Sulaukę kovo, daugelis džiūgaujam, kad pagaliau atėjo išsiilgtasis pavasaris, skubame juo džiaugtis po ilgos žiemos. Tačiau tikrojo pavasario pradžia yra lygiadienis – laikas, kai saulė yra tiesiog virš pusiaujo ir kai diena susilygina su naktimi. Tas metas buvo labai svarbus mūsų protėviams, kurių gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su gamtos ritmu. Beje, šią ypatingą dieną savaip pažymėdavo ne tik lietuviai.
Kas gi ta lygė?
Pavasario lygiadienio metu diena ir naktis susilygina ir trunka po 12 valandų. Tai astronominio pavasario pradžia, ir nuo to meto diena iki Rasų (arba Joninių) vis ilgėja.
Mums daugiau įprasta švęsti Rasas, kai diena ilgiausia, ir Kalėdas, kai ji trunka mažiausiai, tačiau etnologai sako, kad anksčiau buvo pažymimi ir pavasario bei rudens lygiadieniai – pusiaukelė iki mums įprastų švenčių. Kovo 20-ąją ar 21-ąją buvo švenčiama pavasario lygė. Tai ne krikščioniškoji ritualinė, o natūrali gamtos šventė, kai ateina tikrasis pavasaris. Senais laikais, kai nebuvo kalendorių, žmonės pavasario metą nustatydavo pagal saulę. Manyta, kad nuo to momento prasideda gamtos atgimimas – pasigirsta pirmasis perkūnas, medžiai sukrauna pumpurus, ima vešėti žaluma, tamsa ima trauktis, užleisdama vietą šviesai.
Beje, Velykos – jau krikščionybės atnešta šventė, manoma, kad pagrindinė pavasario šventė seniau ir buvusi pavasario lygė. Tiesa, yra nuomonių, kad tai galėjo būti balandžio pabaigoje švenčiama Jorė, kai žaluma jau visiškai išsiskleidžia.
Gamtos budinimas
Nuo seniausių laikų žmogų siejo glaudus ryšys su gamta, pagal ją buvo rikiuojami darbai ir buitis, tad šis svarbus gamtos budimo metas atsispindėjo ir papročiuose. Su pavasario lygiadieniu susiję daug magiškų dalykų, įvairūs veiksmai, kurie, kaip manyta, padeda gamtai busti. Tai ir supimasis (kuris prasidėdavo nuo Užgavėnių ir tęsdavosi iki pat Rasų), ir vertimasis kūliais gandrą pamačius.
Per lygę būdavę labai svarbu pagerbti vandenį, manyta, kad tuo metu vanduo, ypač po perkūnijos, atgyja. Vienas iš papročių buvo laistymasis vandeniu, taip pat pasilabinimas, perduodant vandenį iš rieškučių į rieškutes.
Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudęs iš rytų tekančioje upėje būsi tyras ir sveikas visus metus. Tiesa, toks paprotys praustis rytą užfiksuotas ir Velykų šventės metu, todėl galima spėti, kad kadaise Velykos buvo švenčiamos pavasario lygiadienį.
Dar buvo įprasta puošti vandenį žilvičio šakelėmis, ir ne atsitiktinai. Juk žilvitis – stebuklingas medis. Jis pirmas prasprogsta ir turi begalines gyvybės atsargas – rodos, supuvęs, sutrešęs, o iš pašaknių vėl želia, įsmigo į žemę kokia šakelė – jau duoda ūglį, ne veltui sakyta: „Kur karnelė krito – ten šakelė žėlė, kur šakelė žėlė – viršūnėlė kėlės...“
Beje, žmonės mokėjo panaudoti begalines žilvičio karnos gyvybės atsargas. Ja būdavo tvarstomi lūžiai, dedama ant žaizdų – kaulai gražiai sugydavo, o žaizdos užsiverdavo nepūliuodamos.
Visi šventės papročiai buvo susiję su vienu nepertraukiamu gamtos ciklu, kurį krikščionybė šiek tiek supainiojo, tad daugelį šių papročių dabar galima sutikti ir pavasario karnavalų metu, ir prieš gavėnią, ir per pačias Velykas.
Kam pavasario – kam metų pradžia
Po lygiadienio lietuviai laukia ir kitų pavasario švenčių – Verbos, Velykų, Jorės. Visų jų šventimas yra panašus, padedantis gamtai pabusti. O štai pagal iraniečių kalendorių pavasario lygiadienis – naujų metų pradžia. Greičiausiai metų pradžios suvokimas siejasi su tuo, kad gamta atbunda naujam gyvenimui. Naujų metų pradžią tuo metu švenčia daugelis tautų – iraniečiai, afganai, tadžikai, kazachai, kirgizai, uzbekai – praktiškai visos Didžiojo šilko kelio šalys. Beje, iki 1492-ųjų šis metas žymėjo naujųjų pradžią ir Rusijoje. Manoma, kad senovėje nuo lygės naujus metus skaičiavo ir lietuviai.
Siautulingoji Komojedica
Komojedica (Комоедица) – viena seniausių pagoniškųjų slavų švenčių. (Senovės slavai lokį vadindavo „kom“ (Ком), iš čia ir kilo šventės pavadinimas.) Dvi savaites trunkančią Komojedicą slavai pradėdavo švęsti dar savaitę prieš lygiadienį, linksmybės tęsdavosi dar visą savaitę po jo. Tuo metu ne tik buvo pažymimas šventas gamtos budimas – lygiadienio dieną buvo pagerbiamas dievas Lokys. Nuo pat ryto iškilminga procesija šokdama ir giedodama eidavo į mišką pas dievą Lokį ir nešdavo pirmųjų šventinį rytą keptų blynų auką. Pirmiausia blynus iškilmingai išdėliodavo ant kelmų, o tada prasidėdavo didžiulė visuotinė šventinė puota.
O blynų auka aukota ne atsitiktinai. Nuo senų senovės žmonės garbino saulę, duodančią gamtai gyvybę, o blynas laikytas saulės simboliu, nes jis, kaip ir saulė, apvalus, geltonas ir karštas. Tad senovės slavai tikėjo, kad, valgydami blynus, kartu jie suvalgo ir dalelę saulės šilumos ir galios.
Lygiadienis kitur
Nuo neatmenamų laikų pavasario lygiadienis buvo siejamas su gamtos jėgų pabudimu visose tautose. Štai jau istorikas Bažnyčios mokytojas šv. Beda Garbingasis (apie 672–735) savo pasaulio istorijoje „De temporibus liber“ rašo apie anglišką Velykų pavadinimą Easter, kad jis yra germaniškos kilmės ir kad Velykos pavadintos deivės Ostaros (Ostara, Eostre, Ostern) garbei. (Beje, biblinis Velykų pavadinimas Passover angliškai kalbančiuose kraštuose taip ir neprigijo.)
Ostara – tai vokiečių pavasario ir aušros deivės vardas, jai ir buvo skiriama ši šventė. Kad tai viena seniausių (seniausiai garbinamų) deivių, rodo faktas, jog, kaip teigia šaltiniai, ji garbinta nuo antrojo tūkstantmečio prieš mūsų erą. Senovės keltai ir vokiečiai manė tą dieną deivę grįžtant iš požeminės karalystės. Šventės metu buvo kepamos mažos bandelės ir dažomi kiaušiniai – naujos gyvybės simbolis.
Ostara – tai laikas, kada diena ir naktis susilygina, šviesa laimi prieš tamsą, saulė kasdien stiprėja, kol per Beltainą (senovės keltų švęstą gegužės pirmąją) susijungs su žeme, kad pradėtų naują gyvybę. Deivė Ostara simbolizuoja naujumą, naujos gyvybės ir augimo pradžią. Tai – aušros ir vaisingumo deivė. Manoma, kad šis vardas gali būti siejamas ir su r,ytine žvaigžde, t. y. Veneros planeta.
Kadangi šventė susijusi su pavasariu, gamtos atbudimu, pirmąja žaluma, tad greičiausiai Ostara žymėdavo žemės darbų pradžią žemdirbių kraštuose.
Zoroastrinė (zoroastrizmas – 6 amžiuje pr. m. e. senovės Persijoje susiformavusi ir paplitusi dabartinio Irano teritorijoje religija) pavasarinė naujųjų metų šventė Navruzas buvo švenčiama senovės Persijoje, vėliau buvo priimta islamo. Dabartiniame Irane tai nacionalinė šventė. Navruzo tradicija išplito į didžiąją Centrinės Azijos dalį, Kaukazą, Šiaurės Vakarų Kiniją ir net į Balkanus, ją švenčia kurdai Turkijoje, totoriai ir baškirai Rusijoje, Krymo totoriai Ukrainoje. Pavasario lygiadienis yra šventė ir nazaritams (musulmonų šiitų religinė grupė).
O Egipte kiekvienais metais pavasarį švenčiama Sham El Nessim. Tai oficiali šalies šventė. Iki krikščionybės ji sutapdavo su pavasario lygiadieniu. Jos šventimo tradicija atėjo iš Senovės Egipto ir manoma, kad pradžia – apie 2700-ieji metai prieš mūsų erą. Sham El Nessim švenčia tiek musulmonai, tiek ir krikščionių bendruomenės. Apskritai tai ne religinė, bet visuotinė pavasario šventė.
* * *
Nedaug beliko liko liudijimų, kaip senovėje buvo švenčiama lygiadienio šventė, o ryšys su gamta, tai, be ko žmonės anksčiau neįsivaizdavo savo gyvenimo, tampa daugiau tradicijų puoselėjimu. Tiesa, tradicijas pakoregavo vėlesnės religijos ir laikas, kai kurios šventės švenčiamos labiau, kitos lyg ir nueina į antrą planą ar visiškai pamirštamos. Tačiau, kad ir kaip vadinamas ar pažymimas, lygiadienis – neabejotinai astronominio pavasario pradžia, tad ar nevertėtų susigrąžinti šios mūsų senoliams tokios reikšmingos, o galbūt ir svarbiausios pavasario šventės?
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę