po odos šveitimo nevykite ten, kur daug saulės, nesilankykite soliariume. Odai po šios procedūros bent savaitę reikalingas poilsis.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
http://zinaukaip.lt/sveikata/namu-daktaras/kaip-pasidaryti-veido-kauke-nuo-spuogu/