Trisdešimtmetė Vitalija prieš penkerius metus ėmė jausti, kad jos oda, nuprausus vandeniu, sausėja. Moteris nusprendė įsigyti drėkinamojo kremo. Reklamos ir draugių suviliota, ji vis ieškojo geriausio. „Tada nežinojau, kad žiemą pasitepus drėkinamuoju kremu nereikėtų eiti į šaltį. Kai kelis kartus atėjusi į patalpą veidrodyje pamatydavau beveik mėlyną veidą, supratau, kad kažką darau ne taip. Manau, kad dėl nežinojimo galėjau ir nušalti veidą,“ – pasakojo Vitalija.
Po kurio laiko jos veidą vis dažniau nusėdavo spuogeliai, jis dažnai parausdavo. Moteris užsuko į vaistinę. Paslaugi vaistininkė įbruko kažkokio preparato. „Tuomet norėjau tik kuo greičiau atsikratyti veidą bjaurojančių spuogelių. Išgirdusi, kad tas tepalas padės, apsidžiaugiau. O vaistininkė nepasakė, kiek laiko tą tepalą galima naudoti...“ – liūdnai prisimena Vitalija.
Kortikosteroidų preparatas akimirksniu išbalino odą, spuogeliai greitai ėmė nykti. Vitalija nusprendė, kad tai yra atradimas, kurio ji taip ilgai ieškojo, nes šis preparatas sprendė visas jos odos problemas. Moteris tepalą naudojo pusę metų.
Vieną dieną „stebuklingas“ tepalas nustojo veikti. Moters veidą vėl ėmė bjauroti spuogai, atrodė, kad jis dega iš vidaus. Vitalija pasakojo, kad tuo metu pradėjo dirbti naujame darbe. Ji labai nesmagiai jautėsi dėl savo išvaizdos, nes sužinojo, kad kai kurios bendradarbės dėl jos raudono veido ėmė manyti, kad ji vartoja alkoholį... Vitalija suprato, kad reikia ieškoti pagalbos. Ji užsirašė pas dermatologę.
Gydytoja, išgirdusi apie Vitalijos „eksperimentus“, kurį laiką netekusi žado tylėjo. Pasirodo, tepalas, kuriuo ji tepėsi kaip kremu, yra skirtas sunkioms odos ligoms gydyti. Jis veikia sutraukiamai, todėl atrodo, kad oda pabąla, dingsta paraudimas. „Nemaloniausia buvo išgirsti, kad šį tepalą galima tepti vos kelias dienas. Gydytoja sakė, kad taip ilgai tepamas preparatas „nutrynė“ paviršinį mano odos sluoksnį,“ – atsidūsta moteris.
Po kelių tyrimų tapo aišku, kad iš tikrųjų Vitalijos odą kamuojanti liga vadinama rosacea, liaudiškai vadina rožine arba rožiniais spuogais. Tai pakankamai sudėtinga odos liga, kai reikalinga atidi, švelni ir nuolatinė priežiūra. Stiprus tepalas, kurį naudojo Vitalija, tik pablogino ligos eigą.
„Dar vienas nemalonus dalykas, kurį sužinojau apsilankiusi pas gydytoją, kad mano odoje atsirado erkučių. Dėl to, kad jų ten daug, aš jaučiau nuolatinį niežėjimą. Man buvo skirtas gydymas, kuriuo siekta išnaikinti tas erkutes. Antibiotikai buvo stiprūs, jaučiau stiprų šalutinį poveikį,“ – prisimena Vitalija.
Gydytoja dermatovenerologė Violeta Medvedeva sako, kad jos praktikoje buvo keli panašūs atvejai. „Vaistininkai, parduodami tokius stiprius preparatus be recepto, nesuvokia, kokios gali būti pasekmės. Žmonės iš karto pajunta tokių tepalų poveikį, nes jų sudėtyje yra stipriai veikiančių veikliųjų medžiagų. Tačiau šiuos tepalus galima naudoti būti itin trumpai. Tik medikas gali žinoti, kiek laiko galima tepti preparatą. Nes ilgai vartojami kortikosteroidiniai preparatai turi atvirkštinį poveikį – nutraukus vartojimą, liga grįžta „dviguba jėga“. O tai jau yra komplikacija, ir tuomet išgydyti spuogus dar sunkiau,“ – sakė gydytoja.
V. Medvedeva sakė, kad Vitalijos liga – rožiniai spuogai – yra gana sudėtinga, jai gydyti dar nėra išrasta veiksmingų vaistų. „Tai, kad moteris vartojo vaistą, kuris jai visai netinkamas ir dar taip stipriai veikia, yra labai blogai. Ji pasunkino ligos eigą. Žinoma, dabar telieka apsišarvuoti kantrybe ir galbūt pavyks ligą sutramdyti,“ – bandė drąsinti gydytoja.
Pasak dermatovenerologės, dėl erkučių nuogąstauti nereikia. Jų yra kiekvieno žmogaus odoje, tačiau, matyt, dėl to, kad buvo pažeistas apsauginis Vitalijos odos sluoksnis, tos erkutės suaktyvėjo. „Jas sutramdyti lengviau nei rožinius spuogus“, – sakė gydytoja.
Iki šiol nėra žinoma, kokios yra rožinės priežastys. Manoma, kad liga gali išsivystyti dėl kelių priežasčių. Išsiaiškinta, kad rožiniai spuogai paveikia kraujagysles, taip sukeliamas ilgalaikis odos uždegimas. Prieš kurį laiką buvo manoma, kad erkutės yra šios ligos išsivystymo priežastis. Dabar tuo abejojama, tačiau žinoma, kad erkutės yra dažnos šio ligos palydovės, dar labiau apsunkinančios ligos eigą.
Liga nepasireiškia per vieną dieną, ji vystosi palaipsniui. Iš pradžių būna epizodiniai veido paraudimai, vėliau paraudimas neišnyksta. Šioje ligos stadijoje ima ryškėti kapiliarai, oda atrodo nuolat paraudusi. Kai kuriems liga gali ir sustoti šioje stadijoje, kitiems ji progresuoja toliau. Paraudusioje odoje su išsiplėtusiais kapiliarais atsiranda mažų rausvų spuogelių.
Negydant ligos, gali išvešėti nosies riebalinės liaukos ir jungiamasis audinys. Jos paviršius tampa panašus į apelsino žievelę.
Anksčiau ši liga buvo vadinama rožiniais spuogais (acne rosacea), kadangi bėrimas labai panašus į paprastuosius spuogus. Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad rožinė yra kraujagyslių, o ne plauko – riebalinės liaukos komplekso liga, ir ragėjimas apie plauko folikulą yra nepakitęs.
Kadangi yra pripažinta, kad rosacea yra kraujagyslių liga, dažnai sergantiesiems siūlomos įvairios kraujagysles sutraukiančios procedūros. Tuo tikslu pravartu pasidomėti lazerio, impulsinės šviesos ar termokoaguliacinėmis procedūromis. Jos nebus pigios, tačiau pristabdys ligos eigą.
Rožiniai spuogai – rosacea – yra lėtinė uždegiminė liga, pažeidžianti centrinės veido dalies odą: nosies, skruostų, kaktos bei smakro. Šiai ligai būdingas odos paraudimas bei kraujagyslių išsiplėtimas. Šia liga dažniau serga moterys, ji pasireiškia 30–50 gyvenimo metais. Tai pirmo bei antro odos tipo – šviesios odos bei šviesių plaukų, lengvai nudegančių saulėje žmonių liga. Šia liga retai serga tamsiaodžiai.
Kadangi sunku tiksliai nustatyti ribą tarp sveikai paraudusių skruostų ir beprasidedančios rožinės, duomenys apie ligos paplitimą skiriasi.
· Manoma, kad Vokietijoje serga keletas milijonų žmonių, tai yra 2–5 proc. visų suaugusiųjų.
· Kitais skaičiavimais, ankstyvieji rožinių spuogų požymiai paveikia apie 13 mln. JAV suaugusiųjų, paplitimas svyruoja tarp 5–10 proc. populiacijos.
· Saulės spindulių
· Alkoholio
· Aštraus ir karšto maisto
· Streso
· Riboti apsilankymus pirtyje
„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad šios ligos atveju itin veiksmingas yra drėkinimas. Nereikia nuvertinti šios procedūros. Pakankamai drėgmės turinti oda sugeba apsisaugoti nuo temperatūros pokyčių ir kitų žalingų aplinkos veiksnių. Siūlau porą kartų per savaitę atlikti drėkinamąsias procedūras. Tam tinka drėkinamosios kaukės, serumai, purškiamieji vandenys. Tačiau po tokių procedūrų negalima eiti į lauką.
Kiekvienos dienos odos priežiūra taip pat turėtų būti atsakingesnė, nes rosacea pažeistą odą kamuoja net keletas simptomų. Veido paraudimą galima mažinti kraujagysles sutraukiančias ir drėkinamaisiais kremais. O spuogelius, pasitarus su gydančiu dermatologu, galima sausinti neagresyviomis priemonėmis. Yra spuogelius džiovinančių preparatų su natūraliais komponentais, pavyzdžiui, arbatmedžiu ar Negyvosios jūros purvu.
Dažna moteris, serganti šia liga, veido raudonį maskuoja skysta pudra. Vertėtų dėl pudros pasirinkimo pasitarti su parduotuvių konsultantais. Pudra sudėtyje neturėtų būti daug konservantų, riebalų, kurie gali užkimšti poras ir dar labiau suaktyvinti spuogelius. Skysta pudra yra reikalinga, nes ji papildomai saugo odą nuo žalingų aplinkos veiksnių, tačiau netinkama pudra gali tapti vienu iš tų žalingų veiksnių. Tad ją rinkitės itin atidžiai.
Vien sausos pudros nerekomenduočiau naudoti, nes ji gali sausinti veido odą. Vakare reikia makiažą nuvalyti, niekuomet neiti miegoti jo nenuvalius. Tada odą drėkinti. Beje, drėkinimui patarčiau įsigyti vadinamuosius fluidus – tai itin lengvos konsistencijos kremai. Jie tikrai neužkimš porų ir yra labai tinkami šios ligos pažeistai odai.
Svarbu prisiminti, kad rosacea pažeistos odos priežiūra yra kruopštesnė. Moteris turi suvokti, jog jos oda yra jautresnė ir nemėgsta eksperimentų. Tad apsaugokite ją nuo bet kokių stresų, susijusių su kasdiene priežiūra. Priežiūros priemones rinkitės atidžiai ir dažnai jų nekeiskite.“
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
ne gyvenu,o kankinuos.Man dar 40m ir tik pasekmes liudnesnes..Jokie brangus kremai nepadeda,o tik zaidimai !
Zodziu...jau ir dirbti negaliu.Ko jis toks raudonas??
Ka naudoti?Neiisivaizduoju !Padekit !
mano email :foto198@gmail.com