Kad burna kvepėtų gaiviai

„Vargas su tuo blogu burnos kvapu. Man jis jaučiasi net pro nosį kvėpuojant. Nesuprantu, iš kur jis sklinda, nes dantys sveiki, juos valau 3–4 kartus per dieną, valau liežuvį, skalauju skysčiu?“ – rašo viena www.sveikaszmogus.lt  forumo dalyvių. O jų, blogo kvapo varginamų, yra nemažai. Taigi, norėdami jiems padėti,  „Odenta 32“ odontologės Eglės Šiliauskienės klausiame, kokios blogo burnos kvapo priežastys ir kaip galima nuo jo vaduotis.

 

Taigi ir pradėkime nuo to, kas gali būti blogo burnos kvapo priežastis?

 

Svarbiausia yra burnos higiena – taisyklingas visų dantų paviršių nuvalymas, tarpdančių siūlų naudojimas, liežuvio valymas. Tačiau blogas kvapas gali būti ir tais atvejais, kai dantys netinkamai užplombuoti. Jeigu yra kabantys plombų kraštai, dantys negerai nupoliruoti, tai po tokiomis plombomis lįs maisto likučiai, jie kaupsis, per ilgą laiką kils dantenų uždegimas,  taigi ir blogas kvapas. Taip pat, taip gali būti dėl netaisyklingo protezavimo. Anksčiau buvo naudojami štampuoti vainikėliai, nebuvo daromas laiptelis, vainikinė dalis dedama tiesiai ant dantenų, tai sukeldavo dantenų uždegimą, taigi kartu ir blogą kvapą.

Dabar, kai tokie vainikėliai nebenaudojami, protezavimas atliekamas metalo ar bemetale keramika, tokių atvejų būna retai. Tiesa,  jeigu protezuojama bus nekruopščiai, netaisyklingai, bus paliktas koks tarpelis ar vadinamasis kabantis kraštas, vėlgi ten gali kauptis maistas, ir kils atitinkamos pasekmės.

 

O ar patys vainikėliai negali skleisti blogo kvapo?

 

Metalo keramika tikrai neskleidžia blogo kvapo. Seniau neretai buvo naudojami skirtingi metalai, tai kelių metalų derinys vienoje burnoje keldavo įvairių skonio sutrikimų, bet šiais laikais taip jau nėra, plieniniai apskritai nebenaudojami. Metalo keramika yra slidi,  ji tikrai blogo kvapo neduoda. Pati medžiaga blogo kvapo skleisti negali. Dėl plastmasinių protezų, tai per ilgą laiką jie gali įsigerti kokio kvapo. Bet paprastai plastmasė naudojama tik kaip laikina konstrukcija, o per trumpą laiką ji irgi tiek neįgers kvapų, kad jaustume diskomfortą. Ji nepritaikyta burnoje būti ilgai.

 

O ar gali blogo kvapo priežastis būti  kokios nors ligos?

 

Taip, tai gali būti kariesas, t.y. danties gedimas. Jeigu gedimai gilesni, susidaro  pūliniai, kai dėl dantų skausmo net sutinsta tam tikros veido dalys, tai infekcijos židinys. Kartais blogas kvapas gali būti momentinis, nepiktybinis, pavyzdžiui, kai dantis dygsta: kai pro dantenas skverbiasi dantukas, gali kilti nedidelis uždegimas. Tas pat gali būti dantį išrovus,  kol vyksta dantenų gijimas. Pacientai paprastai tuo retai skundžiasi, nes tai trunka tik kelias dienas, kol užsitraukia žaizdelė.

Dar blogą kvapą gali sukelti uždegimai ir dantenų ligos, pvz., stomatitai, aftos, kurie negydomi pakankamai vargina ir gali būti blogo kvapo priežastis.

 

Vienas iš forumo dalyvių pataria vartoti antibiotikų, esą jis jų vartojo nuo plaučių uždegimo, bet dingo ir blogas kvapas. Ar antibiotikai iš tikrųjų šalina blogą kvapą?

 

Na, kad antibiotikais gydytume blogą kvapą, tai tikrai ne. Matyt, buvo uždegimas, dėl kurio blogas kvapas kilo. Kai uždegimas nuo antibiotikų išnyko, išnyko ir kvapas, o žmogus susiejo kvapo dingimą su antibiotikais.

Bet pagrindinė užduotis – šalinti priežastį. Jeigu tai kariesas, gydyti kariesą, jeigu tai higienos trūkumas, atlikti higieną, patartina profesionalią higieną.

 

O vis dėlto gal yra specialių priemonių, padedančių šią problemą sumažinti?

 

Jei tinkamai valysime dantis, naudosime tarpdančių siūlą, skalausime, tai ir bus tos priemonės. Svarbu tinkamai pasirinkti. Pavyzdžiui, yra tokių dantų siūlų, kurie sudrėkę tarpdantyje išsipučia, ir į tą išsipūtusią dalį užsikabina maisto likučiai. Be to, tarpdančių siūlai padeda pačiam žmogui pamatyti, ar neatsirado kokių problemų.  Jeigu siūlas trūkinėja, pleišėja, vadinasi, ten jau netvarka, jau gali būti uždegimo židinys, taigi pats pacientas pamato, kad laikas eiti pas odontologą.

Be to, labai svarbu ir liežuvio valiklis, taip pat yra tarpdančių šepetėlių, kuriuos galima pasirinkti tinkamo dydžio.

 

Tačiau apie liežuvio valymą pradėta kalbėti ne taip seniai?

 

Tai nėra jau tokia naujovė, tiesiog daugelis to nedaro. Jei valyti dantis šepetėliu visiems įprastas dalykas ir klausimų nekyla, tai kad bakterijos kaupiasi ir ant liežuvio, mes pamirštame. Liežuvio nuvalymas turi labai daug įtakos gaiviam kvapui.

 

Dėl dantų tai, sakykime, gali bakterijų būti tarpdančiuose, o ar nuo liežuvio seilės jų nenuplauna?

 

Seilėse yra medžiaga lizosimas, jis veikia bakteriocidiškai ir šiek tiek apvalo, bet to nepakanka. Kas naudoja liežuvio valiklį, mato, kad ant jo pakankamai daug „gėrio“. Šiaip, atrodo, nieko tokio ir nevalyti, bet tie, kurie įpranta, tai be jo neišsiverčia. Tiesa, reikia priprasti, pradžioje jautresnius gali šiek tiek pykinti.

 

O kaip dėl pastų? Ar yra tokių, kurios panaikina kvapą?

 

Pastų yra didelė pasiūla, tačiau nebūtinai tai, kas tinka vienam, tiks kitam. Vieni nori balinamųjų, kitų dantys jautrūs, tokių pastų jokiu būdu negali naudoti, ypač su abrazyvinėmis dalelėmis, jiems reikės pastos jautriems dantims. Kraujuojančioms dantenoms taip pat yra specialių pastų uždegimams gydyti. Dažnai pacientai skundžiasi kraujavimu, kai jauresnės dantenos. Tiems, kurių dantenos kraujuojančios, profilaktikos priemonių, taip pat ir tam skirtų pastų naudojimas turėtų tapti kasdienybe. Jei dantenų uždegimai dažni, vertėtų panaudoti ir skalavimo skysčius, netgi vietoje pirktinių tirpalų galima paskalauti ramunėlėmis, esant uždegimui, labai padeda bičių pikis, medetkos.

 

O ar kvapą naikina kramtomoji guma?

 

Guma mechaniškai apvalo dantis, taigi nuvalo ir bakterijas. Be to, skatina seilių išsiskyrimą, o lizosimas, kurio, kaip minėjau, yra seilėse, veikia bakteriocidiškai. Taigi, skatindami seilių išsiskyrimą ir mechaniškai apvalydami, jau padarome gerą darbą. Net vaikučiams, kurie nelabai moka dantukus valyti, bet jau nenuryja kramtomos gumos, rekomenduojame.

 

O ar plombos nuo to neišlakstys?

 

Ne, jokiu būdu. Jeigu jau guma plombą „ištraukia“, vadinasi, jai to ir tetrūko, nieko gero ji nebedarė. Aišku, jei jau yra skylė, guma jos nepanaikins. Pamenu, viena moteris labai nustebo, kad jai rado skylių, – esą ji kramtė gumą ir turėjo niekas negesti.

Guma apvalo mechaniškai, jei kas prilipę, tai gumos pakramtei, išspjovei, ir visai kitoks gaivumas. Tačiau jei blogas burnos kvapas dėl dantų akmenų, tai kramtykime nekramtę, tuo momentu bus gaiviau, bet kvapas niekur nedings.

 

O ar galima nustatyti priežastį pagal tai, koks tas kvapas?

 

Taip, dėl higienos trūkumo atsiradęs kvapas bus kitoks nei sukeltas pūlinių, kuris labai jau nemalonus. Jei yra pūlinys, tai, atvėrus kanalą, net pats pacientas pasijunta nepatogiai.

 

O gal galėtumėte patarti, kokios iš burnos higienos priemonių veiksmingiausios?

 

Kaip minėjau viskas individualu, bet, pavyzdžiui, pastos su aukso sidabro nanodalelėmis turi bakteriocinį poveikį. Dėl skalavimo skysčių, tai taip pat svarbu, kad būtų bakteriocinis poveikis. Esant jautresnėms dantenoms, nereikia naudoti labai koncentruoto skysčio, nes gali dantenas pažeisti. Todėl stipresnės koncentracijos galima atskiesti. Skalaudami mechaniškai išskalaujame nešvarumus, dar baktericidinis poveikis – tai vis ta pati higiena.

Beje, medžiagos pastose priklauso ir nuo kitų veiksnių, pvz., jei daugiau fluoro, reikia žiūrėti pagal geriamąjį vandenį – viename rajone gali būti rekomenduotina, o kitame jau gali būti per didelis kiekis. Taip pat reikia atsižvelgti ir į paciento dantų struktūrą.

Renkantis tarpdančių šepetėlius, vėlgi jų storis, kaip minėjau,  yra įvairus – vienam vienoks bus geras, kitam ne. Taigi tai labai individualu.

 

Tad geriausiai prieš renkantis priemones pasitarti su odontologu?

 

Tai visada geriausia. Nes odontologai su visomis priemonėmis susipažįsta labai išsamiai, yra netgi visą dieną trunkantys seminarai, kur šnekama tik apie dantų valymą ir higieną.

 

Vienas www.sveikaszmogus.lt  forumo dalyvių siūlo išbandyti linų sėklų nuovirą:

2 šaukštelius linų sėklų užpilti 2 stiklinėmis vandens, pavirti 10–15 minučių. Uždengus 10 minučių leisti nusistovėti, pamaišyti ir nukošti. Gerti šiltą po pusę puodelio 3–4 kartus per dieną.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai