2013-uosius Lietuvoje Seimas paskelbė Sveikatingumo metais. O ar dažnai susimąstome, kas gi sudaro sveikatingumo pamatus, ką piliečių sveikatos vardan turi padaryti valstybė, ką turi padaryti kiekvienas žmogus? Apie tai kalbėjomės su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovu doc. dr. Robertu Petkevičiumi.
Gal pradėkime nuo to, kaip sveikatą apibūdina Pasaulio sveikatos organizacija.
PSO teigia, kad sveikata – tai ne tik ligų ir fizinės negalios nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė ir socialinė žmonių gerovė. Ir apibūdina, kad ji maždaug 50 proc. priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, po 20 proc. nuo paveldėjimo ir aplinkos įtakos ir tik maždaug 10 proc. – nuo sveikatos apsaugos sistemos. Suprantama, šie skaičiai yra gana sąlyginiai, šiuos rodiklius sunku nustatyti tiksliai, bet jie rodo apytikslį santykį, pabrėžia žmogaus atsakomybės už savo sveikatą svarbą.
Kaip vertinama Lietuvos sveikatos sistemos būklė?
Panašiai, kaip visų kitų pokomunistinių šalių. Jei norime pesimistinio žvilgsnio, lyginkime Lietuvą su kitomis ES šalimis – būsime 3–4 nuo galo po Rumunijos, Bulgarijos ir Latvijos. Jeigu su visomis pasaulio šalimis, būsime pakankamai aukštai, o jei su 53-mis Europos žemyno šalimis, – per vidurį. Jeigu lyginsimės su buvusiomis Sovietų Sąjungos šalimis, tai kartu su estais ir latviais esame geriausi. Palyginti neseniai ištrūkome iš Sovietų Sąjungos kalėjimo, tad ne visai korektiška lygintis su ES senbuvėmis, nestačiusiomis komunizmo. Žodžiu, nemanau, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistema yra prasta, kaip bėdoja nemažai tautiečių. Pavyzdžiui, gydytojų, medicinos seselių kvalifikacija ir skaičiumi, ligoninių lovų skaičiumi tūkstančiui gyventojų Lietuva yra aukščiau ES vidurkio. O Lietuvos ir Estijos sveikatos apsaugos sistemų „esminis skirtumas“, manau, yra piliečių požiūris į jas. Tarkim, vieni ir kiti turi po pusę stiklinės vandens. Estai džiaugiasi, kad stiklinė pusiau pilna, o lietuviai bėdoja, kad ji pusiau tuščia.
Kokie svarbiausi šalies piliečių sveikatos rodikliai? Kaip atrodo Lietuvos piliečių sveikata Europos šalių kontekste?
Taip pat maždaug per vidurį. Pagal JT žmogaus raidos indeksą (gerovę, sveikatą, raštingumą, bendrą vidaus produktą) Lietuva 2011 m. pasaulyje užėmė 40 vietą iš 187 šalių ir užbaigė išsivysčiusių šalių lentelę. Kūdikių mirtingumas (pagrindinis medicinos lygio rodiklis) paskutiniais sovietmečio metais buvo 14/1000 gimusiųjų, pernai – 4,17 tokiam pat skaičiui.
Iš neigiamų rodiklių Lietuvos gyventojai pirmauja ES pagal savižudybių skaičių. Tiesa, patikslinsiu, kad savižudybės yra kaimo vyrų problema – Lietuvoje moterų nusižudo beveik tiek pat, kaip vidutiniškai Europoje, o būtent kaimo vyrai kelia šį rodiklį į viršų.
Lietuvoje vidutinė gyvenimo trukmė yra beveik 4 metais trumpesnė negu ES vidurkis?
Pasaulio gyventojų amžiaus vidurkis yra apie 66 metus, Europos šalių – beveik 79. Vidutinė gyvenimo trukmė už ES vidurkį mažesnė ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, Bulgarijoje ir kitose.
Beje, praėjusiais metais vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė buvo 79,1 m. vyrų – 68,5 m., o 2006 m. atitinkamai 77,06 ir 65,31 m. Žodžiu, šis rodiklis gerėja.
Didesnį nerimą kelia labai didelis, apie 11 metų, vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės skirtumas. Mažiausias jis Islandijoje – 3,5 m., ES vidurkis – 6 metai, daugelyje posovietinių šalių jis dar didesnis, pvz., Ukrainoje – 11,7, Rusijoje – 13 m. Kodėl taip yra?
Verta atkreipti dėmesį, kad profilaktiniams sveikatos patikrinimams moterys skiria daugiau dėmesio. Lietuvos ir kitų šalių vyrai rūko daugiau nei moterys (Lietuvoje atitinkamai 43 ir 15 proc.). Nemalonu, kad Lietuvoje moterų ir jaunimo rūko vis daugiau. Vyrų daug daugiau žūsta keliuose, nusižudo, kenčia nuo alkoholizmo. Žodžiu, galima sakyti, kad skiriasi vyrų ir moterų atsakingumas žvelgiant į gyvenimą ir savo sveikatą. Įdomu, kad panašiai yra ir gamtoje. Patelės paprastai gyvena ilgiau negu patinai. Gal gamta eksperimentuoja su vyrais, o moterys tęsia gyvybę, tad jas labiau saugo?
Kokias priemones siūlo PSO sveikatai gerinti?
PSO programos „Sveikata 2000“ šūkis buvo „Sveikata visiems“. Suprantama, tai sąlyginis tikslas, žmonės niekada nebus visiškai sveiki, bet siektina, kad kuo daugiau jų kuo ilgiau būtų sveiki.
PSO pabrėžia, kad visuomenės sveikata priklauso ne vien nuo sveikatos apsaugos sistemos, kurią kuruoja Sveikatos apsaugos ministerija, kad tai tarpžinybinė užduotis. Visos institucijos, visuomenė, bendruomenės, mokymo ir ugdymo įstaigos, šeimos atsakingos už piliečių sveikatą.
PSO pateikia daug įrodymų. Pvz., 2000 m. buvo paskelbtas vadinamasis Veronos trikampis, akcentuojantis, kad šalies socialinė apsauga, sveikata ir ekonomika tarsi sudaro lygiakraščio trikampio kraštines. Jei gerėja šalies ekonomikos ar socialinės apsaugos būklė, gerėja ir gyventojų sveikata. 2008 m. Talino chartija akcentavo, kad visuomenės sveikatos stiprinimas ir sveikatos sistema tiesiogiai veikia tautos gerovę.
Naujausia, 2012 m. Maltoje priimta PSO „Sveikata 2020“ akcentuoja tolygų sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumą vyrams ir moterims, įvairaus išsilavinimo, turtinės padėties, kaimo ir miesto gyventojams. Beje, PSO priimti ir patvirtinti dokumentai šalims yra rekomendacinio pobūdžio. Privalomi tik du: Tabako kontrolės pagrindų konvencija (2003) ir Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklės (2005 m.).
Tad kas, Jūsų galva, lengviausiai keičiama siekiant pagerinti šalies piliečių sveikatos būklę?
Ko gero, lengviausia ir pigiausia keisti žmogaus gyvenimo būdą, nuo kurio labiausiai priklauso sveikata. Deja, ir tai gana sunku. Jei prabyli, kad reikia didinti fizinį judrumą, išgirsti atsakymą, kad tam žmonės neturi lėšų: sporto klubų ir baseinų paslaugos brangios, treniruokliai – taip pat. O ar tai būtina? Pagal PSO rekomendacijas, svarbu, kad žmogus judėtų bent 2–3 kartus per savaitę po pusvalandį taip, kad padažnėtų jo pulsas ir išprakaituotų. Tai galima pasiekti ir lipant laiptais, šienaujant, tvarkant kambarius, kasant sniegą, šokant, pėsčiomis einant į darbą ar iš jo. Jei pėsčiomis eisi į darbą, dar ir sutaupysi, nekainuos benzinas ar bilietas, tausosi aplinką. Tas pat ir kalbant apie mitybą. Neteigiu, kad maistas Lietuvoje yra pigus. Tačiau vietoj butelio degtinės galima nusipirkti 10 kg morkų ar burokėlių. Rūkalius, kasdien surūkantis po pakelį cigarečių, tam skiria beveik 10 Lt, t.y. 250–300 Lt per mėnesį, 3 600 Lt per metus, 36 000 Lt per dešimtį, o tai jau naujo vidutinės klasės automobilio kaina. Nerūkydamas, negirtaudamas žmogus sutaupo ir puoselėja sveikatą, taupo valstybės lėšas. Žodžiu, yra nemažai duomenų, kad sveikai gyventi yra ne tik maloniau, efektyviau, bet ir pigiau.
Į kokias ligas PSO siūlo atkreipti daugiau dėmesio?
Bendradarbiavimo su Lietuva ir kitomis Europos valstybėmis PSO prioritetu laikoma lėtinių neinfekcinių ligų: širdies ir kraujagyslių, vėžio, diabeto, plaučių, sąnarių, kvėpavimo, nutukimo, dantų karieso ir kitų profilaktika. Pašalinus rizikos veiksnius, šių ligų galima ilgai išvengti. Kaip svarbūs aspektai akcentuojami mityba, rūkymo ir alkoholio kontrolė, psichikos sveikata.
Kitas PSO prioritetas – aplinkos sveikata. Tarp prioritetų ir infekcinės ligos, ypač AIDS ir tuberkuliozė. Konkretus Lietuvai būdingas aspektas – vadinamosios išorinės mirtys (daug žmonių, ypač vyrų, kaip minėjau, žūna avarijose, gaisruose, dėl nusikaltimų, paskęsta ir pan.).
Šiuo klausimu galime pasidžiaugti – pavyko smarkiai sumažinti „karo“ keliuose aukų skaičių: 2005 m. šalies keliuose žuvo 773 piliečiai, o 2012 m. daugiau kaip 2 kartus mažiau – 301. Tai PSO pateikia kaip skatintiną visuomenės, tarpžinybinio ir žiniasklaidos bendradarbiavimo pavyzdį.
2013 m. PSO paskelbė hipertenzijos (padidėjusio kraujo spaudimo) metais, norėdama atkreipti dėmesį į šį tylų žudiką. Padidėjęs kraujo spaudimas, svarbiausias insulto, infarkto rizikos veiksnys, – metų aktualija. Norint jo išvengti, svarbu pakankamai judėti, kontroliuoti svorį, riboti druskos vartojimą, gerai pailsėti, išsimiegoti.
Nesvarbu, su kokia liga kovoji, būtina sveika gyvensena. Labai svarbi profilaktinė sveikatos patikra – automobiliams kasmet atliekame techninę apžiūrą, o patys profilaktiškai nelinkę tikrintis.
O kaip apibūdintume konkrečius kiekvieno žmogaus sveikatos pamatus?
Sveikatai svarbiausia du dalykai – mityba ir fizinis aktyvumas. Apie judėjimą jau kalbėjome. PSO mitybos rekomendacijos remiasi griežtai įrodytais faktais: siūloma valgyti kuo įvairesnį maistą. Sudaryta rekomenduojama mitybos piramidė, kurios pagrindą sudaro duona, grūdai, kruopos, vaisiai ir daržovės, toliau mėsa, pienas, kiaušiniai ir tik pačioje viršūnėlėje yra riebalai ir saldumynai, jų reikia vartoti mažiau. Rekomendacijose nėra griežto vegetarizmo, žaliavalgystės, kitų kraštutinumų.
PSO nepritaria kartais rašomoms rekomendacijoms, kaip išlaikyti sveiką širdį, kepenis ar inkstus. Tėra viena integruota visų ligų prevencija, vadinama sveika gyvensena. Ją ir yra skatina PSO.
Jūsų paties sveikatos pamatas?
Turbūt judėjimas ir saikinga mityba. Jaunystėje žaidžiau vandensvydį, ir nuo tol išliko įprotis paplaukioti bent kartą per savaitę. Tai ne tik sportas, bet ir grūdinanti veikla. Galiu pasidžiaugti, kad sveikata kol kas nesiskundžiu. Kaip universaliausios, įvairiems žmonėms tinkamos judėjimo formos PSO rekomenduojami vaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu. Aš kur tik galiu einu pėsčias. Skiepijuos nuo gripo, nerūkau, valgau viską, bet saikingai. Jei noriu saldžiai, tai ir smaližiauju, noriu lašinių, jų atsipjaunu. Manau, svarbu ne ką, o kiek valgai ir ką veiki pavalgęs. Jei suvalgęs 200 g lašinių eini šienauti ar plaukioti, – viskas gerai, jei guliesi ant sofos, – jau blogai.
Nebijau baubu padarytų E raidėmis žymimų maisto priedų. Neieškau specialių ekologiškų produktų. Lietuviškas maistas kol kas labai geras, vanduo taip pat. Požeminis vanduo – mūsų svarbus turtas, ypač ateities.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę