Cukrinis diabetas: riziką susirgti didina metabolinis sindromas

Didėjanti cukrinio diabeto (CD) pandemija gali suluošinti ir nusinešti į kapus nemažai darbingo amžiaus žmonių. Žinoma, kad 2 tipo CD atsirasti įtakos turi žmonių netinkamos mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, vakarietiškos gyvensenos plitimas, urbanizacija, galiausiai – nutukimas. Ką kiekvienas turėtų žinoti apie CD? Kokių yra naujienų, būtinų žinoti jau susirgus? Komentuoja SAM konsultantas endokrinologijai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto ir Endokrinologijos klinikos prof. Antanas Norkus.
 

Vėžio bijo labiau nei diabeto


Nors CD yra išplitusi sunki ir klastinga liga, bet visuomenė apie jos keliamas problemas žino nepakankamai. Tai liudija ir Lietuvoje atliktos apklausos rezultatai, kurie parodė, kad labiausiai mūsų žmonės baiminasi onkologinių ligų, po to – širdies ir kraujagyslių, specifinių vyrų ir moterų ligų, nervų ligų ir tik paskiausiai – cukrinio diabeto. Paprastai su mirtimi siejamas vėžys, todėl natūralu, kad žmonės jo baiminasi, tačiau į tai, kad nuo CD ir jo komplikacijų pasaulyje kas 10 sekundžių miršta žmogus, kažkodėl per daug nereaguojama. Apie CD kalbama nemažai, bet atrodo, kad informacijos nepakanka arba ji nepasiekia mūsų visuomenės.
 

 

Kam ir kodėl jis vystosi


Cukrinis diabetas yra lėtinė endokrininė liga, trunkanti visą žmogaus gyvenimą. Ja sergant dėl insulino trūkumo ar netinkamo veikimo audiniuose sutrinka medžiagų apykaita, didėja cukraus (gliukozės) kiekis kraujyje. Organizmas nepanaudoja jo energijai gaminti, todėl blogėja sergančiojo savijauta. Išskiriami 2 pagrindiniai cukrinio diabeto tipai. 2 tipo diabetas sudaro apie 90 proc. visų sergančiųjų šia liga. Jo atsiradimą lemia daugybė rizikos veiksnių, kuriuos galima suskirstyti į dvi grupes. Pirma – genetinis polinkis sirgti šia liga. Antra – gyvenimo būdas. Genetikos pakeisti negalime, nes ji užprogramuota jau mums gimstant. Tačiau reikia žinoti, kad, net ir turint genetinį polinkį sirgti šia liga, jei nėra įgytų rizikos veiksnių, diabeto galima išvengti. Ydinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kt. veda į nutukimą, kuris yra pagrindinis rizikos veiksnys susirgti 2 tipo cukriniu diabetu. Tačiau vienas ar vienintelis rizikos veiksnys dar nelemia cukrinio diabeto. Tik kelių rizikos veiksnių derinys gali sukelti diabetą. Todėl tai, ką dar galime pakeisti, keiskime: mažinkime svorį, būkime fiziškai aktyvūs, sportuokime, gydykime padidėjusį arterinį kraujospūdį, koreguokime lipidų apykaitos sutrikimus, atsikratykime žalingų įpročių. Darykime viską, kad išvengtume cukrinio diabeto, sunkios ir klastingos ligos.
Riziką susirgti cukriniu diabetu didina vadinamasis metabolinis sindromas. Tai – grupė rizikos veiksnių, lemiančių didesnę tikimybę sirgti 2 tipo cukriniu diabetu ar širdies kraujagyslių ligomis, ypač asmenims, turintiems antsvorio ar nutukusiems. Ypač pavojingas yra centrinio (pilvinio) tipo nutukimas, nes būtent pilvo srityje susikaupę riebalai lemia su nutukimu susijusius medžiagų apykaitos sutrikimus ir cukrinį diabetą.
 

Pasirinkime: taupysime maistui ar operacijai


Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, per 1,7 mlrd. planetos žmonių turi antsvorio. Amerikoje oficialiai paskelbta nutukimo epidemija. Europoje 34 proc. moterų ir 45 proc. vyrų kenčia nuo antsvorio, didėja paauglių nutukimas, daugėja vaikų, susergančių 2 tipo CD. Prieš porą metų Kėdainių ligoninėje mirė 250 kilogramų svėrusi pacientė. Dėl milžiniško svorio moteris maždaug ketverius metus buvo prikaustyta prie lovos.
Taigi nutukimas – išties viena aktualiausių dabarties problemų, kurios išsivystymą lemia daugelis veiksnių, dėl kurių padidėja kūno riebalų atsargos. Nutukimą lemiantys veiksniai skirstomi į genetinius ir išorinius. Išoriniai veiksniai – tai fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas, gausus lengvai pasisavinamo daug riebalų turinčio maisto vartojimas ir kaloringas maistas. Nutukimas daugeliu atvejų yra pačių žmonių gyvenimo būdo, valios ir motyvacijos stokos rezultatas. Kol jis nekelia sveikatos problemų į nutukimą neretai nekreipiama dėmesio. Tačiau reikia žinoti, kad kai kūno masės indeksas yra iki 35, su svoriu dar galima sėkmingai susitvarkyti dietos, fizinio aktyvumo korekcijos, elgesio terapijos būdu. Būtent tada ir reikėtų susirūpinti, nes vėliau, ypač esant gretutinėms ligoms, bus galimas tik chirurginis gydymas, t.y. įvairios skrandžio, žarnyno rekonstrukcinės operacijos, kurios, be to, ir brangios. Tačiau ir po chirurginio gydymo reikės laikytis tam tikro gyvenimo būdo. Todėl reikėtų apsispręsti ir pasirinkti – taupyti maistui ar chirurginiam gydymui? Neabejotina, kad racionaliau taupyti maistui.
 

Gera ligos kontrolė įmanoma?


Kol kas išgydyti CD negalima, ligą galima tik kontroliuoti. Kas yra gera ligos kontrolė? Reikia siekti, kad gliukozės kiekis kraujyje rytais nevalgius būtų 7,0 mmol/l ir mažesnis, o, praėjus 2 val. po pagrindinių valgymų, – 9,0 mmol/l ir mažesnis. Turi būti koreguojama ir sutrikusi lipidų apykaita, arterinis kraujospūdis (ne didesnis 130/80 mmHg). Gydant CD, reikia suderinti mokymą, fizinį krūvį, racionalią mitybą, gliukozės kraujyje kontrolę ir vaistus. Vaistų diabetui gydyti yra daug ir įvairių. Pastaruoju metu išaiškinus naujus cukrinio diabeto vystymosi mechanizmus, atsirado galimybė sukurti ir naujų vaistų šiai ligai gydyti. Vieni jų – inkretinai. Inkretinai – žarnyno hormonai, kuriuos, reaguodamos į valgį, išskiria žarnyno endokrininės ląstelės.
Lietuvoje šiuo metu ligonių kasos kompensuoja 2 šios grupės vaistus. Tai sitagliptinas ir eksenatidas. Jie skiriami 2 tipo diabetui gydyti. Jie ne tik mažina gliukozės kiekį kraujyje, bet ir skatina sotumo jausmą, lėtina maisto išsituštinimą iš skrandžio, mažina svorį. Tačiau šie vaistai tinka ne visiems, o tik tam tikrai ligonių daliai. Juos gali parinkti tik gydytojas.
 

Kam rizika sirgti CD didesnė


2 tipo cukriniu diabetu gali sirgti bet kokio amžiaus asmenys (tiek suaugusieji, tiek ir vaikai), bet dažniausiai jis nustatomas vyresnio amžiaus asmenims. Aktyviai 2 tipo CD reikia ieškoti vyresniems nei 45 metų amžiaus asmenims, kurie turi bent vieną iš šių rizikos veiksnių:
• padidėjusi kūno masė (KMI ≥27 kg/m2) arba liemens apimtis: vyrų ≥102 cm, moterų – ≥88 cm;
• sergantys cukriniu diabetu pirmos eilės giminės (tėvai, broliai, seserys, vaikai);
• moterys, gimdžiusios >4 kg naujagimius ir/ar sirgusios gestaciniu cukriniu diabetu;
• padidėjęs AKS (≥140/90 mmHg);
• didelio tankio lipotroteidų ≤0,9 mmol/l ir/ar trigliceridų ≥2,2 mmol/l kiekis;
• buvę gliukozės tolerancijos sutrikimai ar sutrikusi glikemija nevalgius;
• širdies ir kraujagyslių ligos ankstyvajame amžiuje;
• diabetui būdingi simptomai.
 

Skaičiai


Kol kas lietuviai paaugliai – vieni liekniausių Europoje, tačiau situacija greitai keičiasi, ir mūsų vaikai vis dažniau dėl nutukimo suserga 2 tipo diabetu. Tačiau 35–40-ies metų amžiaus lietuvės moterys – vienos labiausiai nutukusių Europos Sąjungoje. Nors nutukusių vyrų yra mažiau, bet ir jie sparčiai vejasi moteris.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai

Mūsų draugai