Fibromialgija (M 79.0)

Etiopatogenezė. Ligos kilmė nežinoma. Trimis teorijomis bandoma paaiškinti etiologiją: raumenine, neurologine, psichiatrine. Tačiau nė viena jų galutinai neišaiškina ligos kilmės, nors koreliacija tarp depresijos, nerimo ir fibromialgijos egzistuoja. Taip pat nustatyta gana apibrėžtų raumenų pokyčių: metabolinių, oksigenacijos, mitochondrinių. Tačiau šie pokyčiai nėra specifiniai – jų nustatoma ir sergant kitomis ligomis. Kai kurie autoriai mėgina raumeninę teoriją pagrįsti miofascinio skausmo mechanizmais, tačiau tai taip pat nėra įtikinama. Neurologinė teorija grindžiama tuo, kad fibromialgijos pagrindinis požymis yra skausmas, EEG nustatoma miego struktūros pokyčių, padidėja medžiagos P bei sumažėja serotonino galvos ir nugaros smegenų skystyje. Dauguma ligonių yra 45–50 metų moterys.

Klinika. Pagrindinis ligos požymis – išplitęs skausmas. Skausmo lokalizacija simetrinė abipusė, apima liemenį, aukščiau ir žemiau jo. Skausmo pobūdis: bukas, maudžiantis, veržiantis, kaustantis. Kiti simptomai: nuovargis, sutrikęs miegas, galvos skausmas, sutrikęs tuštinimasis, šlapinimasis, depresijos požymiai, dismenorėjos reiškiniai.

Diagnostika. Amerikos reumatologų kolegija nustatė šiuos fibromialgijos diagnostikos kriterijus (1990): 1) neprivalomi jokie diagnostikos metodai diagnozei patvirtinti; 2) išplitęs abipusis liemens ir aksialinis skausmas trunka ilgiau kaip 3 mėnesius; 3) palpuojant nustatoma ne mažiau kaip 11 iš 18 tipiškų vietų raumenų įtampos taškų abipus: subokcipitaliai, cervikaliai ties C5–C7, viduriniuose trapecinių raumenų taškuose, virš mentės ties medialine riba, ties antrosiomis šonkaulių ir krūtinkaulio jungtimis, lateraliniuose žastų gumburėliuose, viršutiniuose išoriniuose sėdmenų kvadrantuose, ties didžiaisiais šlaunikaulių gumburais, priekinėse medialinėse kelio sąnarių srityse.

Gydymas. Visiškai išgydančio ligą vaisto nėra. Tricikliai antidepresantai yra efektyviausi ir jų skiriama laikantis bendrųjų vartojimo nuostatų. Yra įrodymų, kad efektyvūs duloksetinas, pregabalinas, milnacipranas. Kai fibromialgija antrinė, esti kintantis raumenų bei griaučių skausmas, efektyvūs gali būti ir miorelaksantai, pvz., tizanidinas, kuris kartu yra alfa- 2 adrenerginis agonistas, tolperizonas, flupirtinas. Gliukokortikoidai ir NVNU fibromialgijai gydyti neefektyvūs. Anestetikų ar kitų vaistų injekcijos į tipiškus fibromialgijos taškus neefektyvios. TENS gali sukelti trumpalaikį efektą. Aerobikos pratimai, derinant su kognityvine elgesio terapija, yra labai efektyvūs fibromialgijai gydyti, krūvius būtina didinti pamažu. Padeda mankšta šiltame vandenyje. Kadangi manoma, kad stresas bei nervinė įtampa palaiko raumenų spazmą ir tipiškų fibromialgijos taškų skausmą, psichoterapija, relaksacija, biologinis grįžtamasis ryšys gydant fibromialgiją yra svarbūs. Jei skausmas, nepaisant skiriamo gydymo, išlieka, ligonį būtina siųsti į skausmo kliniką (centrą) kompleksiniam gydymui.

 

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai