Šypsena puošia žmogų. Tai lyg ir nuvalkiotas pasakymas – pagalvos ne vienas. Tačiau, kad ir nuvalkiotas, visi žinome, kad jis yra teisingas, todėl ir rūpinamės burnos higiena, stengiamės išsirinkti tinkamas priemones, o, pastebėję kokį defektą, skubame išsiaiškinti, kodėl jis atsirado ir ką daryti.
Ant priekinių viršutinių dantų, prie pat dantenų, jau prieš porą mėnesių pastebėjau baltas dėmeles. Tokia eilė baltų karoliukų. Kas tai galėtų būti? ... Neseniai pastebėjau, kad mano 3,2 m. vaikui ant priekinių dantukų yra vos matomų tamsiai rudų dėmių. Saldumynų gauna mažai, valom kiekvieną dieną... Man ant priekinių dantų yra baltų dėmelių. Dantys nėra jautresni, bet nelabai gražiai atrodo...Tai vis žmones neraminantys klausimai. Juos dažnai užduoda ne tik moterys ar savo vaikučiais besirūpinančios mamytės, bet ir vyrai. Taigi, šį kartą – apie dantų dėmes. O dėl ko jos atsiranda ir ar galima jų išvengti, klausiame „Odenta 32“ odontologės Eglės Kunevičienės.
Pradėkime nuo to, kokios dantų dėmės gali būti ir ar jos rodo, kad tai jau kokia nors dantų liga.
Dėmės gali būti gali būti ne tik baltos ar tamsiai rudos, bet ir šviesiai rudos ar juodos spalvos. O atsirasti jos gali dėl įvairių priežasčių, paprastai tai būna dantų ligų ar pažeidimų pasekmė, bet tai gali būti ir nuo kavos ar tabako atsiradę pigmentai. Tokiais atvejais gali padėti tinkamos dantų pastos, skalavimo skysčiai, bet jei dėmės atsirado dėl dantų ligų, tokių kaip pradinis kariesas arba emalio demineralizacija, fluorozė ar emalio hipoplazija, pastų nebeužtenka. Reikia nustatyti pažeidimo pobūdį ir gydyti.
Apie kariesą daugelis daugiau ar mažiau esame girdėję, tačiau paminėjote ir kitas priežastis. Ar galima atskirti karieso dėmes nuo atsiradusių dėl kitų priežasčių?
Kariesą dėmės stadijoje atskirti nuo fluorozės nesudėtinga. Karieso dėmės matyti tipiniuose kariesui imliuose dantų paviršiuose, o fluorozės atveju, priešingai – dėmės išsidėsto visur, bet dažniau arčiau kandamojo krašto, krūminių dantų gumburų srityje. Karieso dėmės dažnai išsidėsto simetriškai, o fluorozės dėmės būtinai yra simetriškos. Jei karieso dėmės išsidėsčiusios simetriškai, jų didumas, forma, pažeidimo plotas dažniausiai nevienodas, o fluorozės atveju simetriškuose dantyse dėmės būna vienodo didumo ir formos. Vėliau dėmės susilieja, sudarydamos „debesėlius“.
Nėra sudėtinga karieso dėmes atskirti nuo emalio hipoplazijos. Emalio hipoplazijai taip pat būdingas griežtas dėmių, jų formos ir didumo simetriškumas. Tačiau reikia žinoti, kad hipoplazinės dėmės dažnai komplikuojasi kariesu. Kariesas gydomas plombuojant.
Minėjote, kad viena iš dantų dėmių priežasčių gali būti fluorozė. Kokia tai liga ir dėl ko pasireiškia?
Fluorozė – tai kosmetinis dantų emalio defektas, kurį sukelia padidėjęs gaunamo fluorido kiekis per pirmuosius aštuonerius gyvenimo metus. Šią ligą gali sukelti padidėjęs fluoro kiekis geriamajame vandenyje (norma – 0,8–1,0 ppm arba mg/l). Fluorozė taip pat gali vystytis vaikams, kurie, valydami dantis su fluoro turinčia pasta, ją nuryja arba turi įprotį pastą valgyti. Fluoras teigiamai veikia dantis tuomet, kai jie jau yra susiformavę. Tačiau visiškai priešingai jo perteklius veikia besiformuojančius dantis. Fluoras neigiamai veikia besiformuojančių dantų emalį, slopina dantų formavimuisi būtinų elementų (magnio, kalcio, geležies) sujungimą organizme, dėl to yra stabdomi kaulėjimo procesai ir nesusiformuoja visavertės kietosios dantų struktūros.
Pirmieji požymiai – tai baltos spalvos linijos skersai danties paviršiaus. Vėliau linijos susilieja, sudarydamos debesėlius (emalis matinis, kreidos baltumo), kandžių kandamuosius kraštus, gumburus dengia „sniego kepurėlės“. Stipriau pažeistų dantų paviršinis emalis nutrupa, kaupiasi pigmentas, dantys tampa rudai dėmėti, pakinta vainiko forma. Dantų paviršius praranda blizgesį, emalis išlieka matinis. Ypač sunkiais atvejais emalio gali visai nelikti.
Fluorozė gali pažeisti pavienius dantis ar dantų grupes, kurių vystymosi metu didelis fluoro kiekis pateko į organizmą. Dažniau yra pažeidžiami kandžiai ir pirmieji krūminiai dantys. Tačiau gali būti ir vadinamoji generalizuota fluorozė, kai būna pažeista dauguma arba visi dantys.
O ar galima kaip nors jos išvengti?
Pirmiausia – vengti fluoru prisotinto vandens. Taip pat mažyliams iki trejų metukų negalima dantukų valyti fluoro turinčia pasta. Apskritai valant dantis pastos reikia naudoti žirnio dydžio ir stengtis jos nenuryti.
O ką daryti, jei vis dėlto vanduo fluoro turi daugiau nei norma?
Geriausia gerti filtruotą ar parduotuvėje pirktą vandenį. Be to, jei vanduo labai prisotintas fluoro, reikia pasistengti mažiau vartoti maisto produktų, kuriuose jo yra, tokių kaip fluoruota druska, juoda arbata, žuvis, jūros kopūstai. Taip pat rekomenduojama daugiau gerti sulčių, vartoti vaisių, pieno ir jo produktų, nes kalcis sunkina fluoro rezorbciją organizme, o vit. C padeda fluorui pasišalinti iš organizmo.
Ar galima ir ar visada reikia fluorozę gydyti?
Esant lengvai formai, gydyti nereikia. Labiau pažeisti dantys restauruojami plombomis, porcelianinėmis laminatėmis. Estetikos tikslais plomba galima padengti visą danties paviršių. Labai pažeisti dantys arba pakitusios formos dantys gali būti protezuojami vainikėliais.
O kuo pasireiškia Jūsų minėta emalio hipoplazija?
Emalio hipoplazija – tai kietojo danties audinio defektai, atsiradę dėl jo pažeidimų danties vystymosi metu. Būdingos baltos, gelsvai rudos ar rudos įvairaus dydžio dėmės. Dantų vainikai būna pažemėję, tarp jų didesni tarpai, dantys nesiekia vienas kito.
Kas jos kaltininkas?
Hipoplaziją sukelia vietiniai ir bendriniai veiksniai. Tai ir sunkios motinos ligos bei būklės nėštumo metu, sunkios vaiko ligos dantų vystymosi metu, ypač kai sutrinka mineralų apykaita (endokrininiai sutrikimai, vit. A ir D trūkumas, alergijos, neurologinės inkstų, infekcinės ligos).Taip pat ji gali būti ir dėl pieninių dantų traumų ar infekcinių židinių, pažeidžiančių nuolatinių dantų užuomazgas.
Kaip gydoma?
Gydoma plombuojant arba protezuojant, atsižvelgiant į pažeidimo laipsnį ir amžių.
Kokios vis dėlto dantų dėmių priežastys būna dažniausios?
Dažniausiai pasitaiko ėduonies sukeltos dėmės. Tai yra pradinis kariesas arba kariozinė emalio demineralizacija. Kariesas gali būti ūminis, lėtinis ir stabilus. Esant ūminiam kariesui dėmė ant emalio yra balta, paviršius šiurkštus. Lėtinio karieso metu dėmė būna nuo gelsvos iki tamsiai rudos spalvos, paviršius šiurkštus. Stabilus kariesas yra ruda ar juoda kieta dėmė.
Kas vis dėlto turi didžiausią įtaką ėduonies susidarymui?
Vadinamosios kariesogeninės būklės susidarymui burnos ertmėje įtakos turi nevisavertė mityba, mitybos režimas, seilių fizinės ir cheminės savybės, bendros organizmo ligos. Tačiau didžiausią įtaką paprastai daro bloga burnos higiena.
Ką galime padaryti, kad ėduonis nesusidarytų?
Ėduonies profilaktikai, kaip minėjau, ypač svarbi yra burnos higiena. Taip pat svarbu reguliariai, bent du kartus per metus, atlikti profesionalią burnos higieną, sureguliuoti mitybą (mažiau vartoti angliavandenių), naudoti fluoridus, silantus, kitas karieso profilaktikos priemones, o, atsiradus pokyčiams, pirmiausia kreiptis į odontologą. Jis nuspręs, ar reikia gydyti, ar užtenka parinkti tinkamas dantų priežiūros priemones.
Dėkojame už atsakymus.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę