){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Taigi gydytojų ir pacientų nuomonė dėl miego kokybės nesutampa. Nesutampa nuomonė ir dėl miego reikšmės. Dažniau skundžiamasi dienos nuovargiu, sunkia galva, silpnumu, protiniu lėtumu dienos metu negu užmigimo sunkumu. Labai dažnai blogai miegantys pacientai nėra mieguisti dienos metu - jie tik jaučiasi pavargę. Visa tai trukdo gydytojui ir pacientui surasti bendrą kalbą ieškant blogo miego priežasties. Vadinasi, pacientai turi būti informuoti apie blogo miego priežastis ir kaip jų išvengti.
Nemaža dalis veiksnių, gerinančių ar bloginančių miegą, gali būti kontroliuojami pačių pacientų, dalis reikalauja gydytojo pagalbos. Apskritai geras miegas, suteikiantis poilsio jausmą, gali būti pasiekiamas pacientui ir gydytojui bendradarbiaujant ir gerai suvokiant, kada prasideda liga, keičianti miegą, kada atsiranda fiziologinių miego pakitimų ar kokie netinkami fiziniai išoriniai poveikiai, sutrikdantys normalų miegą ir poilsio jausmą.
Ryškiausi miego trukmės pakitimai prasideda metams bėgant. Palyginkime vaikų ir paauglių miegą: pastariesiems jis gilėja, nes nustoja miegoti dieną. Apie 20 m. jaunuolių nakties miegas pamažu trumpėja iki 7 val. Po trisdešimties metų miego trukmė pradeda priklausyti nuo išorinių fizinių veiksnių - triukšmo, temperatūros, lovos patogumo. Labiausiai pasikeičia penkiasdešimtmečių miegas - dažniau prabunda, ilgėja prabudimų trukmė. Pradeda ryškėti daugelio naktų miego skirtumai, ilgėja užmigimo laikas. Po 65 m. amžiaus dažnai atsirandantys kaulų, stuburo degeneraciniai pažeidimai dar paryškina šiuos fiziologinius kitimus, atsiranda ilgi būdravimo periodai nakties metu.
Yra gerai žinomas "pirmos nakties miego" poveikis, nes miegui turi įtakos ir pripratimas prie aplinkos. Nuolatinis vienodas triukšmas beveik nejaučiamas, mažai trukdo miegoti, tačiau jam pasikeitus, pavyzdžiui, pravažiavus mašinai, žmogus prabunda. Ypač trukdo miegoti partnerio knarkimas ar judesiai. Kai kas negali užmigti visiškoje tyloje, geriau jaučiasi veikiant televizoriui, bet tai jau miego sutrikimo požymis.
Miegui gana svarbu yra šviesa ir aplinkos temperatūra, blogesnį poveikį turi šaltis negu šiluma. Kūno temperatūra miegant sumažėja apie 1 laipsniu pirmas tris miego valandas, vėliau dar labiau jaučiami aplinkos temperatūros pokyčiai. Atlikus tyrimus nustatyta, kad senstant jautrumas aplinkos temperatūrai didėja. Pagyvenusių asmenų fiziologinis miegas gali būti geras tik esant pastoviai kūno temperatūrai gerai apsiklojus arba kai kambario temperatūra 21-22 laipsniai šilumos. Sumažėjus temperatūrai, kinta sapnų intensyvumas ir forma. Esant žemai temperatūrai atsiranda "apsisaugojimo" prabudimai.
Užmigimui ir miego kokybei didelę įtaką turi lova. Geriausiai užmiegama, kai gerai parinktas čiužinys ir pagalvė leidžia atsipalaiduoti bei užtikrina anatomiškai teisingą kūno padėtį. Tie, kurie miega kietose lovose, dažniau keičia padėtį negu tie, kurie pasirenka jiems tinkančius čiužinius. Ypač svarbu, kad lova būtų naudojama tik miegui, bet ne skaitymui ar televizoriui žiūrėti. Amerikiečių siūlomu vandens čiužiniu dauguma žmonių nusivylė, nes jis dažnai sukelia miego nestabilumą.
Nervų sistemos tyrimo centre "Neuromeda" (tyrimas atliktas kartu su Centro gyd. neurologu E.Jemecu) buvo tiriami asmenys, susiduriantys su užmigimo problemomis dėl nugaros ar sąnarių skausmų. 18 tiriamųjų, kurių vidutinis amžius 45 metai, pasijuto daug geriau pritaikius jiems specialios formos (su sprando linkio korekcija) pagalves, lovos iš grotelių sistemą, latekso čiužinius ir nuolatinę kūno temperatūrą palaikančius vilnos apklotus (tyrimai buvo atliekami su "Bauer" firmos gaminiais). Mūsų tiriamieji teigė pajutę, kad ši lovos ir čiužinio sistema pati prisitaiko prie kūno; pritaikius grotelių intarpus reikiamoje stuburo vietoje, kiekvienas individualiai surado gerą kūno padėtį, pagerėjo užmigimas, todėl jautėsi geriau pailsėję. Tai yra fizinės priemonės, kuriomis patys asmenys gali be gydytojo pagalbos pagerinti savo miegą, atsikelti pailsėję, pagerinti savo darbo kokybę, išvengti nugaros, sprando ar kojų skausmų.
Kadangi nemiga ir jos priežastys dažnai yra neteisingai suvokiami ir nepasakoma apie ją gydytojui, mes siūlome savarankiško nemigos įvertinimo klausimyną.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę