){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nors ilgai lauktas pavasaris jau spėjo palepinti mus silpnais saulės spinduliais, tačiau šalti, vėjuoti, nepastovūs orai byloja, kad tikrosios šilumos dar teks palaukti. Nepaisant to, pavasaris – idealus metas pradėti grūdintis, stiprinti imuninę sistemą, didinti atsparumą užkrečiamosioms ligoms, paruošti organizmą temperatūrų pokyčiams. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai pataria, nuo ko pradėti ir kaip teisingai grūdintis.
Mokslininkų teigimu, užkrečiamosiomis ligomis dažniau serga išlepę, retai lauke būnantys asmenys. Taip nutinka dėl to, kad organizmo adaptaciniai mechanizmai aplinkos atžvilgiu yra netreniruojami.
Grūdinimo priemonės treniruoja adaptacines organizmo funkcijas, padidina atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Šalčio dirgikliai, veikdami odos termoreceptorius, pirmiausiai sukelia vazomotorinius refleksus ir humoralinius pakitimus, dėl kurių susitraukia odos kraujagyslės ir sumažėja šilumos atidavimas.
Šalčio dirgikliai taip pat sukelia stresinę organizmo reakciją, kurioje dalyvauja hipofizės–antinksčių sistema ir skydliaukė. Veikiant abiems šiems mechanizmams, intensyvėja medžiagų ir energijos apykaita, padidėja šilumos gamyba. Šalčio dirgikliai, sistemingai veikdami, treniruoja termoreguliacijos aparatą. Dėl to organizmo sistemos greičiau reaguoja į šaltį, sumažėja šilumos atidavimas ir padidėja jos gamyba.
Grūdintis turi būti malonu
Užsigrūdinusio asmens aktyvesnė medžiagų ir energijos apykaita, odos temperatūra kiek aukštesnė, todėl ir stipriame šaltyje jo šiluminė pusiausvyra nesutrinka, kūno temperatūra nekrenta ir jis neperšąla. Užsigrūdinęs asmuo yra atsparesnis užkrečiamosioms ligoms.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai atkreipia dėmesį, kad grūdinimas bus sėkmingas tik tada, jei bus laikomasi pagrindinių organizmo grūdinimo principų. Norint pradėti grūdintis, reikia psichologinio nusiteikimo, pasitikėjimo savimi, intereso rinktis grūdinimosi priemonę. Poveikis priklausys nuo pasirinktų grūdinimosi priemonių derinimo ir jų sistemingo taikymo. Būtina laikytis laipsniškumo principo, t. y. ilginti poveikio trukmę, sieti ją su malonumu.
Pagrindinės grūdinimosi priemonės: vandens procedūros, oro vonios, saulės vonios.
Grūdinimasis vandeniu
Grūdinimosi vandeniu būdų yra daug: apsitrynimai drėgnu rankšluosčiu, apsipylimai vėsiu vandeniu, dušas, maudymasis, vaikščiojimas basomis per balas, rasą, sniegą, vonios (pasineriant, gulint, sėdint). Vanduo gali būti įvairiausios temperatūros, kontrastinis, t.y. šaltas keičiamas karštu. Grūdinimasis vandeniu atliekamas laipsniškai, stiprinant apsaugines organizmo sistemas. Patartina pradėti nuo kūnui malonios vandens temperatūros (25 ºC – 30 ºC) ir pratintis prie šalto vandens (10 ºC – 15 ºC). Iš pradžių grūdintis trumpesnį laiką, po to – nuosekliai jį ilginti. Atkreiptinas dėmesys, kad upėse, ežeruose ir jūrose užsigrūdinę asmenys gali maudytis, kol vandens temperatūra nukrenta iki 10 ºC – 12 ºC. Maudytis žiemą ar ankstyvą pavasarį atviruose vandens baseinuose nepatartina ir tik ypatingais atvejais, pasitarus su gydytoju, leidžiama.
Grūdinimasis oru
Tai tinkamiausia grūdinimosi priemonė ištisus metus. Kasdieniniai pasivaikščiojimai, žaidimai gryname ore, išvykos į gamtą, turistiniai žygiai stiprina ir grūdina organizmą. Grūdintis oru galima mankštinantis ar dirbant. Miegant prie atviros orlaidės, mankštinantis gerai išvėdintoje patalpoje, apsirengus lengva sportine apranga, organizmo audiniai ir organai geriau aprūpinami deguonimi. Oro vonias pradėti rekomenduojama kas dieną po keletą minučių būnant nusirengus. Vėliau procedūros laikas ilginamas, o aplinkos temperatūra mažinama.
Grūdinimasis saule
Vasarą aktualu grūdintis saulės voniomis. Prieš atliekant procedūrą, reikėtų pabūti pavėsyje. Galvą būtina pridengti šviesia kepuraite ar skarele. Iš pradžių pasikaitinkite 10 min. Kasdien šį laiką ilginkite, tačiau daugiau kaip valandą būti saulėkaitoje nerekomenduojama. Kai kuriems žmonėms saulės spindulių poveikis sukelia stiprią odos reakciją: paraudimą, niežėjimą, net skausmą. Jautresni saulės spinduliams tie žmonės, kurių odos pigmentacija baltesnė. Todėl šie žmonės turi būti ypač atsargūs.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai pataria laikytis šių taisyklių:
Procedūras rinkitės atsargiai. Ypač to neturėtų pamiršti vyresnio amžiaus žmonės. Bėgant metams, organizmui sunkiau adaptuotis po šalčio procedūrų, reikia daugiau laiko grįžti į įprastą ritmą. Tad vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojamos oro vonios, mankšta lauke ir kūno trynimas drėgnu rankšluosčiu, kojų ar rankų apsipylimas vėsiu, bet ne lediniu vandeniu.
Jeigu susirgote, grūdinimąsi atidėkite. Jeigu jums peršti gerklę, užgulusi nosis, sloguojate ar skauda galvą, grūdinimosi procedūras atidėkite.
Dažnai sergantiems grūdintis nelengva. Dažnai sergantiems, fiziškai silpniems žmonėms grūdintis reikia labai atsargiai ir tik pasikonsultavus su gydytoju.
Nepersistenkite. Kuo šaltesnis oras–vanduo, tuo trumpesnė procedūros trukmė.
Ir nepamirškite - grūdinimasis turi teikti malonumą!
Informaciją parengė:
Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausias specialistas
Tomas Žygelis
Tel. (8 5) 2649674
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę