){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Moksliniai tyrimai atskleidė, kad neišsimiegoję žmonės linkę kaltinti kitus, demonstruoti irzlumą. Arkanzaso universiteto psichologijos profesoriaus Deivido Mastino atliktas tyrimas rodo, kad miego trūkumo kamuojami žmonės yra priekabūs ir kerštingi.
Sumažėjęs darbingumas, neefektyvi veikla, dėmesio koncentracijos, atminties problemos, nervinimasis, nerimas be objektyvių priežasčių, nekoordinuoti veiksmai, padrikos mintys – tai ne „sunkaus gyvenimo“, tai miego nepakankamumo išraiška.
Miegant organizmas ne ilsisi, o netrukdomas dirba – perrikiuoja informaciją, „sudėlioja į lentynėles” emocinę patirtį. Vienas žiauriausių kankinimų – neleisti miegoti – iš tikrųjų yra greitas būdas žmogų sunaikinti. Pirmiausia sutrinka smegenų, o paskui ir kitų organų veikla.
Tad nuolatinis miego trūkumas nėra tik psichologinė, psichikos ir nervų sistemos alinimo problema.
Kartais teigiama, kad Napoleonas miegodavo tik po 4 valandas per parą. Netiesa. Jis miegodavo po 6 valandas. Eidavo gulti 22 val., atsikeldavo antrą nakties. Iki penktos ryto intensyviai dirbdavo. Tada vėl (!) iki septintos valandos numigdavo.
Dirbtinis miego trumpinimas tikrai yra žalingas įprotis, kaip ir rūkymas ar nesaikingas alkoholio vartojimas, ne mažiau, o gal net labiau kenkiantis sveikatai.
Dr. M. Viever su bendradarbiais per 25 metus ištyrė pusę milijono žmonių. Tyrimų duomenys stulbina: nustatyta, kad tiems, kurie miega mažiau negu po 6 valandas per naktį, tikimybė mirti nuo širdies ligų padidėja net 50 procentų. Jiems net 20 proc. mažiau galimybių sulaukti 65-erių, negu tiem, kurie miega po 7-8 val.
Prof. D. Kapučio tvirtina, kad miego trūkumas veikia toli gražu ne vien tik nervų sistemą, nuo kurios, beje, priklauso daug kas. Miego trūkumas pirmiausia sutrikdo hormonų gamybą, neurohumoralinę organizmo pusiausvyrą, neišsimiegojus blogiau toleruojama gliukozė. Galima susirgti diabetu, prasideda kraujotakos sutrikimai. Medikai ištyrė, kad žmonės, kurie miega bent po 8 valandas, net 60 procentų rečiau serga depresijomis.
Kolumbijos universiteto medicinos centre atliktas 15000 jaunų žmonių tyrimas parodė, kad tie, kurie gulasi anksčiau negu 22 valandą, visais parametrais lenkia einančius gulti vidurnaktį ar po vidurnakčio.
Kai sistemingai neišsimiegame, mėginame prastą savijautą teisinti gyvenimo aplinkybėmis, nebaigiamais darbais. Tikimės, kad geriau pasijustume daugiau sportuodami ar susiradę abejotinų stimuliatorių. Bet miego niekas pakeisti negali, o miegas gali pakeisti daug ką.
Jeigu trūksta miego, joks sportavimas nepadės sveikai lieknėti. Intensyviai sportuojant, stimuliuojama augimo hormono gamyba. Šis hormonas tiesiogiai turi įtakos svorio augimui (ir anaiptol ne tik raumenų). Būtent dėl šios priežasties, nustojus sportuoti, esant stimuliuotai augimo hormono gamybai, priaugama neįprastai daug svorio – kai raumenys tinginiauja, „auginami“, kaupiami riebalai.
Miego stoka susijusi ne tik su augimo hormonu, bet ir su gliukozės apykaita. Tad pasakymas, „ilgai miega ir tunka“ – netiesa. Atvirkščiai: tunkama stokojant miego! Miegant išsiskiria medžiagos, kurių neišsimiegojus trūksta.
Miego tyrimo draugijų konferencijoje, apibendrinus mokslinių tyrimų duomenis, padaryta išvada, kad, ribojant miego trukmę, kūno masė didėja. Juk trumpai miegantys žmonės ilgiau ir užkandžiauja. O kai miegame – nevalgome. Jau vien todėl sumažėja suvalgyto maisto.
Arizonos universiteto tyrimų centro vadovė dr. A. Drescher tvirtina, kad viena iš jau įrodytų priežasčių, kodėl didėja vaikų kūno masė, – nevisavertis miegas ir jo pasekmės.
Beje, nors kažkada gajus mitas apie „bėgimą nuo infarkto” nepasiteisino (nes daugelio nutukusių, kurių ir taip pasunkėjęs širdies ir kraujagyslių sistemos darbas, antsvorio apkrautas stuburas bei sąnariai, žmonių organizmas neatlaikė neįprastų fizinių krūvių, ir jie atbėgo iki insulto), fizinis aktyvumas yra svarbus. O neišsimiegojęs nelaimėlis tik ir taikosi prisėsti. Taip organizmas mėgina išsaugoti energiją. Ir geria daug kavos. O dideli kofeino kiekiai tarsi botagu varo nervų sistemą, ši įtraukia kitus organus. Ar vis dar manote, kad miego trūkumas – nereikšminga smulkmena?
Jeigu manome, kad mūsų gyvenimas yra svarbus, kad esame mylimi ir kažkam reikalingi, „netempkime“ iki vidurnakčio, nes žadintuvas sučirkš anksčiau, nei mūsų organizmas bus gavęs pakankamą miego dozę. Beje, išvis turėtume keltis be žadintuvo. Nes jeigu jis pertraukia miegą, ir nesvarbu kurioje fazėje, tą dieną niekaip negalime gerai jaustis. Keista, jei būna kitaip. Apskritai keista ne tada, kai trūkstant miego nesiseka. Keista, kad, nepaisant miego trūkumo, vis dar iriamės per gyvenimą. Telieka stebėtis, kokia stipria sveikata esam apdovanoti – griaunam ir vis nepavyksta iki galo sugriauti.
Mieguistumas gali būti ir ligos pasekmė. Stenfordo universiteto medikų nuomone, nuolatinis mieguistumas gali būti pažeistos imuninės sistemos pasireiškimas. JAV mokslininkai tvirtina, kad dieną snūduriuojantys žmonės turi genetinį imunitetui svarbių T-limfocitų defektą.
Nuolatinis miego trūkumas dar vadinamas studentų liga. Ja serga ir verslininkai, ir namų šeimininkės.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę