Knarkimas – tai miego metu kvėpavimo takuose kylantis garsas, dažniausiai atsirandantis dėl minkštojo gomurio vibracijos. Žmogui giliau įmigus, atsipalaiduoja ryklės raumenys, kvėpavimo takai susiaurėja ir, praeinant orui, virpa. Knarkimui atsirasti turi reikšmės ne tik sumažėjęs raumenų tonusas, bet ir įgimti veido ir viršutinių kvėpavimo takų struktūros ypatumai. Knarkimas dažnai tapatinamas su vyriška gimine, kadangi klinikiniais tyrimais nustatyta, jog vyrai knarkia tris kartus dažniau negu moterys. Knarkimas gali būti paveldimas.
Amžius taip pat turi didelę įtaką knarkimo atsiradimui – teigiama, jog apie 10 proc. visų 35 metų amžiaus vyrų knarkia, kai tuo tarpu knarkiančių tarp 60 metų vyrų yra apie 40–50 proc. Alkoholis, migdomieji vaistai atpalaiduoja audinius, todėl turi įtakos knarkimui ir garso stiprumui. Rūkymas taip pat gali erzinti gerklės gleivinę. Rūkančių žmonių kvėpavimo takai yra apsinešę cigarečių dūmuose esančiomis medžiagomis, dėl to rūkaliai knarkia dvigubai dažniau. Pastebima, jog dažniau knarkia apkūnūs žmonės. Riebalų klostelės, susidariusios ant kaklo, taip pat ryklės šonuose, slegia kvėpavimo takus ir sudaro papildomą kliūtį orui praeiti. Ir užgulta nosis turi įtakos knarkimui atsirasti. Peršalus, sergant gripu ar alergija užburksta nosies gleivinė, todėl orui sunkiau patekti pro nosį, o orą įkvepiant pro burną, pradedama knarkti. Tai – dar viena priežastis, kodėl slogą reikia gydyti.
Knarkimas gydomas konservatyviomis priemonėmis ir chirurginiu būdu. Įvairiais tyrimais nustatyta, jog 80–85 proc. žmonių knarkia miegodami ant nugaros. Todėl būtina atkreipti dėmesį į miego pozą. Miegoti įsisiuvus kamuoliuką į drabužius nugaros srityje – ne pats geriausias būdas kontroliuoti miegojimo padėtį, teigia gydytoja, kadangi tai neigiamai veikia miego struktūrą, žmogus nepailsi. Taip pat būtina kvėpuoti pro nosį, kaip jau minėta, laiku gydyti slogą bei kitas nosies ligas. Gana veiksminga namų priemonė siekiant išvengti knarkimo yra pleistrai nosiai, kurie, pakeldami šnerves, palengvina kvėpavimą, o specialūs polimeriniai vaikišką žinduką primenantys dantų prietaisai palaiko reikiamą apatinio žandikaulio ir liežuvio padėtį bei padeda sustabdyti knarkimą.
Knarkimas gydomas ir įvairiais chirurginiais metodais, visų jų tikslas vienodas – standinti minkštąjį gomurį. Implantuojami sintetiniai implantai į minkštąjį gomurį, minkštasis gomurys veikiamas ultraaukšto dažnio radijo bangomis ar kitokiais elektroniniais prietaisais, sklerozuojančiomis medžiagomis.
Norint išvengti knarkimo, labai svarbu normalizuoti kūno svorį, vengti alkoholio, migdomųjų, nuskausminamųjų vaistų, antidepresantų, nerūkyti, miegant keisti kūno padėtį (dažniau gulėti ant šono ir pilvo).
Stiprus knarkimas gali turėti rimtų padarinių sveikatai. Knarkiantis žmogus pabunda nepailsėjęs, suirzęs, visą dieną jaučiamas mieguistumas, gali pablogėti atmintis, sutrikti dėmesys, pablogėti nuotaika, prasidėti depresija. Tokiam žmogui trūksta deguonies, dėl to gali imti varginti galvos skausmai, širdies negalavimai. Ilgalaikis stiprus knarkimas gali rodyti, kad išsivystė obstrukcinė miego apnėja.
Garsus knarkimas yra vienas pagrindinių šios ligos simptomų. Miego apnėja – liga, kai miegant trumpam nutrūksta kvėpavimas. Ligonis gali nekvėpuoti vos akimirką, o kartais ši būsena trunka net iki kelių minčių. Tokie priepuoliai gali pasikartoti nuo 100 iki 500 kartų per naktį. Tyrimais nustatyta, jog vidutiniškai 4–5 proc. pasaulio gyventojų kenčia nuo miego apnėjos, o šios ligos simptomai gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms ir netgi vaikams. Kvėpavimo pauzės žmogui labai pavojingos, nes jų metu organizmas negauna reikiamo kiekio deguonies. Taigi žmogus dalį nakties nekvėpuoja – sumažėja deguonies kiekis kraujyje, sutrinka normali miego struktūra. Miego apnėja komplikuojasi sunkiomis smegenų ir širdies ir kraujagyslių ligomis – ji dažna insultų, infarktų priežastis. Liga diagnozuojama tiriant visos nakties miegą.
Gali būti naudojami nuolatinio oro srauto aparatai miego metu. Gydytoja pastebi, jog tik apie 40 proc. šia liga sergančių juos naudoja, o likusieji 60 proc. nesigydo. Ligai gydyti taikomi ir įvairūs chirurginiai gydymo metodai.
Specialistė teigia, jog negydomas knarkimas gali turėti didelės įtakos miego apnėjos išsivystymui. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad ši liga – nepagydoma, galima tik pristabdyti jos eigą. Tad garsus knarkimas yra ženklas, kad pats laikas kreiptis į kompetentingą gydytoją.
Konsultavo
KMU Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos
gydytoja habil. D.,
Nora ŠIUPŠINSKIENĖ
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
http://www.sorimpeksas.com/lt/pacientams/id/2992
Pleistro dar nebandem, taciau manau reiktu pradeti nuo apatinio zandikaulio tvirtinimo, kad negaletu issizioti isvis miegodamas : Skamba gal absurdiskai, bet ka daryti ?