Kūdikių prakaitinis bėrimas – tai neinfekcinis uždegimo procesas, atsirandantis dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo.
„Jei kūdikį labai šiltai rengiame, sukame į antklodes, apkamšome didelėmis pagalvėmis, plečiasi prakaitų liaukų latakai ir juos supantys kapiliarai, atsiranda prakaitinis bėrimas. Tai smulkūs rausvi mazgeliai – papulės, dažniausiai susidarančios pilvo, krūtinės srityse, ant veidelio, kaklo, rečiau –galūnių.. Tad ką daryti? Pradėkime nuo pradžių.
Žmogaus oda susideda iš dviejų sluoksnių – epidermio ir dermos (tikrosios odos).
Epidermis – išorinis odos sluoksnis, susidedantis iš raginio ir bazinio sluoksnio (raginį sluoksnį sudaro nuolat besilupančios negyvos ląstelės, o baziniame gaminasi naujos ląstelės). Po epidermiu esanti derma – tai purus jungiamasis audinys, kuriame yra prakaito ir riebalinės liaukos bei plaukų šaknys.
Oda atlieka kelias funkcijas – apsauginę (saugo nuo neigiamų išorinių poveikių), šalinamąją (su prakaitu iš organizmo pašalina medžiagų apykaitos produktus), termoreguliacijos (organizmas prisitaiko prie aplinkos temperatūros), kvėpuojamąją (oras į organizmą patenka ne tik pro plaučius, bet ir pro odos kraujagyslių sieneles vyksta dujų apykaita), juntamąją (odoje yra lietimo, temperatūros ir skausmo receptoriai) ir sintezės (odoje gaminasi vitaminas D, pigmentas melaninas, apsaugantis žmogų nuo ultravioletinių spindulių veikimo).
Visos išvardytos odos savybės yra universalios, būdingos ir vaikams, ir suaugusiems.
Naujagimių oda turi keletą ypatybių, dėl kurių mažas žmogelis yra neapsaugotas. Todėl tėvai turėtų žinoti, kaip tinkamai ją prižiūrėti. Pasak naujagimių gydytojos Lilijos Banėnienės, naujagimio raginis sluoksnis yra labai plonas – 3–4 ląstelių. Kaip tik šis sluoksnis atlieka apsauginę funkciją, todėl naujagimio oda yra lengvai pažeidžiama. Plona oda neužtikrina pakankamos termoreguliacijos, todėl naujagimiai labai greitai perkaista ar atvėsta. Naujagimio odoje yra gausus kapiliarų tinklas. Ši savybė lemia greitesnį infekcijos plitimą ir apsauginė funkcija yra silpnesnė negu suaugusiojo. Kita vertus, gausus kapiliarų tinklas užtikrina spartesnę dujų apykaitą ( kūdikis beveik „kvėpuoja oda“), ir ši funkcija yra daug kartų intensyvesnė negu suaugusiojo. Vaiko odoje yra gausu vandens (naujagimio odoje yra 80–90 proc., o suaugusio – 65–67 proc. vandens). Plona oda aukštesnėje aplinkos temperatūroje greitai praranda drėgmę ir tampa sausa. Be to, kūdikio odoje nedaug melanino, todėl oda neapsaugota nuo ultravioletinių spindulių poveikio.
„Svarbiausias dalykas yra saugoti kūdikio odelę ir netrukdyti jai kvėpuoti”, – sako naujagimių gydytoja L.Banėnienė.
Tai viena svarbiausių sąlygų norint tinkamai prižiūrėti odą. Kūdikio odos termoreguliacija silpna, todėl oda negali palaikyti nekintamos kūno temperatūros keičiantis aplinkos temperatūrai. Kambaryje, kuriame gyvena kūdikis, nuolat turėtų būti apie 20º šilumos (perkaitus gali atsirasti prakaitinis bėrimas), pakankamai erdvės, nuolat cirkuliuoti grynas oras. Kuo dažniau vėdinkite kambarį, kuriame kūdikis žaidžia, miega, gyvena. Nerenkite jo per šiltai nei dieną, nei naktį...
• Maudymas
Sveiką kūdikį būtina maudyti kasdien. Jei oda nepakitusi, papildomų priemonių naudoti nereikia. Į vonelę pilame apie 37ºC temperatūros vandens iš čiaupo (vandens virinti nereikia), o muilą naudojame 1–2 kartus per savaitę.
Jei kūdikėlio odelė linkusi sausėti, maudymo metu į vonelę galime įpilti šaukštelį specialaus aliejaus.
„Jei kūdikį vargina prakaitinė, jį reikėtų maudyti kasdien, įpilant į vonią pavyzdžiui, ramunėlių, lakišiaus, ąžuolo žievės vaistažolių mišinio”, – pataria naujagimių gydytoja Lilija Banėnienė.
Po maudynių kūdikio odelę labai atidžiai nusausinkite, ypač raukšles. Galite naudoti aliejų, tačiau būkite itin atidūs – oda pasidaro slidi, ir kūdikis gali išslysti iš rankų. Odos rankšluosčiu netrinkite, nusausinkite priglausdami rankšluosčiu.
• Odos drėkinimas
Vaiko odą apžiūrinėkite kiekvieną dieną. Jei pastebėjote sausus plotus, juos sudrėkinkite intensyviu drėkinamuoju kremu ar losjonu. Taip pat tinka naminės priemonės – saulėgrąžų ar alyvų aliejus (prieš naudojimą aliejų pakaitinkite), uždegimą slopinantis medetkų aliejus arba kitas aliejus, skirtas kūdikio odos priežiūrai.
• Raukšlių priežiūra
Atidžiai prižiūrėkite raukšlių odą – kirkšnis, kaklą, kelius ir kt. „Nupraususios gerai nusausinkite linkusią šusti odą ir tepkite ją specialiais kremais, kurių sudėtyje yra cinko oksido. Kremu tepkite užpakaliuką po kiekvieno prausimo. Raukšlėms prižiūrėti tinka ir specialūs prausikliai. Tačiau negalima kremu tepti visos odos – tai trukdo jai kvėpuoti”, – pataria vaikų gydytoja.
• Oro ir saulės vonios
Saikingos saulės vonios yra būtinas odos higienos elementas, svarbi profilaktinė priemonė nuo prakaitinio bėrimo ir iššutimų. Vystydami kūdikį leiskite jam pabūti nuogam – tegul pasimuisto, pakrykštauja, tai ne tik geros emocijos, bet normalizuojasi prakaito liaukų veikla, oda geriau kvėpuoja. Labai efektyvios oro vonios, trunkančios 10–15 min. Vasarą jas galima daryti atvirame lauke. Paguldykite kūdikį sode medžių pavėsyje, verandoje ar po tentu. Svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių. Rudeniop, be abejo, reikės apsieiti be saulės vonių, bet oro vonias galima puikiai atlikti ir kambaryje.
• Tėveliai dažniausiai bijo naujagimį maudyti, kol nenukrito virkštelė. Nebijokite to daryti! Vandens virinti nereikia, tik po maudynių nuvalykite virkštelę virintu vandeniu ir nusausinkite ją.
• Dažnai tėveliams atrodo, kad lauke šalta, ir vaikutį aprengia per šiltai. Nesukime mažojo į antklodę, jei patys dėvime tik ploną švarkelį. Ypač ši rekomendacija svarbi tėveliams, kurių kūdikiai serga prakaitine. Renkime mažylius tik natūralaus pluošto rūbeliais.
• Vasarą labai svarbu kūdikius saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, Gaila žiūrėti, kai nepatyrę tėvai laiko klykiantį mažylį pliaže atviroje saulėje valandų valandas. Taip jis gali ne tik stipriai suprakaituoti, bet ir gauti saulės smūgį.
• Naudokite priemones nuo vabzdžių įkandimų. Kambariuose į langus įdėkite apsauginius tinklelius, o, vykdami į gamtą, naudokite apsauginius kremus arba aerozolius nuo vabzdžių, tinkamus kūdikiams.
• Maudynės jūroje, ežere nedraudžiamos, bet nepamirškime aukščiau paminėtų kūdikių odos savybių ir funkcijų (kad oda gali infekuotis, atšalti).
• Naujagimių drabužėlius skalbkime priemonėmis, kurių sudėtyje nėra šarminių medžiagų. Tai gali būti švelnus vaikiškas muilas, losjonas, dušo želė, aliejus, specialūs skalbimo milteliai, neturintys dažų, papildomų kvapų, konservantų (parabenų), todėl tinka kūdikių ir jautrių alergiškų žmonių rūbams skalbti. Skalbinius reikėtų kelis kartus praskalauti ir kruopščiai išlyginti karštu lygintuvu.
„Jeigu, nepaisant geros ir teisingos priežiūros, odos pakitimai išlieka, būtina kūdikį ištirti, ar neserga žarnyno disbakterioze, rachitu, alerginiu dermatitu arba kita patologija, ir atitinkamai gydyti Atsiradus pūlingo bėrimo požymiams, nedelsdamos kreipkitės į gydytoją”, – pataria naujagimių specialistė.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę