Erkių platinamos ligos

Ilgai lauktas pavasaris atnešė ne vien šilumą, saulės šviesą, žalumą, bet ir pabudino erkes, platinančias daugelį sveikatai ir gyvybei pavojingų ligų. Žmogus erkių platinamomis ligomis užsikrečia įsisiurbus infekuotai erkei, kuri, siurbdama aukos kraują, į žaizdelę išskiria seiles bei kitus organizmo skysčius, o su jais ir ligos sukėlėjus. Kartais erkė išbūna ant žmogaus net keletą valandų, beieškodama tinkamos įsisiurbti vietos, po to ant odos išskiria seilių su nuskausminamosiomis bei kraujo krešėjimą stabdančiomis medžiagomis, praduria aukos odą bei poodį ir kartais net kelias paras siurbia kraują. Pasisotinusi krauju erkė vėl nukrenta ant žemės. Tik apie 50 proc. žmonių randa ant savo kūno erkių, kiti jų nepastebi ir nežino, kad erkė buvo įsisiurbusi.
 

Ar pavojingos erkių pernešamos ligos?


Taip, nes erkės platina šias ligas: erkinį encefalitą, japoniškąjį encefalitą, dėmėtąją šiltinę, tuliaremiją, Laimo ligą, Tibola ligą (erkinę limfadenopatiją).
Laimo liga. Išplitusi vidutinio klimato juostoje. Erkės įkandimo metu sukėlėjas patenka į odą, po to į kraują ir išplinta po visą organizmą. Būdingiausias simptomas – klajojančioji eritema, t.y. odos dėmė, galinti keisti savo dydį ir formą.
Erkinis encefalitas. Virusas į žmogaus organizmą patenka ne tik įkandus erkei, bet ir vartojant nepasterizuotą, infekuotą ožkų ir karvių pieną. Erkinis encefalitas paplitęs Europoje, tai sunki ir itin kruopštaus gydymo reikalaujanti liga.
Babezijozė (piroplazmozė). Ja serga gyvuliai ir – retesniais atvejais – žmonės. Užsikrečiama įkandus infekuotai erkei, liga pasireiškia prakaitavimu, karščiavimu, galvos skausmais, nuovargiu.
Erlichijozė. Paprastai plinta tose vietovėse, kuriose gausu Laimo ligos atvejų. Dažniausiai erlichijozės eiga švelni arba ji praeina be jokių simptomų. Laikini požymiai panašūs į gripo.
 

Erkinis encefalitas


Daugelį erkinio encefalito (EE) virusų platina moskitai. Sergant EE gali būti pažeidžiami smegenų dangalai, galvos ir nugaros smegenys. EE yra sunkesnė liga, nei kitų virusų sukeltos nervų sistemos infekcijos. Vaikai, mažesni nei 16 metų, sudaro 6 – 20 proc. sergančiųjų EE. Meningitinė forma būna 80 – 95 proc. vaikų. Liekamieji reiškiniai tarp vaikų labai reti. Žinomi tik du vaikų mirties nuo EE atvejai Europoje. Deja, net 30 proc. sirgusiųjų erkiniu encefalitu lieka sunkių arba vidutinių liekamųjų reiškinių, nuo kurių sutrinka darbingumas ir pablogėja gyvenimo kokybė.


 

Kaip virusas patenka į žmogaus kraują ir smegenis, kaip jis sukelia sunkias pasekmes?


Pirmoji fazė – erkės įsisiurbimas. Vėliau virusas su seilėmis patenka į odos ląsteles ir išplinta regioniniuose limfmazgiuose. Pats svarbiausias etapas yra viruso patekimas į kraują.
Pirminės viremijos fazėje pasireiškia panašūs į gripo požymiai: karščiavimas > 38°C, nuovargis, galvos, kaklo, raumenų, juosmens, akių obuolių skausmai, gali būti virškinamojo trakto sutrikimų, tokių kaip pykinimas, vėmimas, skrandžio skausmai. Nors ir nėra meninginių simptomų, aprašytieji simptomai kartais būna interpretuojami kaip meningitas, bet tuo metu atlikus juosmeninę punkciją pakitimų nerandama, o imunologiniai tyrimai taip pat dar negatyvūs. Vieninteliai patologiniai pokyčiai – leukopenija, trombocitopenija, labai retai – kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas. Šis periodas trunka 1–8 dienas. Po jo būna besimptomis intervalas, galintis trukti nuo 4 iki 14 dienų.
Antrinė viremija (kai infekuojama centrinė nervų sistema) pasireiškia tik 35 proc. ligonių, jos inkubacinis periodas trunka 7 –30 dienų. Antroji viremijos fazė prasideda staiga, kyla stiprūs galvos skausmai, vargina aukšta temperatūra. Nerimauti reikia, jei pasirodo meningitui ar encefalitui būdingų požymių: galvos skausmai, karščiavimas, kaklo raumenų įsitempimas, pykinimas, vėmimas, juslių sutrikimai, galvos svaigimas ir pusiausvyros sutrikimas, gebėjimo susikaupti bei atminties sutrikimai, tremoras, kvėpavimo bei kraujotakos sutrikimai.
 

Ar yra efektyvus susirgusiųjų erkiniu encefalitu ar meningitu gydymas?


Etiotropinio sergančiųjų EE gydymo nėra, visi žinomi antivirusiniai vaistai EEV neveikia. Donorinis priešerkinis imunoglobulinas nevartotinas jokioje ligos stadijoje (tai išskirtinė profilaktikos priemonė, vartotina ne vėliau nei 96 val. nuo galimo erkės įsisiurbimo). Gydymas tik simptominis – skysčiai, nuskausminamieji, trombozės profilaktika, gydymas nuo traukulių.
 

Kokia pirmoji pagalba?


Labai menka. Galima išgerti paracetamolio ar kitų karščiavimą, skausmą bei uždegimą mažinančių vaistų ir skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Atsiradus galvos skausmų, pakilus temperatūrai, esant pykinimui, vėmimui ir įtariant apsikrėtimą EE, patartina kreiptis ne į šeimos gydytoją, bet skubiai vykti į stacionarinę pagalbą teikiančią įstaigą. Prieš tai galima pasikonsultuoti su telefonines konsultacijas teikiančiu specialistu ar šeimos gydytoju.
 

Ar galima išvengti erkinio encefalito?


Taip, galima. Vienintelė efektyvi apsaugos priemonė – skiepai. Tai svarbu asmenims, gyvenantiems didelės rizikos vietovėse. Lietuvoje įregistruota TicoVac vakcina nuo EE yra dviejų rūšių: viena jų skirta vyresniems nei 16 metų asmenims, kita – 1 – 16 metų vaikams.

 

Susiję straipsniai

  • Nelaiminga Laimo liga ir erkinis encefalitas, sugrįžtantys su pavasariu

    Voragyviai erkės pavojingos ne tik mėgstantiems pasivaikščioti po mišką, bet ir tiems, kurie niekada neišeina toliau kaip į miesto parką – užfiksuota daugybė atvejų, kai erkė įsisiurbė grįžus iš jo. Už degtuko galvutę mažesnis padarėlis gali sukelti nebepataisomų pasekmių. Todėl, įtarus bet kurią iš erkės platinamų ligų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus....

    Skaityti daugiau
  • Bunda erkės

    Daugelis svajoja apie artėjantį pavasarį, vasarą, kaip galimybę ilgiau pabūti gamtoje, rinkti uogas ar grybus, bet tuo pat metu bijo, kad neįsisiurbtų erkė ir neapkrėstų pavojinga liga. Ir ne be pagrindo. 2001 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 298 sergantieji erkiniu encefalitu (tarp jų 26 vaikai), iš kurių trys - mirė. Nė vienas iš jų nebuvo pasiskiepijęs nuo šios ligos. Didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu užregistruotas Šiaulių, Panevėžio, Akmenės, Radviliškio, Kėdainių, Kupiškio, Kauno rajonuose. Apie erkinį encefalitą bei apie tai, kaip jo išvengti ir kodėl reikia skiepytis, pasakoja KMU alergologė-pulmonologė Eglė Vaitkaitienė....

    Skaityti daugiau
  • Visuomenė ir infekcinės ligos

    Pasaulio medikai pastaraisiais metais vis dažniau susiduria su naujomis infekcinėmis ligomis. 2004 m. pradžioje pasirodė nerimastingų pranešimų apie pirmuosius žmonių mirties nuo paukščių gripo atvejus Azijos šalyse. Nors į Lietuvą paukštiena iš Azijos neimportuojama, infektologijos specialistai perspėja dėl ligos grėsmės. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija parengė “Pasirengimo gripo pandemijai planą”. Ypač didelių padarinių paukščių gripas galėtų turėti, jeigu juo susirgtų ir žmonės. Gripo pandemijos kyla maždaug kas 10 bei 40 metų. Paskutinioji gripo pandemija prieš keturis dešimtmečius (1964 m.) pasaulyje nusinešė 800 tūkst. gyvybių. Lietuvoje 2002 m. buvo 9 maliarijos atvejai, 2001 m. vienas asmuo mirė nuo leišmanijozės. Pastarasis atvejis įrodė, kad būtina užtikrinti operatyvų vaistų retoms ligoms gydyti tiekimą. O kad tai aktualu, rodo ir 2003 m. pasaulį ištikęs SŪRS (staigus ūminis respiracinis sindromas). 2003 m. liga prasidėjo Azijos žemyne. Per trumpą laiką užregistruoti susirgimai 27 pasaulio bei 11 Europos šalių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per 2003 m. SŪRS susirgo 8098 žmonės, iš jų 774 mirė. Tuo tarpu Lietuvoje sergamumas daugeliu žinomų infekcinių ligų nemažėja. Pasiutligės židiniai registruojami visoje šalyje. Dėl šios ligos 2000 m. medikų pagalbos prireikė 12 800 asmenų. Lietuvoje nepalanki situacija sergamumui erkiniu encefalitu bei Laimo liga mažinti. Šalyje kasmet registruojama 10-15 tūkst. susirgimų žarnyno infekcinėmis ligomis, palyginti dažni šigeliozės ir salmoneliozės protrūkiai. ...

    Skaityti daugiau
  • Metas skiepytis nuo erkinio encefalito

    Štai ir vėl artėja daugelio mūsų laukiamas pavasaris. Metas, kai išsibudinę iš žiemos apsnūdimo ir džiaugdamiesi šiluma skubėsime kuo daugiau pabūti gamtoje. Kaip puiku, kad Lietuvoje gausu ežerų, upių, miškų! Nors gamtoje jaučiamės pakankamai saugiai, deja, yra padarėlių, kurių reikia saugotis ir Lietuvos miškuose. Dažnas iš mūsų vasarą pagalvoja: „ir kodėl aš pavasarį nepasiskiepijau nuo erkinio encefalito, dabar jausčiausi saugus”. Tad prisiminkite – dabar tinkamiausias metas apsisaugoti nuo ligos, nuo kurios specifinių vaistų nėra. Turėtume suskubti skiepytis žinodami, kad apie 1 proc. persirgusių šia liga miršta, net iki 30 proc. žmonių visam gyvenimui lieka nemalonių padarinių: nuo pasikartojančių galvos skausmų, atminties ir dėmesio sutrikimų, padidėjusio nervingumo iki paralyžių, sutrikusios koordinacijos, sunkių psichikos sutrikimų....

    Skaityti daugiau
  • Erkinio encefalito profilaktika

    Erkinis encefalitas – tai viruso sukeltas nervų sistemos uždegimas (centrinės nervų sistemos infekcija), ūminė klasikinė gamtinė židininė liga, būdinga daugeliui Europos regionų. Ja susergama, kai užsikrėtusi erkinio encefalito virusu (EEV) erkė įsisiurbimo metu perduoda sukėlėją. Gyvūnams ši liga nesukelia jokių išorinių požymių. Iš pažiūros sveiki gyvūnai gali tapti užkrato šaltiniu kitoms erkėms, galinčioms užkrėsti arba perduoti infekciją vartojantiems nevirintą karvės ar ožkos pieną žmonėms. ...

    Skaityti daugiau
  • Erkių platinamos ligos

    Ilgai lauktas pavasaris atnešė ne vien šilumą, saulės šviesą, žalumą, bet ir pabudino erkes, platinančias daugelį sveikatai ir gyvybei pavojingų ligų. Žmogus erkių platinamomis ligomis užsikrečia įsisiurbus infekuotai erkei, kuri, siurbdama aukos kraują, į žaizdelę išskiria seiles bei kitus organizmo skysčius, o su jais ir ligos sukėlėjus. Kartais erkė išbūna ant žmogaus net keletą valandų, beieškodama tinkamos įsisiurbti vietos, po to ant odos išskiria seilių su nuskausminamosiomis bei kraujo krešėjimą stabdančiomis medžiagomis, praduria aukos odą bei poodį ir kartais net kelias paras siurbia kraują. Pasisotinusi krauju erkė vėl nukrenta ant žemės. Tik apie 50 proc. žmonių randa ant savo kūno erkių, kiti jų nepastebi ir nežino, kad erkė buvo įsisiurbusi. ...

    Skaityti daugiau

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai