Prieš pusantrų metų atlikto tyrimo duomenimis, daugumą Lietuvos gyventojų, patenkintų savo dantų ir burnos higiena, valytis dantis išmokė mama, tėtis ar odontologas. O žmonės, nepakankamai prižiūrintys savo dantis, dažniau sakė juos valytis išmokę patys. Daugiau nei trečdalis teigė, kad to jų niekas to nemokė. Kada ir kaip tėvai turėtų pradėti mokyti vaikus valytis dantis? Apie tai kalbėjomės su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos instituto dėstytoja, medicinos mokslų daktare, dviejų vaikų mama Rūta Bendinskaite.
Nuo kada svarbu pradėti prižiūrėti dantis?
Dantų priežiūra turėtų prasidėti nuo pirmojo dantuko. Kol nėra dantų, nėra ir ypatingo burnos higienos procedūrų poreikio. Nors yra nuomonių, raginančių pratinti kūdikius valyti burnos ertmę nuo pat gimimo – kol neišsikalę dantukai tiesiog marle pavalyti dantenas ir liežuvį. Bet tai ėduonies profilaktikai realios naudos neduoda, nebent padeda formuoti įprotį valyti dantis.
Pirmasis dantukas kūdikiui išdygsta nuo pusės metų iki metukų amžiaus. Tada reikia ir pradėti jį valyti. Galima valyti marle apvyniotu pirštu, bet yra gaminami ir ant piršto užmaunami dantų šepetėliai kūdikiams. Maždaug nuo pusantrų metukų, kai vaikams pradeda dygti krūminiai dantys, reikia įsigyti vaikišką dantų šepetuką. Jie būna labai minkšti, maža galvute. Tais šepetėliais tėvai turėtų valyti vaikučio dantis du kartus per dieną.
O ar naudotina dantų pasta? Kokią geriau rinktis?
Speciali dantų pasta, skiriama mažyliams (ant jos pakuotės paprastai parašyta, kad ji skiriama nuo 0 iki 2–3 metų amžiaus vaikams), paprastai būna be fluoro. Jų yra įvairių. Ant mažiems vaikams skirto dantų šepetėlio šerelių dedama labai nedaug pastos ir valomi tiek priekiniai dantukai, kurie išdygsta pirmiausia, tiek galiniai dantys, kurie sudygsta iki trečiojo gimtadienio. Jeigu auga sveikas žmogus, jo mityba tinkama, dantys nepažeisti ėduonies, pirmuosius dvejus metus galima naudoti dantų pastą be fluoro. Tačiau, jeigu priekiniai dantys, vaikučiui dar nesulaukus pirmojo gimtadienio, jau pažeisti ėduonies (dažnai geriami saldūs gėrimai, ne kas vakarą valomi dantys ar išvalius duodama valgyti), pastoje turi būti fluoro ir mineralų. Be to, reikia stengtis keisti žalingus įpročius naudingais dantims.
Maždaug nuo pusantrų metukų, kai pradeda dygti krūminiai dantys, dantų pasta pasirenkama pagal dantų būklę. Jeigu vaikučio dantys yra visiškai sveiki, galima ir toliau iki dvejų trejų metų naudoti dantų pastą be fluoro, nuolat pasitikrinant dantis pas odontologą. O jeigu yra kokių nors rizikos veiksnių, matoma ligos užuomazgų, reikėtų naudoti dantų pastą su fluoru pagal vaiko amžiaus grupę. Patikimai nuo ėduonies saugo 1000 ppm ir daugiau fluoro turinčios dantų pastos. Dėl fluoro kiekio dantų pastoje reikėtų pasitarti su odontologu.
Kaip turėtų būti valomi tie pirmieji vaikų dantukai?
Tėvai vaiką turėtų pasisodinti ant kelių, nugara ir truputį šonu į save, kad pasilenkę matytų ir savo ranka išvalytų visus dantukus. Jie valomi kaip ir suaugusiųjų – ratukais, šluojamaisiais judesiais, iš viršaus, įstrižai ir skersai. Jeigu neaišku, kaip tai daryti, metodiką galėtų paaiškinti specialūs filmukai ar specialistai. O jeigu aišku, tai judesiai net nėra labai svarbu – valyti dantis, kaip ir šveisti arbatinuką, galima įvairiai. Svarbu, nepraleidžiant nė vieno danties, visus gerai nuvalyti.
Dar svarbu prašyti vaiko išsivalius dantis išspjauti susidariusią seilių ir dantų pastos košelę. Aišku, visai mažiukiai to nemoka, todėl geriau naudoti dantų pastą be fluoro. Galima paimti popierinę servetėlę ir kažkiek seilių sugerti.
Kai jau vaikas moka skalauti burną ir išspjauti, reikia išmokyti išsivalius dantis burną praskalauti ir išspjauti.
Negalima leisti vaikui neprižiūrimam užsidėti pastos ant šepetėlio, nes jis deda daug, ima suaugusiesiems skirtą dantų pastą, tai gali ir pakenkti.
Neretai patariama dantis valyti ne trumpiau negu 2–3 minutes?
Vienam danties paviršiui išvalyti reikia judesių. Jei vaiko burnoje yra 2 ar 8 dantys, užtruksime trumpiau, jei yra 20 dantų – ilgiau. Ne trumpiau kaip 2–3 minutes valytis dantis svarbu, jei dantų pastoje yra mineralų ar fluoro, bet, norėdami gerai nuvalyti visus dantis, tas kelias minutes užtrunkame ir be laikrodžio.
O iki kelerių metų vaikui valantis dantis svarbi tėvų pagalba?
Neabejojama, kad vaikas pats išsivalyti dantų negali, kol neišmoksta rašyti – tik tada pakankamai išvystoma pirštų motorika. Maždaug nuo 10 metų amžiaus žmogus jau sugeba pats taisyklingai išsivalyti dantis, jam pakanka moralinio paskatinimo. Tėvams gerai kartu valytis dantis, kartais pasižiūrėti, kaip tai pavyko vaikui.
Bet kad vaikas gebėtų tai padaryti, reikia, kad jį išmokytų. Pirmieji mokytojai yra tėvai. Ir jie patys turi mokėti tai padaryti. Kadangi kol kas daug tėvų to nemoka ar neturi motyvacijos, kartais nueina miegoti neišsivalę dantų, susidaro užburtas ratas. Būtini pokyčiai, kad mokytųsi ir tėvai, ir vaikai, ir dabar užaugusi karta jau mokėtų savo vaikams valyti dantis ir įskiepytų jiems reikiamų įgūdžių.
Kaip galėtų būti nutrauktas tas „užburtas ratas“?
Vaikai galėtų būti mokomi valytis dantis ir darželiuose, mokyklose. Galbūt idealu būtų tai daryti gydytojo odontologo kabinete, bet tai būtų labai brangu. Daug padėti galėtų higienistai, tačiau jie nėra paplitę Lietuvoje, be to, jų pagalba taip pat būtų mokama. Apylinkių poliklinikose, kurios teikia nemokamą pagalbą, yra tokie krūviai, kad skirti laiko mokyti pacientus valytis dantis nerealu.
Kiek svarbūs vaiko mitybos įpročiai?
Jie labai svarbūs, nors dabar moksliniai tyrimai įrodė mažesnį ryšį tarp mitybos ir dantų ėduonies, nei buvo manyta anksčiau. Yra daug priemonių dantų ėduoniui išvengti: dantų šepetėliai ir pastos, mineralai, kremai ir lakai. Jeigu jos naudojamos tinkamai, maisto įtaka dantų sveikatai nėra tokia didelė. Kažkada buvo labai akivaizdu: tos populiacijos, kurios daugiau valgė saldaus, lipnaus maisto, dažniau sirgdavo kariesu. Dabar nustatyta, kad Vakarų Europos šalyse, pvz., Skandinavijoje, kur vartojama labai daug cukraus vienam asmeniui, bet kur gera dantų priežiūra, yra valstybinis požiūris į dantų ligų profilaktiką, dantų ėduonis vargina mažai. Žodžiu, jei žmogus cukrų vartoja prie pagrindinio valgio, po to išsivalo dantis, jis nekenkia. O jei saldžiai pavalgęs nesivalo dantų ir neskalauja burnos ar pavalgęs ir išsivalęs dantis po pusvalandžio suvalgo sausainį arba saldainį, gero nesitikėk.
Tad koks mitybos ritmas ir įpročiai svarbūs?
Reikėtų valyti vaiko dantis du kartus per dieną: ryte ir vakare pavalgius vakarienę. Svarbiausia valyti dantis kas vakarą. Jei kartą sakoma: „Šiandien noriu miego, neisiu valytis dantų“, o kitą dieną: „Jaučiuosi pavargęs, irgi neisiu to daryti“, greitai prasidės dantų ligos.
Tačiau jeigu ryte tėvai ar vaikas labai skuba, galima dantis valyti po pietų ar kitu laiku. Antrą kartą valytis dantis galima įvairiu laiku. Svarbiau vaikui įprasti pavalgius pusryčius ir pietus nevalgyti bent 2–3 valandas, neužkandžiauti, nekrimsti sausainių, karamelės, saldžių batonėlių. Dantims labai svarbu, ką vaikas užkanda tarp pagrindinių valgymų. Jei morką ar obuolį – puiku, o jeigu traškučių ar sausainių, pyragaitį, saldainį, – blogai. Papietavus būtų gerai įprasti burną paskalauti bent vandeniu. To turėtų mokyti tėvai. Ir mokyti ne žodžiais, o ir savo pavyzdžiu.
Ar tirta, kaip vaiko dantų sveikata priklauso nuo motinos mitybos ir dantų būklės?
Lietuvoje tokių tyrimų nebuvo atlikta, bet užsienyje atliktieji įrodė, kad kuo daugiau mamos burnoje streptoccosus mutans, pagrindinių ėduonies sukėlėjų, tuo dažniau ir vaikas serga juo, kuo labiau sugedę mamos dantys, tuo labiau ir vaiko. Bet tai lemia kompleksas priežasčių: požiūris į burnos higieną ir jos įgūdžiai, valgymo įpročiai – jos labai susijusios.
Dantų ligų paveldėjimas tyrinėtas?
Paties geno, mano žiniomis, dar nerado, viskas aiškinama mitybos ir higienos įpročių paveldėjimu, užkrečiamumu streptokokais. Tačiau polinkį sirgti viena ar kita liga kiekvienas žmogus turi individualų.
Ar vaikiški įpročiai, pvz., čiulptuko, piršto čiulpimas, turi daug įtakos būsimai vaiko dantų sveikatai?
Pačiam dantų gedimui, ėduoniui įtakos neturi, nebent ant čiulptuko tėvai visą laiką teptų medų, tačiau gali trukdyti sukąsti dantis, formuoti netaisyklingą jų sukandimą.
Kada mažylis su tėvais turėtų pirmąkart apsilankyti pas odontologą?
Pirmasis vizitas rekomenduojamas išsikalus pirmam dantukui. Tai svarbu ne tiek vaikui, kiek tėvams, kad gautų informacijos apie taisyklingą vaikučio burnos higieną ir dantų priežiūrą. Tai net galima padaryti ir be paties vaikučio, nes jis net nesuvoks, kad kažkur buvo. Tačiau jeigu tėvai mato kokių nors nerimą keliančių simptomų, metinuką, pusantrų ar dvejų metų vaikutį reikia parodyti odontologui.
Artėjantis prie trejų metų vaikas jau fiksuoja tokį vizitą. Jei jis nebijo svetimų, tai pasivažinėjęs specialia kėde, gavęs mažą dovanėlę, lapuką ar lipduką, tokį apsilankymą užfiksuos atmintyje, kad buvo visai įdomu, tad kitą kartą eiti irgi bus smagu. Jokiu būdu nereikia laukti, kad apsilankymo pas odontologą priežastis būtų pirmos skylutės ar dantų skausmas.
Tad kaip galima būtų apibendrinti, kas svarbiausia vaiko dantų priežiūrai?
Tinkama mityba ir dantų valymas dantų pasta. Svarbu vaiko per dažnai nemaitinti (tarp pagrindinių valgymų turėtų būti 2–3 valandų tarpai), neduoti gerti saldžių gėrimų tarp valgių ir įpratinti kasdien valytis dantis. Kol viskas tvarkoje, to ir pakanka.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Esu odontologijos III kurso studentė. Ieškau pacientų nemokamam dantų kanalų gydymui. Endodontinis gydymas taikomas, kai danties šaknies kanalo viduje esantis minkštas audinys (pulpa), liaudiškai vadinamas „nervu", yra uždegiminis ar infekuotas. Dėl to gali pasireikšti skausmas - labai aštrus, priepuolinis, kartais maudžiančio pobūdžio, sustiprėjantis vakare arba naktį. Taip pat gali patinti minkštieji audiniai apie dantį, pakisti danties spalva. Kad būtų išsaugoti tokie dantys, būtina gyd. odontologo konsultacija ar net gi endodontinis gydymas.
Dirbame Kauno akių ir dantų ligų klinikoje, trečiadieniais, nuo 16 valandos. Dirbame tik su kokybiškomis medžiagomis, prižiūrint gydytojams specialistams. Esant reikalui atliekamas nuskausminimas.
Visos paslaugos NEMOKAMOS.
Labai lauksiu norinčių turtėti sveiką šypseną! Skambinkite telefonu 867774000. Dovilė