Žmogaus organizmas maistą gauna ne tik valgant, bet ir pro odą, todėl labai svarbu, ką tepate ant odos, kuo prausiatės ir pan. Kiekvieną dieną reklama mus kviečia įsigyti naujos formulės šampūną, jaunystę grąžinantį kremą ar kitokį grožio eliksyrą. Visi šie nuostabūs produktai gražiai supakuoti, puikiai kvepia, ir kiekvienas juos renkamės pagal savo kišenę. Tačiau, paisydami kišenės ar tiesiog neturėdami pakankamai žinių, net nežvilgterime į perkamo produkto sudėtį t.y. etiketę.
Kaip pavyzdį imkime šampūną X. Reklamoje girdime, kaip jis puikiai maitina plaukus įvairiais vitaminais, nuo kurių jie tampa tvirti ir žvilgantys. Reklama nemeluoja, šis šampūnas iš tiesų veikia: plaukai puikiai išsiplauna, tampa purūs, lengvai šukuojami, atrodo storesni. Tik šį efektą suteikia ne vitaminai, o pigios ir agresyvios cheminės medžiagos – Sodium Lauryl/Laureth Sulfate, PVP/VA Copolymer, kurios puikiai išplauna, tačiau pažeidžia plaukų paviršių. Kitos cheminės medžiagos, dažniausiai gaminamos iš naftos produktų, padengia plaukus sluoksniu, kuris sukuria storumo įspūdį. Ilgainiui nuo šių agresyvių priemonių plaukai ima silpnėti, skilinėti.
Prastesnė situacija su kremais, kuriuos tepame tiesiai ant odos ir jų sudedamosios medžiagos Diazolidinyl Urea, Imidazolidinyl Urea, Petrolatum bei dešimtys kitų cheminių junginių patenka į mūsų organizmą.
Vis dažniau mokslininkai kosmetikos priemonėse atranda naujų kenksmingų medžiagų: vienos jų pripažįstamos kancerogeninėmis, kitos gali sukelti odos ligas, trečios kenkia vidaus organams. Nors jų poveikis ūmiai nepasireiškia, šios medžiagos kaupiasi organizme ir gali sukelti įvairias lėtines ligas ar net vėžį.
Baisu? Bet išeitis yra – naudoti tik iš natūralių produktų pagamintą kosmetiką. Tačiau tuomet reikėtų grįžti šimtu metų atgal ir pačioms iš grietinės ir agurkų susiplakti kremą... Tai daryti mes neturime laiko, tad parduotuvėse vis dažniau atkreipiame dėmesį ekologišką kosmetiką.
Per pasaulį ritasi ekologiškų produktų vartojimo banga. Lietuvos parduotuvėse jau nemažai gaminių su užrašu „ekologiška“, tačiau šiuo pavadinimu ir piktnaudžiaujama. Juolab kad mūsų sąmonėje skirtingi terminai „ekologiškas“ ir „natūralus“ dar reiškia tą patį, todėl verslininkams nesunku tuo manipuliuoti, įsiūlant nieko bendra su ekologija neturinčią prekę. Kaip atskirti pelus nuo grūdų?
Kosmetikos gamintojai naudoja vieną ar kelis natūralius ekstraktus, kartais net keletą sertifikuotų ekologiškų medžiagų, tačiau visa likusioji sudėtis būna cheminė. Šitaip vadinamuosiuose natūraliuose produktuose atsiranda net sveikatai kenksmingų sudėtinių dalių: parabenų, sintetinių kvapiųjų medžiagų. Natūralia kosmetika galima vadinti ir tas priemones, kurių sudėtyje yra bent 1 proc. natūralių medžiagų! Ekologijos ekspertai tokias normas vadina absurdiškomis. Pagrindinis skirtumas tarp natūralios ir ekologiškos kosmetikos – jos gamybai keliami reikalavimai. Ekologiška kosmetika derėtų vadinti tik sertifikuotus produktus, pagamintus iš natūralių, ekologiškuose ūkiuose išaugintų augalinių žaliavų, nedarant žalos aplinkai. Jei kosmetika neturi ekologijos sertifikato, jos neverta laikyti ekologiška. Mums, norintiems išvengti painiavos ir įsigyti sveikatai nekenksmingą produktą, reikia žinoti, kokių medžiagų kosmetikos sudėtyje neturėtų būti, ir mokėti atidžiai skaityti etiketes arba rinktis sertifikuotą ekologišką produktą.
Vienos pasaulyje gerai žinomos kosmetikos firmos savininkės šeimos nariai turėjo itin jautrią odą ir nuolat kentėjo nuo alergijos. Neradę kitos išeities, jie savo reikmėms ėmė gaminti kremus, šampūnus tik iš natūralių ekologiškų produktų ir... alergija išnyko kaip dūmas. Suprasdami, kad tokia kosmetika gali pagelbėti tūkstančiams žmonių, gamintojai sukūrė visą ekologiškų produktų liniją.
Ekologiškoje kosmetikoje yra daugiau maistingųjų medžiagų, todėl ji skalsesnė. Tačiau ji ir daug brangesnė, kodėl? Ekologiškai žaliavai išauginti ir perdirbti reikia daugiau investicijų, kai kurie produktai gaminami net rankomis, tad kremo ar šampūno savikaina neišvengiamai išauga. Tačiau gamintojai ekologišką kosmetiką pakuoja į tokias pat ekologiškas, kuklias pakuotes, nešvaisto pinigų reklamai.
Ir apskritai – pradėjus domėtis etikečių sudėtimi apima noras nusipirkti ne tik tikros kosmetikos, bet ir maitintis natūraliais produktais, o namus valyti natūraliomis priemonėmis. Tuo turėtume pasirūpinti galvodami apie savo vaikų ir anūkų ateitį.
Diethanolamine (DEA), Triethanolamine (TEA) – dažnai naudojami kosmetikoje kaip emulsikliai ir putojančios medžiagos. Gali būti alerginių reakcijų priežastis, dirgina akis ir sausina plaukus bei odą, gali formuoti vėžį sukeliančius nitrozaminus.
Diazolidinyl Urea, Imidazolidinyl Urea – tai plačiai naudojami konservantai. JAV juos nustatė kaip svarbiausią kontaktinio dermatito priežastį.
Methyl, Propyl, Butyl ir Ethyl Paraben naudojami kaip antibakterinė medžiaga, todėl ilgėja produkto galiojimo laikas. Ilgai naudojant jie gali sukelti hormoninius pakitimus, būti odos bėrimų priežastis.
Sodium Lauryl/Laureth Sulfate – pigus, šiurkštus ploviklis, naudojamas šampūnuose. Dirgina akis, sukelia odos bėrimus ir kitas alergines reakcijas.
Petrolatum – žinomas kaip naftos želė. Ši medžiaga trukdo natūraliam kūno drėkinimo mechanizmui, sukeldama odos sausėjimą.
Propylene Glycol – geriausiu atveju tai augalinis glicerinas, maišytas su grūdų alkoholiu. Paprastai tai būna sintetiniai naftos chemijos mišiniai. Gali sukelti dilgėlinę ar egzemą. Ypač reikia saugotis PEG (polyethylene glycol) ar PPG (polypropylene glycol).
PVP/VA Copolymer – iš naftos išgauti chemikalai, naudojami plaukų lake, modeliavimo priemonėse ir kitoje kosmetikoje. Gali būti toksiški, o jautriems žmonėms įkvėpus gali pažeisti plaučius.
Synthetic Colors – sintetiniai dažai. Etiketėse jie bus pažymėti FD&C arba D&C. Jie gali būti galvos skausmo, svaigimo, bėrimų, padidėjusios pigmentacijos, kosulio, net vėmimo priežastis. Nepirkite kosmetikos, kurioje nenurodyta, kad aromatai, kvapai yra augalinės kilmės.
Rinkdamiesi kosmetiką, ant pakuotės ieškokite šių ekologiškus produktus žyminčių užrašų:
• Europos ekologinio sertifikavimo ženklas „Ecocert“ patvirtina, jog produkte yra 95 proc. augalinių dalių, iš jų bent 10 proc. – sertifikuotos ekologiškos. Sintetinių dalių dedama ne daugiau kaip 5 proc.
• BDIH ženklu žymimos kosmetikos sudėtyje nėra genetiškai modifikuotų, sintetinių, gyvulinės kilmės medžiagų ir naftos produktų, ji nebandoma su gyvūnais,
• „The Soil Association“ ženklu pažymėto produkto sudaro 95 proc. ekologiškų dalių, į juos nededama genetiškai modifikuotų medžiagų, hidrogenizuotų riebalų, naftos produktų ir genų mutacijas sukeliančių medžiagų.
• USDA ORGANIC ženklu pažymėti JAV žemės ūkio ministerijos vykdomos ekologinės programos produktai. 95 proc. šių prekių sudedamųjų dalių yra ekologiškos.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę