Kad ir kaip mėgtumėte saulę ar įdegimą, medikai įspėja – tai pavojinga. Ultravioletiniai A ir B saulės spinduliai prasiskverbia labai giliai ir skatina įvairius odos pakitimus. Turbūt daugelis pastebėjome, kad, ilgiau pabuvus saulėkaitoje be apsaugos priemonių, oda greitai nudega – parausta, pradeda skaudėti, dažnai net susidaro pūslės. Po tokio nudegimo šiose odos vietose vėliau dažnai atsiranda pigmentinių dėmių, kas nėra estetiška.
„Saulė skatina melanino išsiskyrimą, nuo kurio ir tamsėja mūsų oda. Tai natūrali odos gynyba. Pažeista oda greičiau sensta, netenka elastingumo, sausėja. Silpnėja ir mūsų imunitetas. Dėl vienkartinio pasimėgavimo saule greičiausiai nesusirgsite odos vėžiu, tačiau, jei ja piktnaudžiausime dažnai, galime sulaukti skaudžių pasekmių. Jei saulės spindulių suminis poveikis odai ir nesukels vėžio, tai odos senėjimo procesą tikrai pagreitins, pagausins odos pigmentaciją“, – aiškina gydytoja Rūta Gancevičienė.
Ultravioletinių spindulių indeksas priklauso nuo debesuotumo ir ozono sluoksnio storio. Aukščiausias indeksas būna birželio ir liepos mėnesiais.
Gydytoja pastebi, kad fotoapsauginiai kremai yra naudinga priemonė, padedanti būnant saulėkaitoje nenudegti, svarbu teisingai pasirinki ir naudoti. Šie kremai žymimi SPF su įvairiais skaičiukais, kurie rodo apsaugos stiprumą, kiek apsauginiu kremu pasitepęs ar pasipurškęs asmuo gali būti saulėkaitoje ir nenudeginti odos iki ryškaus uždegimo.
Kiekvienam odos tipui minimali eriteminė dozė – lengva odos paraudimo reakcija į saulės spindulius – yra skirtinga. Tamsesnę odos spalvą turintiems žmonėms paprastai taip nutinka per 15 min., greitai įdegantiems šviesiaodžiams – 10 min., raudonplaukiams ir strazdanotėms žmonėms, kurių oda itin jautri saulei, – tik per 5 minutes. Maždaug tiek šie žmonės gali būti be apsaugos priemonių saulėkaitoje.
„Norėdami sužinoti, kiek laiko galite saugiai būti saulėkaitoje pasitepę odą apsauginiu kremu, turime ant priemonės pakuotės nurodytą SPF skaičių dauginti iš savo odos apsisaugojimo laiko, jos minimalios eriteminės dozės. Jeigu esame šviesiaodžiai, kokių yra dauguma mūsų tautiečių, – iš 10, o jei strazdanoti, itin jautrūs saulės spinduliams, – iš 5. Pavyzdžiui, jeigu oda gali apsisaugoti 10 minučių, o jūs renkatės SPF 10 kremą, saugiai saulėje galėsite būti maždaug pusantros valandos, o jei renkatės SPF 15 kremą – jau maždaug pustrečios valandos“, – aiškino gydytoja.
Pasak jos, patikimiau fotoapsaugines priemones pirkti vaistinėse, o ne supermarketuose ar maisto prekių parduotuvėse.
Kodėl būnant pietesnėse šalyse patariama odą teptis stipresniu kremu su didesniu SPF, jei skaičius rodo tik saugaus buvimo saulėkaitoje laiką? Gal tiesiog užtenka dažniau pasitepti tuo pačiu kremu? „Mes gyvename ne ties pusiauju, Lietuvoje saulė nėra zenite, kas labai pavojinga. Pietesnėse šalyse saulės projekcija virš horizonto yra kita, jos spinduliai krinta į paviršių stačiau ir turi didesnį poveikį. Be to, oda sugeria ne tik tiesioginius saulės spindulius, jie atsispindi ir nuo vandens paviršiaus, smėlio, todėl būnant pietesnėse šalyse, ypač jų pajūryje, rekomenduojamos apsaugos priemonės nuo saulės su didesniu SPF. Nors apskritai apsauginio kremo pasirinkimas labiau priklauso nuo odos tipo, o ne nuo šalies, kurioje jį naudosime. Ir Lietuvos pajūryje tamsesnio gymio žmogui užtenka kremo, kurio SPF 15-20, šviestesnio gymio ir vaikams reikėtų stipresnio. Tačiau ir tokiu pasitepus kas 2–3 valandas verta teptis juo pakartotinai“, – sako gydytoja dermatologė.
Specialistė gana skeptiškai vertina užrašą, kad apsaugos nuo saulės priemonės yra atsparios vandeniui, ir pataria išsimaudžius jomis pasitepti ar pasipukšti iš naujo.
Pasak R.Gancevičienės, vaikams reikėtų pirkti specializuotas, su didesniu apsaugos faktoriumi ir fiziniais filtrais apsaugines priemones nuo saulės. Lūpoms bei apgamams gaminami specialūs pieštukai.
Pasak gydytojos dermatologės, apsauginio kremo pasirinkimas nuo žmogaus amžiaus nepriklauso – močiutė ir vaikaitė paplūdimyje gali drąsiai naudoti tą patį kremą. Tik sausesnę odą turintiems žmonėms patartina rinktis kremus, riebesnę – purškiklius, kurie geriau ir lengviau pasiskirsto ant odos paviršiaus. Riebią odą pasitepę apsauginiu kremu nuo saulės, žmonės jaustųsi nekonfortabiliai – susidarytų riebus sluoksnis, kimštųsi odos poros. Vaikams geriau tepti kremus su natūralais fiziniais filtrais, nes jie paprastai būna balti, todėl geriau matyti, kuri odos vieta liko nepatepta.
O ką daryti, jeigu vis delto jau nudegei odą? Pasak gydytojos dermatologės, nudegius odą svarbiausia išeiti iš saulėkaitos, būti vėsesnėje, tamsesnėje vietoje ir naudoti odą raminančių kremus– su cinku, alijošiumi, slopinančius uždegimą.
„Jeigu žmogus saulėkaitoje nudegė tiek, kad kyla pūslės, jau reikia kreiptis į gydytoją“, – pastebi gydytoja dermatologė.
Ką specialistė mano apie liaudiškus patarimus tada tepti odą rūgusiu pienu ar grietine? R.Gancevičienė jomis nesižavi. Nors šie patarimai turi ir logikos – šiose priemonėse yra rūgštinių medžiagų, kurios padeda atstatyti pažeistą odos plėvėlę. Tačiau gydytoja šiukštu nerekomenduoja nudegusios odos tepti sviestu ar grietine, tada labiau tinka lengvi drėkinamieji komponentai.
Apskritai, pasak gydytojos dermatologės, svarbiausias saulėkaitoje nudegusios odos gelbėjimas yra jos drėkinimas, švara, kartais, sunkesniais atvejais – specializuoti preparatai, kuriuos paskiria gydytojas. Nudegus odą, bent jau keletą parų būtina vengti saulėkaitos. Po to vertėtų rinktis stipresnes apsaugos nuo saulės priemones, kaip tiems asmenims, kurių oda labai jautri saulei.
„Svarbiausias apsaugos nuo saulės būdas yra mūsų sąmoningumas. Galime rinktis: gulėti paplūdimyje nuo ryto iki vakaro ar daryti tai saikingai, teptis apsauginiu kremu nuo saulės ar nesitepti“, – pastebi gydytoja.
Pasak R. Gancevičienės, reikėtų nepamiršti, kad nuo saulės gali saugoti ir tinkami drabužiai –marškinėliai ilgomis rankovėmis, dengiantys didesnį kūno plotą. Svarbi ir drabužių spalva. Žmonėms, kurių oda jautri, vasarą reiktų vilkėti tamsios spalvos drabužius – nors karštą dieną maloniau vilkėti šviesius natūralių pluoštų drabužius, nuo saulės jie saugo mažiau negu tamsūs. Plonų peršviečiamų baltų medvilninių marškinėlių šviesos apsaugojimo koeficientas dažniausia svyruoja tarp 5 ir 10 (tad žmonės, kurių šviesi ir jautri oda, vilkėdami tokiu jau po pusvalandžio gali nudegti), tamsesnės spalvos, tankesni – kelis kartus daugiau.
Kaip saugotis nuo saulės spindulių veido odą, kurios kapiliarai išsiplėtę? Pasak R.Gancevičienės, tokiai odai būtina skirti daugiau dėmesio, rūpestingiau rinktis apsaugą nuo saulės.
„Saulės spinduliai – vienas rizikos veiksnių plėstis odos kapiliarams. Tačiau taip nutinka ne vien nuo nesaikingo mėgavimosi saule, šio odos darinio atsiradimo priežasčių yra daug – tai ir karštas, aštrus maistas, įvairios ligos, ypač aukštas arterinis kraujo spaudimas, antsvoris, temperatūros, klimato kaita, fizinis krūvis, saunos ir t.t. Daug įtakos tam turi ir paveldimumas“, – sakė pašnekovė.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę