Ir viena, ir kita. Gausus viso kūno prakaitavimas – generalizuota hiperhirdozė – gali būti skydliaukės, cukrinio diabeto, lėtinių infekcinių ar onkologinių ligų požymis. Gausiau prakaituojama ir menopauzės metu.
Dar viena hiperhidrozės forma – židininė. Jos priežastys nėra aiškios, dažniausiai – idiopatinės kilmės (dėl prakaito liaukų nervinės stimuliacijos sutrikimo). Tai iškreipta reakcija į stresą ar susijaudinimą. Tokiu atveju pagausėjęs prakaitavimas būna lokalus – plaštakų, veido, pažastų, kojų.
Tačiau hiperhidrozė nėra dažna patologija, tokie ligoniai sudaro tik apie 0,5 proc. populiacijos. Tuo tarpu didžiajai daliai žmonių gausesnis prakaitavimas nėra susijęs su liga. Tačiau tai nereiškia, kad į jį nereikia kreipti dėmesio. Juolab kad daugelis dėl to jaučia diskomfortą, o kai kuriems (pvz., muzikantams, sportininkams, aukštas pareigas užimantiems pareigūnams, aktoriams ir t.t.) žliaugiantis prakaitas netgi trukdo dirbti. Galiausiai itin gausus prakaitavimas ir nerimas dėl nemalonaus kvapo kelia psichologinių ir socialinių problemų, žmonės puola į depresiją, vengia viešumos, tampa atsiskyrėliais, nustoja bendrauti net su artimais draugais.
Hiperhidrozė nustatoma, kai žmogaus prakaitavimas abipusis ir simetrinis, kai jis trukdo normaliai kasdieniai veiklai, pasireiškia ne mažiau kaip kartą per savaitę, o prasideda iki 25 metų amžiaus. Taip pat hiperhidrozei nebūdinga prakaituoti miegant ir dažniausia ji paveldima.
Hiperhidrozės diagnozė nustatoma atmetus visas kitas ligas, kurios gali sukelti padidėjusį prakaitavimą.
Manau, kad ligi šiol dauguma gydytojų į žmonių nusiskundimus dėl estetinių problemų esant padidėjusiam prakaitavimui vis dar nekreipia dėmesio, nes jiems tai neatrodo rimta problema. Dalis medikų tokius pacientus linkę laikyti priekabiais, kaprizingais ir per didelius reikalavimus keliančiais. Tuo tarpu estetinės medicinos specialistai į šiuos skundus žiūri kaip į labai rimtus, pagrįstus, iš tiesų keliančius tiek estetinių, tiek psichologinių problemų.
Kita vertus, visuomenė keičiasi, ir keičiasi jos taisyklės. Juk kadaise ir dezodorantų nedaug naudojome. Šiandieniniai socialiniai pokyčiai formuoja tam tikrą sėkmingos asmenybės modelį, ir ne paskutinį vaidmenį čia turi žmogaus išvaizda, jo įvaizdis. Taigi vis daugiau žmonių botulino toksino injekcijas naudoja profilaktikos tikslu, tiesiog norėdami jaustis saugiai, kad nereikėtų nerimauti dėl to, kad negali dėvėti prigludusių drabužių, kad nekeltų rūpesčių nemalonus kvapas ir netektų dar labiau prakaituoti dėl to, kad negali paduoti rankos. Taigi į mus gali kreiptis visi, net ir negausiai prakaituojantys.
Su prakaitavimu kovojama daug amžių. Norėdami jo atsikratyti, žmonės ryždavosi drastiškoms priemonėms – prakaito liaukas naikindavo rentgeno spinduliais, šalindavo liaukas chirurgiškai. Esu matęs tokių pacientų, kuriems švitinimo procedūros pažeisdavo rankų limfinę sistemą ir ranka visam laikui likdavo patinusi.
Tuo tarpu dabar yra išties saugus ir veiksmingas būdas – tai botulino toksino injekcijos. Be abejo, tobulėja ir kosmetikos pramonė, atsiranda naujesnių veiksmingesnių dezodorantų, antiperspirantų. Tačiau vis dėlto šios priemonės nėra tokios veiksmingos kaip botulino toksinas.
Botulino toksinas pradėtas naudoti apie 1980-uosius, kada botulino bakterijų išskiriamais nuodais pradėta gydyti nervinį akies vokų trūkčiojimą. Vėliau mokslininkai pastebėjo, kad toksino injekcijos panaikina raukšles. Taip prasidėjo botulino toksino era grožio industrijoje. Nedidelės dozės šio preparato blokuoja nervinio impulso perdavimą tarp nervo ir raumens, todėl injekcijos vietoje raumenys yra neutralizuojami ir raukšlės kuriam laikui dingsta. Dar viena botulino toksino indikacija – padidėjęs prakaitavimas.
Gydant prakaitavimą preparatas veikia taip pat, kaip ir šalinant raukšles: botulino toksinas blokuoja pačios liaukos funkciją, nes jį negauna nervinio impulso, todėl slopinama sekreto gamybą ir liauka laikinai nefunkcionuoja. Poveikis trunka 6–8 mėn.
Į kokias vietas jis gali būti suleidžiamas? Ar yra prakaituojančių kūno vietų, kur botulio toksino būtų negalima leisti, pvz., nugara?
Sveikatai nekenkiančios botulino toksino injekcijos leidžiamos į pažastis, delnus ar pėdas. Norint nustatyti labiausiai prakaituojančias vietas, atliekamas Minor jodo-krakmolo testas. Prakaituojanti vieta patepama jodu, pabarstoma krakmolu. Prakaitui išsiskiriant krakmolas sureaguoja su juodu ir tam tikros vietos nusidažo violetine spalva. Tada tas plotas padalijamas į 1 cm dydžio kvadratėlius, į kiekvieną kurių suleidžiama preparato. Gydant pažastų prakaitavimą, į kiek vieną pažastį suleidžiama maždaug po 20–30 injekcijų.
Rečiau pacientai kreipiasi dėl prakaituojančios kaktos. Dažniausiai tai būna sportininkai, lenktynininkai, kuriems ant akių bėgantis prakaitas trukdo vairuoti.
Jeigu gausiai prakaituoja nugara, reikėtų paieškoti to priežasties, ligos. Botulino toksino injekcijos į nugarą neatliekamos.
Šios procedūros nerekomenduojamos nėščiosioms, taip pat tais atvejais, kai gausus prakaitavimas yra kitos ligos pasekmė. Pvz., kai ši problema vargina sergantįjį skydliaukės ligomis. Suprantama, kad tokiu atveju reikia gydyti pirminę priežastį, t.y. skydliaukės patologiją, o ne šalinti simptomus.
Procedūros šiek tiek skausmingos, todėl pažastų jautrumas pašalinamas jas ištepus nuskausminamuoju tepalu. Injekcijos į delnus bei padus skausmingesnės, todėl tokiais atvejais atliekama laidinė anestezija.
Tikrai ne. Botulino toksinu paveikiamas labai mažas kūno plotas, todėl vietų prakaitui pasišalinti lieka labai daug. Juolab kad jis veikia lokaliai, t.y. tik toje vietoje, kur buvo daroma injekcija, generalizuoto poveikio nenustatyta.
Botulino toksinas išskirtas iš bakterijų – tai natūralus produktas, kurio gamybai ir laikymui keliami dideli reikalavimai. Daugeliui žmonių botulino toksinas asocijuojasi su nuodais, tačiau medicinoje įprasta, kad įvairūs vaistai, preparatai gaminami iš nuodingų bakterijų. O veikliosios medžiagos kiekis atliekant botulino toksino injekcijas toks mažas, kad, veikdamas lokaliai, jis atlieka vaisto vaidmenį – šiuo atveju slopina prakaito liaukų veiklą.
Šiuo metu botulino toksino injekcijos – visiškai saugi, aprobuota, leidžiama naudoti ir itin veiksminga prakaitavimą gydanti procedūra.
Kartoti galima daug kartų, tam apribojimų nėra. Tačiau pakartotinę procedūrą galima atlikti tik praėjus ankstesnės poveikiui, nes kitaip gali išsivystyti atsparumas preparatui. Kaskart nervinių liaukų veiklos atkūrimas vyksta lėčiau, kol galiausiai po 5–6 procedūrų nervas gali visai neatsigauti. Dėl to kuo daugiau procedūrų atliksime, tuo jų veiksmingumas bus ilgesnis ( pvz., apie 1–1,5 m.).
Botulino toksinas nėra naujiena Lietuvoje. Su juo medikai dirba daug metų ir turi pakankamai patirties. Tačiau gydytojo patirtis skiriant botulino toksino estetikos tikslais itin svarbi, nes tai yra labai stipriai veikiantis medikamentas, ir jo panaudojimas ne pagal paskirtį gali sukelti nepageidaujamų reakcijų (gyd. G.Papečkys yra botulino toksino injekcijų – raukšlėms šalinti bei hiperhidrozei gydyti – pradininkas Lietuvoje ir tai atlieka nuo 1999 m. – aut. past.).
Užsienyje ši procedūra taikoma daugiau kaip 20 metų ir yra labai populiari, tapusi įprasta higienos priemone.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę