Enterobiozė (B80)

I. 1. Etiologija: sukėlėjas – spalinė, Enterobius vermicularis, – sąlyčio helmintas, priklauso Nematodą šeimai.

2. Epidemiologija:
invazijos šaltinis – užsikrėtęs žmogus, kurio apatinėje plonosios žarnos ir viršutinėje storosios žarnos dalyje parazituoja spalinės. Apvaisintos
patelės deda kiaušinius išangės srities raukšlėse, kuriose per 6–10 val. susiformuoja lervos. Užsikrečiama
buitinio sąlyčio būdu per nešvarias rankas, baltinius, žaislus. Per nešvarias rankas (čiulpiant pirštus) parazito kiaušiniai patenka į burną (autoinvazija). Spalinės gyvena kelias savaites – 2,5 mėnesio.

3. Klinika:
gali būti nemiga, bendras padidėjęs jautrumas;
kartais pilvo skausmas, dažniausiai bambos, klubinės ir aklosios žarnų srityje;
gali būti šleikštulys, pykinimas, padažnėjęs tuštinimasis; po 30–50-os invazijos dienos prasideda išangės srities niežulys, meteorizmas, tenezmai;
spalinės, susikaupusios aklosios žarnos ataugoje, gali sukelti apendicitą.

4. Diagnozę pagrindžia:
rasti kirminų kiaušinėliai, tiriant mikroskopu natyvinį išmatų tepinėli (askaridozė, trichocefaliozė);
išangės srities raukšlių nuograndų tyrimas mikroskopu (enterobiozė); gali būti eozinofilija (būdinga askaridozei, trichocefaliozei).

5. Diagnozės formulavimas:
Ascaridosis,
Trichuriasis (Trichocephaiosis),
Enterobiosis.
Dehelmintacijos principai nurodyti lentelėje (žr. 244 psl.). Kitų apvaliųjų kirmėlių
sukeltų helmintozių Lietuvoje pasitaiko retai. Tai yra Ankylostoma duodenale ir Necator americanus sukeliama ankilostomidozė bei Strongyloides stercoralis sukeliama strongiloidozė.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė

Mūsų draugai