Žiemą odą prižiūrėti reikia itin rūpestingai, nes šaltuoju metų laiku ją veikia daug neigiamų veiksnių: žema oro temperatūra, sausas oras patalpose, šildymo sistemos, žvarbūs, šalti vėjai. Taip pat nepamiršti, kad net ir žiemą odą veikia odai kenksmingi UV spinduliai, kurių reikia saugotis.
Dėl visų šių veiksnių iš epidermio drėgmės išgaruoja daugiau. Kai oda netenka drėgmės, ji šerpetoja, trūksta, tampa jautri daugeliui dalykų. Netgi anksčiau naudotoms kosmetikos priemonėms. Todėl žiemą einant į lauką reikia naudoti tinkamą apsauginį kremą. Jame neturėtų būti vandens, nes šaldamas vanduo gali žaloti odos struktūras..
Priemonės žiemai ir vasarai skiriasi tuo, kad vasariniai kremai turi savybę padidinti odos drėgmę, o žieminiai kremai uždeda lipidinę plėvelę ant išorinio odos sluoksnio ir taip ją saugo nuo išsausėjimo ir šalčio. Kremai žiemai būna tirštesnės konsistencijos. Jų paskirtis – stiprinti natūraliąsias odos funkcijas, saugoti ją nuo šalčio ir išsausėjimo. Geras kremas taip pat turi turėti ne tik apsauginių savybių, bet ir maitinti bei regeneruoti odą, todėl renkantis kremą reikia perskaityti pateikiamą informaciją ir susipažinti su jo indikacijomis ir savybėmis.
Norint, kad oda išliktų graži ir nesentų, apsauginiu kremu nuo UV spindulių reikia tepti tiek žiemą, tiek vasarą. Jį reiktų tepti prieš apsauginį kremą žiemai. Pirma tepamas kremas nuo UV spindulių, o palaukus, kol jis susigeria, – apsauginis kremas. Pakaktų naudoti kremą, turintį bent 15 SPF. Ypač patartina naudoti kremą nuo UV spindulių vykstantiems slidinėti, kadangi lauke yra itin daug sniego, kuris atspindi pavojingus UV spindulius.
Įdomus faktas yra tas, kad, jeigu odos neveiktų saulės spinduliai, ją nuolatos saugotume, dengtume šydais, teptume kremu, oda pradėtų senti tik apie šešiasdešimtuosius metus. Kūno oda sensta daug vėliau, nes ji saulę mato tik sezoniškai, ne kiekvieną dieną.
Žiemos metu vakarais, jei esate namuose, odą reikėtų jau nebe saugoti nuo šalčio, o drėkinti. Jei nusiprausėme ir žinome, kad niekur nebeisime iš namų, nebėra pavojaus sušalti, metas pasirūpinti odos drėgme. Ją drėkinti drėkinamuoju kremu, drėkinamosiomis kaukėmis ar naudoti įvairius drėgmės odai teikiančius purškiklius. Taip per naktį bus atnaujintas prarastas drėgmės balansas.
Kartą per savaitę patartina pasidaryti švelnų, atsižvelgiant į savo odos tipą, šveitimą. Taip nuimti raginį odos sluoksnį, kad drėkinamosios priemonės geriau įsigertų.
Nepamiršti paakių srities. Vyresnėms moterims reikia naudoti priemones, skirtas paakių sričiai. Apsauginis kremas žiemai yra sunkus, jis gali „padusinti paakius“, todėl vakare juos švelniai masažuoti drėkinamąja želė, kad šie atsipalaiduotų.
Žiemą neužmirškime ir lūpų. Labai svarbu jomis tinkamai rūpintis, nes žiemą jas taip pat veikia minusinė temperatūra, vėjas, o lauke mes kalbame, bendraujame, lūpos visuomet būna šlapios, drėgnos. Jos ypač išsausėja, suskilinėja, todėl joks lūpdažis ar blizgis gražiai neatrodys. Norint jas apsaugoti, lauke tepti balzamu ar kremu, skirtu lūpoms. Jei tuo metu jo neturim, nusipirkti bent paprasčiausią lūpų vazeliną ir tepti juo, kad lūpos visada būtų riebios ir apsaugotos nuo vėjo.
Kūno odą veikia šiurkštesni drabužiai, vilnoniai, moheros megztiniai. Nuo to ji sausėja. Kūno odą rekomenduojama nušveisti kartą per savaitę. Jei neturime specializuoto kūno odos šveitiklio, galima naudoti kavos tirščius. Kūną palepinti bent kelis kartus per savaitę losjonais, jei nėra įpročio ją drėkinti kasdien.
Šaltis ypač žaloja rankų odą, kadangi plaštakose yra labai mažai riebalinių liaukų, todėl jos daug greičiau yra veikiamos šalčio, šiurkštėja, skeldėja, pasidaro labai sausos, šerpetotos ir negražios. Dėl to, prieš keletą minučių prieš išeinant iš namų, jas reikia pasitepti, nebūtinai apsauginiu, bet bent kokiu riebesniu, kremu rankoms. Jei rankos ypač sausos, jas labai puikiai atgaivina ir suminkština parafino vonelės. Jos daromos kol atsigaus rankų oda, du kartus per mėnesį.
Žiemą būtina saugoti vaikų veiduką. Sniegas, minusinė temperatūra, gali labai ilgam laikui pažeisti odos kapiliarus. Kad nereikėtų gailėtis, būnant lauke vaikų skruostus, nosį ir lūpas patepti paprastu riebesniu vaikišku kremu.
Ne veltui yra kuriami specialūs kremai skirtingoms kūno vietoms. Pavyzdžiui, daugelis mano, kad kremas paakių sričiai nesiskiria nuo kremo veidui. Iš tikrųjų, kol oda jauna, kremo paakiams naudoti nereikia, tačiau vyresnėms moterims specialūs kremai teikia naudą, nes įvairių kremų sudėtis nevienoda. Pavyzdžiui, paakiuose nėra riebalinių liaukų, todėl kremai jiems būna daug švelnesni, lengvesnės konsistencijos. Veidui kremas būna riebesnis. Todėl kremus reikia naudoti pagal indikacijas.
Apsauginį kremą rinktis pagal odos poreikį ir atsižvelgiant į odos tipą. Ant kiekvienos kremo pakuotės yra nurodyta, kokiam odos tipui jis tinka. Ar pakartotinai kremą tepti kelis kartus per dieną, reikia nuspręsti atsižvelgiant į odos poreikius. Jei oda riebi, kremuose, skirtuose tokiai odai, bus mažiau riebalų, todėl ją užtenka tepti vieną kartą per dieną, nedideliu kiekiu išeinant iš namų. Jei oda sausa, ją tempia, galima pakartotinai ją patepti kremu, skirtu sausai odai. Nesant poreikio, užtenka naudoti kremą kartą per dieną, nes paprastai kremas ant odos turėtų laikytis 8–10 valandų.
Jei oda ypač sausa, jai atgaivinti galima naudoti emolientus. Emolientai – tai riebalinės medžiagos, kurios minkština, drėkina odą ir saugo ją nuo išorinių dirgiklių, o žiemą – nuo šalčio.
www.iwostin.lt
www.emolium.lt
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę