Dažnai po žiemos ir mūsų oda atrodo pavargusi, šerpetojanti, išsausėjusi, linkusi greitai rausti. Nenuostabu, jei atsiranda spuogelių, išryškėja smulkios raukšlelės. Pats laikas sunkius maitinamuosius kremus pakeisti lengvesniais, labiau drėkinančiais veido ir dekoltė zonos odą.
Dabar oda ypač išsiilgusi drėgmės, todėl galima naudoti ir intensyviai drėkinančias kaukes. Vasarą naudojamuose kremuose turi būti giliai drėkinančių medžiagų, tokių kaip enzimai (padidina odos drėgmės kiekį iki 80 proc.), proteinai (pasižymintys hidrofilinėmis savybėmis, todėl gerai sugeria drėgmę), karbamidas, elastinas. Taip pat jūsų oda puikiai pasisavins kremus, kurių sudėtyje yra odos atsinaujinimą skatinančių medžiagų – vitaminų A, E, biostimuliatorių, vaisių rūgščių.
Jei oda išsausėjusi, šerpetojanti, kuo mažiau naudokite dekoratyviosios vandeniui atsparios kosmetikos. Pabūkite be makiažo bent 10–12 val. per parą.
Nepamirškite išgerti 1,5–2 litrus vandens per dieną.
Miegas – geriausias grožio šaltinis, nes miegant aktyviau vyksta kolageno sintezė, greičiau atsinaujina ląstelės. Tad miegokite kuo ilgiau, ne mažiau nei 8 valandas.
„Naudokite kosmetikos priemones, kurios turi apsauginį filtrą nuo saulės (SPF). Filtro stiprumą parinkite pagal individualų odos tipą. Lietuvoje reikėtų vartoti kremus su SPF 20 , vaikams – ne mažesniu kaip SPF 40, o, vykstant į pietų šalis, įsimesti apsauginį kremą su SPF 50. Atsiminkite, kad apsauginiu kremu reikia pasitepti pusvalandį prieš einant į saulę. Nebūkite saulėje nuo 11–14 val., nes jos aktyvumas tuomet yra didžiausias. Nenaudokite pernykščio kremo, nes per metus jis gali suirti“, – pataria grožio specialistė Aušra Urbutienė.
Pasak jos, reikia ypatingą dėmesį atkreipti, jei ant veido yra pigmentinių dėmių, nes, veikiant aktyviai saulei, šios dėmės linkusios tamsėti, todėl reikia naudoti apsauginius kremus su ne mažesniu kaip SPF 15. Be to, vasara – ne dėmių naikinimo ar šviesinimo metas – tai geriau ir sveikiau daryti rudenį ar žiemą.
Jei vis dėlto norite naudoti dekoratyvią kosmetiką, geriau rinkitės su SPF filtru.
Kita vertus, vasarą dėl dezinfekuojamojo saulės poveikio pagerėja spuoguotos odos būklė, todėl jai galima skirti mažiau skirti dėmesio.
Odos būklei gerinti reikėtų nepamiršti vartoti ir kompleksinių vitaminų, kurie apsaugo odą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, aprūpina naudingomis medžiagomis giluminius odos sluoksnius.
Saule pradėkite mėgautis pamažu, nuo penkių, dešimties minučių ir po truputį šį laiką ilginkite. Geriausia tai daryti po 16 val., kai saulės aktyvumas palaipsniui mažėja. Kūnui vasarą naudokite drėkinamuosius kremus ar losjonus.
Pati aktyviausia saulė yra vasaros pradžioje, birželio mėnesį, todėl tuomet kūną tepkite kremu, turinčiu didesnį apsauginį saulės filtrą (ne mažiau SPF30) ir palaipsniui mažinkite iki SPF 15–20. Kasdienai naudokite kūno priežiūros drėkinamąsias priemones, turinčias kuo mažiau kvapiųjų, dažomųjų medžiagų, nes tai gali sukelti fotoalergiją.
Po saulės vonių odą drėkinkite ir iš vidaus, t.y. gerkite daug vandens, žaliosios arbatos. Tepkite kūno odą specialiais losjonais, kremais, kurie atgaivina, drėkina odą, mažina jos paraudimą ar sudirgimą.
Kūno oda atrodys sveikiau ir gražiau, jei naudosite bešarmį prausiklį, kelis kartus per savaitę atliksite odos šveitimo procedūrą. Tuomet geriau įsigers kremai, bus tolygesnis saulės įdegis.
Lepindamiesi vonios malonumais, įpilkite kelis lašus aliejaus, tuomet jums mažiau reikės kremo nusiprausus.
Stangrinamaisiais drėkinamaisiais kremais tepkite ne tik problemines vietas, bet ir visą kūną.
Vasarą kojos labiau prakaituoja, tinsta, kenčia nuo kraujotakos sutrikimų.
Jei kojos gausiai prakaituoja, dažniau jas plaukite nešarminiu skysčiu ar putomis ir po to kruopščiai nusausinkite visus tarpupirščius. Reikėtų naudoti aerozolinės, skystos ar gelinės formos priemones, nes riebus kremas ar pudra vasarą nelabai tinka.
„Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti suragėjusiai kulnų odai. Ją tepkite 3–5 proc. salicilo tepalu arba kremais, kurių sudėtyje yra vaisių rūgščių. Geriausią rezultatą pasieksite tuomet, kai kremą tepsite iš karto po vonios ar saunos, t.y. ant pašildytos odos. Jei oda įtrūkusi, būtina ją dezinfekuoti. Jei kojų kulnai skilinėja, reikėtų dažniau patepti šveičiamuoju ir drėkinamuoju kremu, kurio sudėtyje būtų mėtų ar mentolio, gerinančio odos mikrocirkuliaciją”, – pataria A. Urbutienė.
Nuvargusioms kojoms padės kontrastinis dušas ar vaistažolių vonelės, pasivaikščiojimas basomis po akmenukus ar žolę. Nepatingėkite vakarą pagulėti ar pasėdėti bent 20 minučių aukščiau pakėlę kojas. Galite pamaloninti kojas atpalaiduojančiu masažu, natūraliais aliejais.
Kojų nuovargiui, patinimui nesumažėjus, naudokite specialias gydomąsias kojines, vaistinius tepalus.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę