D. Cechanavičienė:
Rankų plovimas ir dezinfekavimas – efektyviausia priemonė, stabdanti bakterijų plitimą tarp pacientų ir personalo ligoninės viduje. Mikrobinę odos florą sudaro nuolatiniai (rezidentiniai) ir laikini (tranzitiniai), „prilimpantys“ mikroorganizmai. Nuolatiniai išlieka ir dauginasi paviršiniuose odos sluoksniuose. Laikiną odos mikroflorą sudaro neseniai ant rankų patekęs užkratas, kuris išgyvena tam tikrą laiką. Tai gali būti patogenai, patekę nuo infekuotų ar kolonizuotų pacientų arba ligoninės aplinkos, galintys sukelti hospitalines infekcijas.
Yra trys rankų dezinfekavimo lygiai. Tai privaloma rankų higiena – įprastinis rankų plovimas (atėjus į darbą, pasinaudojus tualetu, išeinant iš darbo). Higieninė rankų antiseptika, kai naudojamas specialiai rankų odai skirtas alkoholinis antiseptikas (alkoholio koncentracija ne mažesnė nei 70 proc.), efektyviai šalinantis bakterijas. Trečiasis rankų dezinfekavimo lygis – chirurginis rankų paruošimas, kuris pažeidus pirštines apsaugo nuo žaizdų užkrėtimo. Tačiau didžiausią reikšmę rankų švarai turi ne naudojimosi priemonės, o rankų paruošimo technika.
[klausimas]-Kada reikia plauti rankas?[/klausimas]
O. Puchliakova:
Pusė įvairių infekcijų yra perduodamos per rankas, todėl nešvarių rankų prevencija kasmet tampa vis svarbesnė ir aktualesnė. Būtina plauti rankas prieš imant maistą, prieš ar po ligonio slaugos (prausimo, paklojus lovą), susitepus rankas, taip pat prieš higieninį ar chirurginį rankų dezinfekavimą. Tačiau pamatavus kraujo spaudimą, rankų plauti nėra būtina.
Higieninį rankų plovimą (pavartojus antiseptiko) reikia atlikti prieš injekcijas, pakeitus tvarstį, dalijant tabletes, įstatant kateterį, užsimaunant pirštines. Taip pat po kontakto su krauju, sekretais ar po kitų situacijų, po kurių gali atsirasti mikrobinis užteršimas.
[klausimas]-Kaip plauti rankas?[/klausimas]
D. Cechanavičienė:
Rankas gydytojai, slaugytojos turėtų plauti dvi minutes šiltu vandeniu su skystu muilu ir sausai nusišluostyti servetėle. Skystas muilas turi būti be dažų, kvapų, su maitinamosiomis ir drėkinamosiomis savybėmis. Kaip tai daryti? Rankas būtina sudrėkinti, paspaudus dozatorių, skystą muilą paskleisti ant delno ir sukamaisiais judesiais gerai išmuilinti pirštų tarpupirščius, galiukus, delnus, nykščius, riešus. Drėgnas rankas muiluoti 10-15 sek. pagal HN 47-2003 rekomendacijas. Vėl išmuilavus tuos pačius judesius reikia pakartoti po tekančiu vandeniu. Po to kruopščiai nusausinti rankas vienkartine servetėle ir ta pačia servetėle užsukti čiaupą.
[klausimas]-Kaip taisyklingai atliekama higieninė rankų dezinfekcija? Kada ji yra būtina?[/klausimas]
D. Cechanavičienė:
Mes turime taupyti ir laiką, ir pinigus, todėl efektyvu higieniniam rankų dezinfekavimui naudoti alkoholinį antiseptiką su odos apsaugos priemonėmis.
Ant sausų švarių rankų iš dozatoriaus išspaudžiama reikalinga alkoholinio antiseptiko dozė ir sukamaisiais judesiais kruopščiai įtrinami delnai, tarpupirščiai, pirštai, nykščiai, nagai. Tai atliekama iki 30 sekundžių, kol rankos tampa visiškai sausos.
Higieninė rankų dezinfekcija alkoholiniais rankų antiseptikais, pvz., Sterilium, Bactosept E, Skinmansoft Manorapid, Desderman N, Sargosept turi virsti geru medikų įpročiu. Antraip kyla pavojus užsikrėsti pačiam.
O. Puchliakova:
Rankas būtina dezinfekuoti po sąlyčio su užterštais daiktais, skysčiais, paviršiais (šlapimo surinkimo sistemomis, drenais, nešvariais skalbiniais ir kt.). Jei dirbama be pirštinių, o rankos sutepamos krauju, sekretu, reikia dezinfekuoti jas šluostant vienkartine popierine servetėle, sudrėkinta alkoholiniu antiseptiku. Po to rankas nuplauti šiltu vandeniu ir dezinfekuoti įtrinant jas tuo pačiu antiseptiku du kartus iš eilės po 30 sekundžių.
[klausimas]-O kada būtina mūvėti medicinines pirštines?[/klausimas]
D. Cechanavičienė:
Gumines ar lateksines pirštines reikia užsimauti atliekant invazines ir intervencines procedūras, t.y. operaciją, endoskopinį tyrimą, įstatant intraveninį katerį ir pan. Taip pat liečiant gleivines ar atviras žaizdas, atliekant slaugos procedūras (keičiant sauskelnes, basonus).
[klausimas]-Kokios dažniausios medikų klaidos rankų higienos srityje?[/klausimas]
O. Puchliakova:
Jei įvyko mikrotrauma ar ant odos yra teršalų, būtina dezinfekuoti rankas antiseptiku, o tik tada jas nuplauti. Nuplovus rankas būtina gerai nusausinti, tik tada galima naudoti antiseptiką. Po įtrynimo antiseptiku rankos vėl turi būti visiškai sausos, ypač jei ruošiamės užsimauti medicinines pirštines. Dar viena klaida – po plovimo rankos nėra visiškai nusausinamos servetėle. Numovus pirštines reikia plauti rankas skystu muilu ir gerai nusausinti. Po to svarbu patepti odą rankų kremu, kuris greitai susigertų ir nepaliktų riebių dėmių. Nevalia pamiršti, kad medžiaginiai rankšluosčiai nėra skirti bendram naudojimui, todėl po kiekvieno rankų nusausinimo yra dedami į specialų krepšį.
D. Cechanavičienė:
Kolegės mintis norėčiau papildyti keliais patarimais:
• Nevartoti karšto ar labai šalto vandens.
• Neplauti rankų šarminiu (ūkišku) muilu!
• Netrinti rankų šiurkščiais audiniais.
• Vengti cheminių medžiagų tiek darbe, tiek buityje.
[klausimas]-Kaip prižiūrėti, puoselėti rankų odą? Gal pasakysite gražių rankų receptą...[/klausimas]
D. Cechanavičienė:
Taip, rankos yra pagrindinis medikų darbo instrumentas. Visų darbuotojų, atliekančių medicinos ir slaugos procedūras, oda turi būti sveika. Negalima atlikti invazinių procedūrų esant pažeistai odai. Jei mediko odoje bus įtrūkimų ar mikrotraumų, gali patekti hepatito C, B, AIDS virusai. Todėl saugokime savo rankas. Kasdien rekomenduojama plauti rankas bespalviu ir bekvapiu, skystu, alergijos nesukeliančiu muilu, kuris ne tik valo, bet ir drėkina odą. Taip pat naudokite drėkinamuosius ir maitinamuosius kremus, ypač vakare.
O. Puchliakova:
Rankų priežiūrai tinka kremai losjonai, kremai balzamai, kurių sudėtyje yra ramunėlių ar kitų vaistažolių. Tepalų darbo metu naudoti nerekomenduoju.
Saugokime savo rankas, namuose nešveiskime kriauklių, neplaukime indų karštu vandeniu. Netinkami plovikliai nusausindami rankų odą didina mikrotraumų galimybę.
Jei rankų oda sausa, pavargusi, patartina namuose daryti voneles. Jei rankos yra sušalusios ar jautresnės, patarčiau jas 10-15 min. palaikyti bulvių nuovire. Pagerės kraujotaka, rankos taps baltesnės, švelnesnės.
Kitas receptas: patepkite rankas medumi ir šiltai palaikykite 15-20 minučių. Tačiau ši procedūra tinka žmonėms, kurie nėra alergiški medui. Labai gerai drėkina ir maitina rankų odą šiltas aliejus. Juo ištepkite rankas ir įkiškite į šiltas pirštines. Mylėkite savo rankas...
Ar tinkamai plaunamos rankos, padeda sužinoti skystis su fluorescuojamaisiais dažais. Juo nusiplovus rankas ir jas apšvietus ultravioletiniais spinduliais, išryškėja švarios ir nešvarios vietos | |
Nešvariai nuprausta ranka – skysčio su dažais pateko tik kai kur |
Švariai nuprausta ranka |
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę