Saulė – ne tik draugas

Teigiama kad tam, jog žmogaus organizme pasigamintų reikiamas vitamino D kiekis, kasdien pakanka 15 minučių pabūti saulės atokaitoje, o, piktnaudžiaudami saule reguliariai, galime sulaukti skaudžių pasekmių, mat saulės spindulių poveikis kaupiasi organizme ir žaloja jį. Tad dar kartą apie apsauginius kremus nuo saulės – ką privalome žinoti, tik pamirštame paklausti, kalbamės su gydytoja dermatologe dr. Rūta Gancevičiene.
 

Kodėl odai reikia padėti


Kad ir kaip mėgtumėte saulę ar įdegimą, medikai įspėja – tai pavojinga. Ultravioletiniai A ir B saulės spinduliai prasiskverbia labai giliai ir skatina įvairius odos pakitimus. Turbūt daugelis pastebėjome, kad, ilgiau pabuvus saulėkaitoje be apsaugos priemonių, oda greitai nudega – parausta, pradeda skaudėti, dažnai net susidaro pūslės. Po tokio nudegimo šiose odos vietose vėliau dažnai atsiranda pigmentinių dėmių, kas nėra estetiška.
„Saulė skatina melanino išsiskyrimą, nuo kurio ir tamsėja mūsų oda. Tai natūrali odos gynyba. Pažeista oda greičiau sensta, netenka elastingumo, sausėja. Silpnėja ir mūsų imunitetas. Dėl vienkartinio pasimėgavimo saule greičiausiai nesusirgsite odos vėžiu, tačiau, jei ja piktnaudžiausime dažnai, galime sulaukti skaudžių pasekmių. Jei saulės spindulių suminis poveikis odai ir nesukels vėžio, tai odos senėjimo procesą tikrai pagreitins, pagausins odos pigmentaciją“, – aiškina gydytoja Rūta Gancevičienė.
Ultravioletinių spindulių indeksas priklauso nuo debesuotumo ir ozono sluoksnio storio. Aukščiausias indeksas būna birželio ir liepos mėnesiais.

 

Apsauginio kremo faktoriai


Gydytoja pastebi, kad fotoapsauginiai kremai yra naudinga priemonė, padedanti būnant saulėkaitoje nenudegti, svarbu teisingai pasirinki ir naudoti. Šie kremai žymimi SPF su įvairiais skaičiukais, kurie rodo apsaugos stiprumą, kiek apsauginiu kremu pasitepęs ar pasipurškęs asmuo gali būti saulėkaitoje ir nenudeginti odos iki ryškaus uždegimo.
Kiekvienam odos tipui minimali eriteminė dozė – lengva odos paraudimo reakcija į saulės spindulius – yra skirtinga. Tamsesnę odos spalvą turintiems žmonėms paprastai taip nutinka per 15 min., greitai įdegantiems šviesiaodžiams – 10 min., raudonplaukiams ir strazdanotėms žmonėms, kurių oda itin jautri saulei, – tik per 5 minutes. Maždaug tiek šie žmonės gali būti be apsaugos priemonių saulėkaitoje.
„Norėdami sužinoti, kiek laiko galite saugiai būti saulėkaitoje pasitepę odą apsauginiu kremu, turime ant priemonės pakuotės nurodytą SPF skaičių dauginti iš savo odos apsisaugojimo laiko, jos minimalios eriteminės dozės. Jeigu esame šviesiaodžiai, kokių yra dauguma mūsų tautiečių, – iš 10, o jei strazdanoti, itin jautrūs saulės spinduliams, – iš 5. Pavyzdžiui, jeigu oda gali apsisaugoti 10 minučių, o jūs renkatės SPF 10 kremą, saugiai saulėje galėsite būti maždaug pusantros valandos, o jei renkatės SPF 15 kremą – jau maždaug pustrečios valandos“, – aiškino gydytoja.


Pasak jos, patikimiau fotoapsaugines priemones pirkti vaistinėse, o ne supermarketuose ar maisto prekių parduotuvėse.
 

Keletas svarbių detalių


Kodėl būnant pietesnėse šalyse patariama odą teptis stipresniu kremu su didesniu SPF, jei skaičius rodo tik saugaus buvimo saulėkaitoje laiką? Gal tiesiog užtenka dažniau pasitepti tuo pačiu kremu? „Mes gyvename ne ties pusiauju, Lietuvoje saulė nėra zenite, kas labai pavojinga. Pietesnėse šalyse saulės projekcija virš horizonto yra kita, jos spinduliai krinta į paviršių stačiau ir turi didesnį poveikį. Be to, oda sugeria ne tik tiesioginius saulės spindulius, jie atsispindi ir nuo vandens paviršiaus, smėlio, todėl būnant pietesnėse šalyse, ypač jų pajūryje, rekomenduojamos apsaugos priemonės nuo saulės su didesniu SPF. Nors apskritai apsauginio kremo pasirinkimas labiau priklauso nuo odos tipo, o ne nuo šalies, kurioje jį naudosime. Ir Lietuvos pajūryje tamsesnio gymio žmogui užtenka kremo, kurio SPF 15-20, šviestesnio gymio ir vaikams reikėtų stipresnio. Tačiau ir tokiu pasitepus kas 2–3 valandas verta teptis juo pakartotinai“, – sako gydytoja dermatologė.
Specialistė gana skeptiškai vertina užrašą, kad apsaugos nuo saulės priemonės yra atsparios vandeniui, ir pataria išsimaudžius jomis pasitepti ar pasipukšti iš naujo.
Pasak R.Gancevičienės, vaikams reikėtų pirkti specializuotas, su didesniu apsaugos faktoriumi ir fiziniais filtrais apsaugines priemones nuo saulės. Lūpoms bei apgamams gaminami specialūs pieštukai.
Pasak gydytojos dermatologės, apsauginio kremo pasirinkimas nuo žmogaus amžiaus nepriklauso – močiutė ir vaikaitė paplūdimyje gali drąsiai naudoti tą patį kremą. Tik sausesnę odą turintiems žmonėms patartina rinktis kremus, riebesnę – purškiklius, kurie geriau ir lengviau pasiskirsto ant odos paviršiaus. Riebią odą pasitepę apsauginiu kremu nuo saulės, žmonės jaustųsi nekonfortabiliai – susidarytų riebus sluoksnis, kimštųsi odos poros. Vaikams geriau tepti kremus su natūralais fiziniais filtrais, nes jie paprastai būna balti, todėl geriau matyti, kuri odos vieta liko nepatepta.
 

Jeigu vis dėlto nudegėte


O ką daryti, jeigu vis delto jau nudegei odą? Pasak gydytojos dermatologės, nudegius odą svarbiausia išeiti iš saulėkaitos, būti vėsesnėje, tamsesnėje vietoje ir naudoti odą raminančių kremus– su cinku, alijošiumi, slopinančius uždegimą.
„Jeigu žmogus saulėkaitoje nudegė tiek, kad kyla pūslės, jau reikia kreiptis į gydytoją“, – pastebi gydytoja dermatologė.
Ką specialistė mano apie liaudiškus patarimus tada tepti odą rūgusiu pienu ar grietine? R.Gancevičienė jomis nesižavi. Nors šie patarimai turi ir logikos – šiose priemonėse yra rūgštinių medžiagų, kurios padeda atstatyti pažeistą odos plėvėlę. Tačiau gydytoja šiukštu nerekomenduoja nudegusios odos tepti sviestu ar grietine, tada labiau tinka lengvi drėkinamieji komponentai.
Apskritai, pasak gydytojos dermatologės, svarbiausias saulėkaitoje nudegusios odos gelbėjimas yra jos drėkinimas, švara, kartais, sunkesniais atvejais – specializuoti preparatai, kuriuos paskiria gydytojas. Nudegus odą, bent jau keletą parų būtina vengti saulėkaitos. Po to vertėtų rinktis stipresnes apsaugos nuo saulės priemones, kaip tiems asmenims, kurių oda labai jautri saulei.
 

Amžini patarimai


„Svarbiausias apsaugos nuo saulės būdas yra mūsų sąmoningumas. Galime rinktis: gulėti paplūdimyje nuo ryto iki vakaro ar daryti tai saikingai, teptis apsauginiu kremu nuo saulės ar nesitepti“, – pastebi gydytoja.
Pasak R. Gancevičienės, reikėtų nepamiršti, kad nuo saulės gali saugoti ir tinkami drabužiai –marškinėliai ilgomis rankovėmis, dengiantys didesnį kūno plotą. Svarbi ir drabužių spalva. Žmonėms, kurių oda jautri, vasarą reiktų vilkėti tamsios spalvos drabužius – nors karštą dieną maloniau vilkėti šviesius natūralių pluoštų drabužius, nuo saulės jie saugo mažiau negu tamsūs. Plonų peršviečiamų baltų medvilninių marškinėlių šviesos apsaugojimo koeficientas dažniausia svyruoja tarp 5 ir 10 (tad žmonės, kurių šviesi ir jautri oda, vilkėdami tokiu jau po pusvalandžio gali nudegti), tamsesnės spalvos, tankesni – kelis kartus daugiau.
 

Kai odos kapiliarai išsiplėtę


Kaip saugotis nuo saulės spindulių veido odą, kurios kapiliarai išsiplėtę? Pasak R.Gancevičienės, tokiai odai būtina skirti daugiau dėmesio, rūpestingiau rinktis apsaugą nuo saulės.
„Saulės spinduliai – vienas rizikos veiksnių plėstis odos kapiliarams. Tačiau taip nutinka ne vien nuo nesaikingo mėgavimosi saule, šio odos darinio atsiradimo priežasčių yra daug – tai ir karštas, aštrus maistas, įvairios ligos, ypač aukštas arterinis kraujo spaudimas, antsvoris, temperatūros, klimato kaita, fizinis krūvis, saunos ir t.t. Daug įtakos tam turi ir paveldimumas“, – sakė pašnekovė.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai