Erkinio encefalito profilaktika

Erkinis encefalitas – tai viruso sukeltas nervų sistemos uždegimas (centrinės nervų sistemos infekcija), ūminė klasikinė gamtinė židininė liga, būdinga daugeliui Europos regionų. Ja susergama, kai užsikrėtusi erkinio encefalito virusu (EEV) erkė įsisiurbimo metu perduoda sukėlėją. Gyvūnams ši liga nesukelia jokių išorinių požymių. Iš pažiūros sveiki gyvūnai gali tapti užkrato šaltiniu kitoms erkėms, galinčioms užkrėsti arba perduoti infekciją vartojantiems nevirintą karvės ar ožkos pieną žmonėms.
 

Vakcinacija


Vienintelė veiksminga EE profilaktikos priemonė – skiepai.
EE vakcinos yra inaktyvintos: pagamintos iš EEV, išauginto vištos embriono ląstelių kultūroje ir inaktyvintos formalinu. EE vakcinų imunogeniškumas įrodytas klinikiniais tyrimais. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta.
Įprastinės skiepijimo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu; trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje.
Pagreitinta skiepijimų nuo EE schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus. Ši schema įvairių gamintojų vakcinoms gali būti skirtinga, ji nurodoma vakcinos informaciniame lapelyje.
Patikimų duomenų apie EE vakcinų poveikį nėščiosioms nėra. Nežinoma, ar EE vakcinoje esantys inaktyvinti EEV perduodamas su motinos pienu. EE vakcinos gali būti skiriamos nėščiosioms ar žindyvėms, tik įvertinus vakcinacijos naudą ir galimą riziką.
EE vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų vaikus. Jaunesnio amžiaus vaikai skiepijami tik išimtiniais atvejais, esant realiai grėsmei užsikrėsti.


EE vakcinos užtikrina imuninę apsaugą nuo visų Europoje žinomų EEV potipių.
Vakcinaciją nuo EE rekomenduojama pradėti ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo laikotarpis. Žmogus tampa visiškai apsaugotas nuo EE, praėjus 2 savaitėms nuo antrosios dozės suleidimo (taikant tiek įprastinę, tiek pagreitintą vakcinacijos schemą).
 

Bendros profilaktikos priemonės


Efektyvios ir ekologiškos erkių gausą mažinančios priemonės:
- tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra: žolė šienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm., menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama, pasivaikščiojimo takai ir takai, vedantys vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių link, praplatinami;
- graužikų populiacijos reguliavimas (deratizacija). Deratizaciją atlieka šiai veiklai licencijuoti juridiniai ir fiziniai asmenys.
Individuali apsauga:
- apžiūra. Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti;
- tinkama apranga. Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą;
- repelentai (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Repelentais padengiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima padengti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis;
- tinkamas maisto vartojimas. EE sezono metu vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.

 

Susiję straipsniai

  • Nelaiminga Laimo liga ir erkinis encefalitas, sugrįžtantys su pavasariu

    Voragyviai erkės pavojingos ne tik mėgstantiems pasivaikščioti po mišką, bet ir tiems, kurie niekada neišeina toliau kaip į miesto parką – užfiksuota daugybė atvejų, kai erkė įsisiurbė grįžus iš jo. Už degtuko galvutę mažesnis padarėlis gali sukelti nebepataisomų pasekmių. Todėl, įtarus bet kurią iš erkės platinamų ligų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus....

    Skaityti daugiau
  • Bunda erkės

    Daugelis svajoja apie artėjantį pavasarį, vasarą, kaip galimybę ilgiau pabūti gamtoje, rinkti uogas ar grybus, bet tuo pat metu bijo, kad neįsisiurbtų erkė ir neapkrėstų pavojinga liga. Ir ne be pagrindo. 2001 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 298 sergantieji erkiniu encefalitu (tarp jų 26 vaikai), iš kurių trys - mirė. Nė vienas iš jų nebuvo pasiskiepijęs nuo šios ligos. Didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu užregistruotas Šiaulių, Panevėžio, Akmenės, Radviliškio, Kėdainių, Kupiškio, Kauno rajonuose. Apie erkinį encefalitą bei apie tai, kaip jo išvengti ir kodėl reikia skiepytis, pasakoja KMU alergologė-pulmonologė Eglė Vaitkaitienė....

    Skaityti daugiau
  • Visuomenė ir infekcinės ligos

    Pasaulio medikai pastaraisiais metais vis dažniau susiduria su naujomis infekcinėmis ligomis. 2004 m. pradžioje pasirodė nerimastingų pranešimų apie pirmuosius žmonių mirties nuo paukščių gripo atvejus Azijos šalyse. Nors į Lietuvą paukštiena iš Azijos neimportuojama, infektologijos specialistai perspėja dėl ligos grėsmės. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija parengė “Pasirengimo gripo pandemijai planą”. Ypač didelių padarinių paukščių gripas galėtų turėti, jeigu juo susirgtų ir žmonės. Gripo pandemijos kyla maždaug kas 10 bei 40 metų. Paskutinioji gripo pandemija prieš keturis dešimtmečius (1964 m.) pasaulyje nusinešė 800 tūkst. gyvybių. Lietuvoje 2002 m. buvo 9 maliarijos atvejai, 2001 m. vienas asmuo mirė nuo leišmanijozės. Pastarasis atvejis įrodė, kad būtina užtikrinti operatyvų vaistų retoms ligoms gydyti tiekimą. O kad tai aktualu, rodo ir 2003 m. pasaulį ištikęs SŪRS (staigus ūminis respiracinis sindromas). 2003 m. liga prasidėjo Azijos žemyne. Per trumpą laiką užregistruoti susirgimai 27 pasaulio bei 11 Europos šalių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per 2003 m. SŪRS susirgo 8098 žmonės, iš jų 774 mirė. Tuo tarpu Lietuvoje sergamumas daugeliu žinomų infekcinių ligų nemažėja. Pasiutligės židiniai registruojami visoje šalyje. Dėl šios ligos 2000 m. medikų pagalbos prireikė 12 800 asmenų. Lietuvoje nepalanki situacija sergamumui erkiniu encefalitu bei Laimo liga mažinti. Šalyje kasmet registruojama 10-15 tūkst. susirgimų žarnyno infekcinėmis ligomis, palyginti dažni šigeliozės ir salmoneliozės protrūkiai. ...

    Skaityti daugiau
  • Metas skiepytis nuo erkinio encefalito

    Štai ir vėl artėja daugelio mūsų laukiamas pavasaris. Metas, kai išsibudinę iš žiemos apsnūdimo ir džiaugdamiesi šiluma skubėsime kuo daugiau pabūti gamtoje. Kaip puiku, kad Lietuvoje gausu ežerų, upių, miškų! Nors gamtoje jaučiamės pakankamai saugiai, deja, yra padarėlių, kurių reikia saugotis ir Lietuvos miškuose. Dažnas iš mūsų vasarą pagalvoja: „ir kodėl aš pavasarį nepasiskiepijau nuo erkinio encefalito, dabar jausčiausi saugus”. Tad prisiminkite – dabar tinkamiausias metas apsisaugoti nuo ligos, nuo kurios specifinių vaistų nėra. Turėtume suskubti skiepytis žinodami, kad apie 1 proc. persirgusių šia liga miršta, net iki 30 proc. žmonių visam gyvenimui lieka nemalonių padarinių: nuo pasikartojančių galvos skausmų, atminties ir dėmesio sutrikimų, padidėjusio nervingumo iki paralyžių, sutrikusios koordinacijos, sunkių psichikos sutrikimų....

    Skaityti daugiau
  • Erkinio encefalito profilaktika

    Erkinis encefalitas – tai viruso sukeltas nervų sistemos uždegimas (centrinės nervų sistemos infekcija), ūminė klasikinė gamtinė židininė liga, būdinga daugeliui Europos regionų. Ja susergama, kai užsikrėtusi erkinio encefalito virusu (EEV) erkė įsisiurbimo metu perduoda sukėlėją. Gyvūnams ši liga nesukelia jokių išorinių požymių. Iš pažiūros sveiki gyvūnai gali tapti užkrato šaltiniu kitoms erkėms, galinčioms užkrėsti arba perduoti infekciją vartojantiems nevirintą karvės ar ožkos pieną žmonėms. ...

    Skaityti daugiau
  • Erkių platinamos ligos

    Ilgai lauktas pavasaris atnešė ne vien šilumą, saulės šviesą, žalumą, bet ir pabudino erkes, platinančias daugelį sveikatai ir gyvybei pavojingų ligų. Žmogus erkių platinamomis ligomis užsikrečia įsisiurbus infekuotai erkei, kuri, siurbdama aukos kraują, į žaizdelę išskiria seiles bei kitus organizmo skysčius, o su jais ir ligos sukėlėjus. Kartais erkė išbūna ant žmogaus net keletą valandų, beieškodama tinkamos įsisiurbti vietos, po to ant odos išskiria seilių su nuskausminamosiomis bei kraujo krešėjimą stabdančiomis medžiagomis, praduria aukos odą bei poodį ir kartais net kelias paras siurbia kraują. Pasisotinusi krauju erkė vėl nukrenta ant žemės. Tik apie 50 proc. žmonių randa ant savo kūno erkių, kiti jų nepastebi ir nežino, kad erkė buvo įsisiurbusi. ...

    Skaityti daugiau

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai