Nėštumui didėja, keičiasi svoris. Kad besilaukiančioji nepriaugtų labai daug svorio, reikia prižiūrėti mitybą, taip sakant, „neatleisti vadžių“. Visiškai neteisingas yra įsitikinimas, kad reikia valgyti už du. Jau vien dėl antsvorio moters savijauta nebus gera. Patariama nevalgyti to, kas „eina į kūną“: saldumynų, pyragaičių, labai riebaus maisto.
Didėjant pilvukui, kai kurioms moterims būna sunku, jos jaučia, kad joms lyg „tempia“ pilvo apačią. Taip dažniau būna jau antroje nėštumo pusėje.
Kojų ir rankų tinimas, pabrinkimas gali kamuoti nėštumo pabaigoje. Kai kurios moterys klaidingai suvokia tą tinimą ir ima riboti skysčių kiekį. Anaiptol, jeigu mažiau skysčių gersi, tinimai nesumažės.
Paskutiniais nėštumo trimestrais kai kurios moterys skundžiasi prastu miegu. Šis sutrikimas dažnas, tačiau nesunkiai palengvinamas.
Kaunietė Rasa pas gydytoją akušerę ginekologę Jūratę Snarskienę užsuka kartą per mėnesį. Rasai tai pirmas nėštumas, todėl moteris turi daug klausimų. Pastaruoju metu ją neramina vis didėjantis jos pilvukas. Moteriai sunkiau vaikščioti, jaučia tempimą, skauda nugarą. Skaičiuojama 28-ta Rasos nėštumo savaitė. Nėščioji domisi, kaip galima būtų palengvinti būseną.
„Daug kartų gimdžiusioms, nešiojančioms du ir daugiau vaisių ar esant daug vandenų, taip pat moterims, kurių blogai išvystyta raumenų sistema, dažniau prasiskiria tiesieji pilvo raumenys. Nėštumo metu dėl pakitusių atramos organų anatomijos pasikeičia nėščiosios eisena: stuburas išsiriečia, pečiai ir galva atsilošia atgal, smarkiai išsilenkia nugara. Daugeliui besilaukiančiųjų, kurios blogai jaučiasi dėl vis didėjančio pilvo ir pilvo sienos raumenų išsitempimo, rekomenduoju nešioti specialias ortopedines priemones – diržus. Juos galima dėvėti iki ir po nėštumo. Prieš gimdymą rekomenduojama diržą nešioti nuo 20-tos nėštumo savaitės. Diržas palaiko iš apačios pilvą, neleidžia išsiplėsti pilvo sienos raumenims. Tik reikia nepamiršti, kad jis dedamas ant pilvo gulint. Po nėštumo fiksuojamasis diržas padeda sugrąžinti pilvo sienos raumenų stangrumą. Aišku, būtina mankštintis,“ – patarė Kauno Centro poliklinikos Moterų konsultacijos gydytoja akušerė-ginekologė Jūratė Snarskienė.
Ginekologė savo pacientei Rasai pademonstravo, kaip reikia užsidėti diržą. Moteris sakė, kad su diržu jaučiasi puikiai. Rasa išbandė „Lauma medical“ pilvą prilaikantį diržą. Gydytoja ginekologė rekomendavo įsigyti būtent šį diržą, nes diržo šonuose įsiūti „velcro“ tipo lipukai užtikrina galimybę pasirinkti tinkamiausią diržo įtempimą, kad jaustumėtės patogiai. „Diržas yra keturių dydžių: S, M, L, XL, tad išsirinksite tinkamiausią. Lipukai užtikrins komfortiškiausią savijautą, nesvarbu, kokio dydžio nėščiosios pilvas. Man dar patinka, kad „Lauma medical“ diržo konstrukcijoje yra papildomų tvirtinimų, kurie užtikrina stabilumą ir patogumą. Orui pralaidi medžiaga leidžia odai kvėpuoti. Šis diržas tinka ir po gimdymo, siekiant sustiprinti pilvo raumenis.
Diržas puikiai prilaiko pilvą ir sumažina krūvį, tenkantį nugarai. Jį lengva prižiūrėti ir galima naudoti metus,“ – kalbėjo medikė.
· Dieną reikia stengtis nesėdėti ilgai nuleidus kojas, ypač jei jos yra linkusios patinti. Taip pat verta daugiau vaikščioti, taip stiprėja kojų venos.
· Patariama nemiegoti ant nugaros, nes gali būti silpna ir negera tiek moteriai, tiek vaikeliui. Jeigu vaikelis didesnis, ant nugaros gulinti moteris gali net nualpti. Rekomenduojama gulėti ant šono, pagal fiziologinę gimdos padėtį dažniau gulėti ant kairiojo šono. Taip vaikelio kraujotaka nesutrikdoma, ir moters savijauta geresnė.
· Geresniam miegui užtikrinti verta prieš miegą pasivaikščioti, vėdinti patalpas, prieš miegą nepersivalgyti, nesijaudinti.
· Verta lankyti nėščiųjų mokyklėles, lankyti baseiną. Toks aktyvumas svarbus keliais aspektais: sportas apsaugo nuo per didelio svorio, o bendravimas teigiamai veikia būsimosios mamytės dvasinę būklę.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę